Vilniaus centre įvyko šventė Vaikų gynimo dienos proga video

47
(atnaujinta 11:39 2019.06.04)
Mažieji dainininkai, šokėjai ir sportininkai parodė, ką sugeba

Vilniuje, miesto centre, buvo surengta šventė Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga.

Organizatoriumi tapo Vilniaus vaikų ir jaunimo taryba.

Tarptautinės vaikų gynimo dienos šventė Vilniuje
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Vaikai galėjo parodyti, ką jie sugeba, demonstruodami savo talentus šokio, muzikos ir sporto srityse.

Vaikams buvo surengti mini krepšinio turnyrai. Jauni atlikėjai dainavo įvairias populiarias dainas. Be to, organizatoriai surengė įvairius konkursus ir pramogas. Patiems mažiausiems buvo organizuotas aplikacijų kūrimo konkursas.

Šventės metu vaikus linksmino ir padėjo jiems jaunojo žiūrovo teatro aktoriai, apsirengę juokingais gyvūnais.

Vaikų krepšinio turnyro nugalėtojai netgi galėjo susipažinti su krepšininkais broliais dvyniais Darjušu ir Kšištofu Lavrinovičiais.

47
Tegai:
šventė, Vilnius, vaikai
Temos:
Sporto naujienos (87)
Dar šia tema
"Skamba skamba kankliai": Lietuvoje vyko seniausias folkloro festivalis
Mes esame kartu: Vilniuje atšvęsta Šeimos diena
"Laimė galėti": Vilniuje įvyko neįgaliųjų teisių gynimo akcija
Ne tik kulinariniai malonumai: Vilniuje vyko Europos dienos mugė

Nufilmuota ryškiausia per pastaruosius septynerius metus kometa

(atnaujinta 22:07 2020.07.13)
Dangaus kūnas buvo aptiktas šių metų kovo 27 dieną, naudojant kosminį infraraudonųjų spindulių teleskopą WISE. Tai galima matyti plika akimi maždaug dar savaitę

63-osios ekspedicijos į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) astronautai parodė kometos C/2020 F3 (NEOWISE) vaizdo įrašą. Jis paskelbtas "AmericaSpace" YouTube kanale.

Dangaus kūnas buvo pastebėtas šių metų kovo 27 dieną, naudojant kosminį infraraudonųjų spindulių teleskopą WISE. Birželio 11–liepos 9 dienomis kometa buvo žemiau nei 20 laipsnių nuo Saulės. Kitą kartą ji gali pasirodyti po kelių tūkstančių metų.

Anot Rusijos kosmonauto Ivano Vagnerio, anksčiau fotografavusio NEOWISE iš TKS, tai pati ryškiausia kometa per septynerius metus.

Uralo federalinio universiteto mokymo observatorijos inžinierius Vladilenas Sanakovas RIA Novosti sakė, kad kometą plika akimi galima pamatyti maždaug savaitę, vėliau ji jau bus prastai matoma.

"Ji ypač gerai matoma naktį, nuo vidurnakčio iki 2 valandos nakties. Tiek pati kometa, tiek jos uodega yra aiškiai matoma", — sakė jis.

Anot mokslininko, kometą galima fotografuoti su bet kokia kamera. Jos reikėtų ieškoti šiaurinėje dangaus dalyje, žemai virš horizonto.

Sanakovas pridūrė, kad kometas, tik ne tokias ryškias, galima pamatyti maždaug kartą per penkerius metus.

Tegai:
vaizdo įrašas, kosmosas
Dar šia tema
Kaip atgimė J. Lelevelio gimnazijos stadionas — video
Lietuvos policija papasakojo apie vyriausią policijos žirgą
Šalčininkuose vyko Žalgirio mūšio 610-ųjų metinių minėjimas

76-osios Vilniaus išvadavimo metinės: Lietuvoje pagerbtas sovietų karių atminimas

(atnaujinta 21:54 2020.07.13)
1944 metų liepos 13 dieną Raudonoji armija išlaisvino Lietuvos sostinę — Vilnių. Šiam istoriniam įvykiui atminti Antakalnio kapinėse įvyko minėjimo ceremonija

Savaitgalį Vilniuje vyko Lietuvos sostinės išvadavimo metinių minėjimo ceremonija. Renginys vyko Antakalnio kapinėse, jame dalyvavo Rusijos ir Baltarusijos diplomatai, taip pat veteranai.

"Antrojo pasaulinio karo dalyvių komiteto vardu noriu pasveikinti čia esančius ir nedalyvaujančius visus miestiečius su šia didele švente, su didžia sukaktimi: prieš 74 metus [apsirikimas, iš tikrųjų 76 metus — Sputnik], šis miestas buvo išlaisvintas nuo nacių užpuolikų", — sakė renginyje dalyvavęs veteranas.

"Atėjome čia pagerbti tų mūsų kovos draugų, kurie čia mirė, išlaisvino mūsų miestą, mūsų sostinę — Vilnių", — sakė kitas renginyje pasirodęs karo laikų dalyvis.

"Na, šiandien mes jau švenčiame 76-ąsias Vilniaus išvadavimo metines, vadinamosios Vilniaus operacijos, kuri truko nuo liepos 5 iki liepos 12 dienos, 13-ą dieną Vilnius buvo išlaisvintas. Didžiule kaina — miesto išvadavimo metu mirė apie penki tūkstančiai sovietų karių. Čia ilsisi daugiau nei trys tūkstančiai. Tai buvo 3-iojo Baltarusijos fronto būriai, vadovaujami pulkininko Černiachovskio. Penki žmonės, beje, tapo Sovietų Sąjungos didvyriais. Todėl šiandien noriu palinkėti jums, veteranai, žinoma sveikatos. Ir pandemiją, manau, nugalėsime ir apginsime tiesą apie karą", — susirinkusius veteranus pasveikino Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas.

Nuo 1941 metų birželio 24 dienos Vilnius buvo okupuotas vokiečių užpuolikų. Okupacija truko daugiau nei tūkstantį dienų, iki 1944 metų liepos 7 dienos, kai trečiojo Baltarusijos fronto kariai pradėjo kovoti už miestą.

Generala Černiachovskis aptarinėja Vilniaus išvadavimo planą, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Фридлянский

Operacijai vadovavo 37 metų kariuomenės generolas Ivanas Černiachovskis — jauniausias fronto vadas.

Vilniaus išlaisvinimas įvyko didelio masto Baltarusijos strateginio puolimo operacijos "Bagration" metu, ši operacija tapo didžiausiu Vokietijos kariuomenės pralaimėjimu jos istorijoje. Kova už Lietuvos sostinę truko savaitę, iki liepos 13 dienos. Per šį laiką žuvo apie 8 tūkst. žmonių, paimta į nelaisvę apie 5 tūkst. vokiečių kareivių ir pareigūnų.

Liepos 13 dieną, kai mieste buvo nuslopinti paskutiniai pasipriešinimo centrai, Maskva pasveikino Vilniaus išlaisvinimą 24 salvėmis iš 324 ginklų.

Pasibaigus karui, 1945 metais, Antakalnio karių kapinėse, Vilniuje, atsirado 900 broliškų ir individualių Raudonosios armijos karių ir karininkų kapų, kuriuose palaidoti beveik 3 tūkst. žmonių.

Pernai, kai buvo minimos 75-osios Lietuvos sostinės išvadavimo metinės, Maskvoje buvo surengtas šventinis fejerverkas. Tada 

Lietuva pasipiktino Rusijos valdžios ketinimu surengti fejerverkus Vilniaus ir rugpjūčio 1 dieną Kauno garbei. Lietuvos užsienio reikalų ministerija išreiškė protestą ir pareiškė, kad pergalė prieš nacizmą yra labai svarbi Lietuvos ir visos Europos likimui, tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaiga "neatnešė Lietuvai laisvės".

Tegai:
Aleksandras Udalcovas, fašizmas, nacizmas, naciai, Raudonoji armija, Antakalnio kapinės, Vilnius
Международный праздник День огурца

Kokia šiandien diena: liepos 14-osios šventės

(atnaujinta 22:43 2020.07.13)
Šią dieną Lietuvoje minima Agurkų diena. Natūralu, kad tokią šventę pasiūlė Kėdainiai, kurie kaip agurkų sostinė garsėjo nuo seno

Liepos 14 yra 195-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 196-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 170 dienų.

Liepos 14-ąją Kėdainių kraštas paskelbė Agurkų diena. Pirmą kartą pagerbti agurkų augintojus sumanyta dar 1997 metais. Agurkų šventė švenčiama liepos viduryje, nes tuo metu agurkai atpinga ir prasideda konservavimo ir šių daržovių ruošimo žiemai laikas.

Kėdainiai kaip agurkų sostinė garsėjo nuo seno. Kad čia auginami agurkai, minima jau XVII a., karaliaus Jono Sobieskio laikais (1674 metais). Agurkų auginimo verslas klestėjo carinės Rusijos laikais, tarpukario Lietuvoje bei sovietmečiu.

Beje, Jungtinėse Amerikos Valstijose lapkričio 14-ąją minima raugintų agurkų diena. Manoma, kad tarp 1800 ir 1900 metų į Ameriką atvykę žydai čia išpopuliarino raugintus agurkus.

Katalikai liepos 14-ąją mini Šv. Kamilį Lelietį (1550–1614), kunigą. Jis gimė Abrucuose. Jau nuo jaunystės tarnavo kariuomenėje, dalyvavo karuose su Turkija, vėliau dirbo ligoninėse. Buvo linkęs į pasaulietinį gyvenimą. Galiausiai atsivertė ir atsidavė nepagydomų ligonių slaugai ligoninėje, tarsi slaugytų patį Kristų. Šv. Pilypo Nėrio paskatintas tapo kunigu, Romoje padėjo pamatus Reguliarių kunigų kongregacijai ligoniams slaugyti.

Šią dieną savo vardadienį švenčia Eigilė, Liberata, Liberatas, Vydas.

Tegai:
šventės, šventė