Kaip ugniagesiai gesina Traksėdžių durpyne kilusį gaisrą video

118
(atnaujinta 09:45 2019.07.24)
Ugniagesiai tikisi, kad šeštadienį pavyks bent lokalizuoti gaisrą durpyne, į gaisro vietą šeštadienį vyksta vidaus reikalų ministras bei mobiliosios Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pajėgos

Penktadienio popietę Traksėdžių durpyne kilęs gaisras vis dar gesinamas, dūmai ir degėsių tvaikas pavakary pasiekė Šilutę, tačiau ugniagesiai tikisi, jog šeštadienį pavyks pasiekti apčiuopiamų rezultatų.

Čia visą naktį dirbo gausios pajėgos iš Lietuvos ir Latvijos, svarstoma galbūt ir šiandien pasitelkti sraigtasparnius.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas penktadienį atskleidė, kad po pokalbio su valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadu paaiškėjo, kad Lietuvos pasieniečiai pilotai negali gesinti gaisro sraigtasparniu, nes neturi tam reikalingų licencijų.

Degantis durpynas yra eksploatuojamoji unikalios Nemuno deltos regioniniam parkui priklausančios Aukštumalos pelkės dalis. Ši aukštapelkė yra viena didžiausių Lietuvoje.

Priešgaisrinės saugos taisyklės
© Sputnik
Priešgaisrinės saugos taisyklės
118
Tegai:
Šilutė, gaisras

Vilniaus senamiestyje atsirado žydą vandens nešėją simbolizuojanti skulptūra video

(atnaujinta 17:55 2020.10.20)
Kėdainių ir Lydos gatvių sankryžoje atidengta žymaus skulptoriaus Romualdo Kvinto skulptūra "Vandens nešėjas", įkvėpta Vilniuje gyvenusio žydų poeto Mošės Kulbako kūrybos

Vilniaus miesto savivaldybė pasidalijo vaizdo įrašu apie tai, kaip antradienį buvo atidengta skulptūra "Vandens nešėjas", simbolizuojanti žydą vandens nešėją, kuris, manoma, buvo dažnai pastebimas Vilniaus senamiestyje, nes šioje vietoje anksčiau buvo įsikūręs Vilniaus žydų kvartalas. Šio darbo ėmėsi patys vargingiausieji — jie semdavo vandenį iš upės ir pristatydavo jį į senamiesčio parduotuves ir dirbtuves, kuriose nebuvo tekančio vandens.

Pažymima, jog ši skulptūra — vienas paskutiniųjų 2018-aisiais išėjusio skulptoriaus darbų ir dar vienas jau trečius metus skaičiuojančios sostinės savivaldybės programos "Kuriu Vilnių" kūrinys.

Sukurti skulptūrą "Vandens nešėjas" įkvėpimo šaltiniu Kvintui tapo Vilniuje gyvenusio žydų poeto Mošės Kulbako poema "Miestas" (liet. pavadinimas — "Vilnius", 1926 m.), kuri laikoma vienu giliausių ir gražiausių kūrinių apie Vilnių.

Tu esi Lietuvon įstatytas tamsus talismanas,
Apipintas kerpėm ir samanom pilkom;
Kiekviena siena — pergamentas,
kiekvienas akmuo — šventas raštas,
Išdėlioti mįslingai ir praskleisti nakčia,
Kai ant senos sinagogos sustiręs vandens nešėjas
Stovi ir barzdą užvertęs skaičiuoja žvaigždes.

Nuo seno Vilniuje vandens nešiotojo amatas buvo svarbus, nors juo vertėsi neturtingiausi miesto gyventojai. Skulptūros herojus simbolizuoja idealizmą, kurio buvo apstu net ir sunkiausiais laikais. Vienas projekto tikslų — papasakoti žydiškos Vilniaus istorijos fragmentą, įprasminti žydiškąjį Vilniaus paveldą, todėl skulptūrai parinkta vieta buvusio Vilniaus žydų geto teritorijoje.

Skulptoriaus palikimas Vilniuje

Kvinto palikimas Vilniuje nepaprastai gausus ir plečiasi net po skulptoriaus mirties. Praėjusiais metais Vilniaus senamiestyje, restorano "Gabi" kieme, buvo atidengta pirmoji pasaulyje žymaus litvakų kilmės atlikėjo, rašytojo ir poeto Leonardo Coheno skulptūra.

Ankstesni jo kūriniai sostinės centre — čia vaikystę praleidusio rašytojo Romaino Gary ir daktaro Cemacho Šabado skulptūros, bareljefai "Sėkmės pilvas" Vilniaus gatvėje ir poeto Adomo Mickevičiaus jo vardu pavadintojo bibliotekoje. Paskutinis menininko darbas, atidengtas jam esant gyvam, buvo Martino Liuterio skulptūra Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios kiemelyje.

Pats Kvintas gyveno ir kūrė Tilto gatvėje, tad jo pėdsakų yra ir ten. Mergaitė su skėčiu puošia menininko kieme esantį fontaną. Kiek mažiau žinoma skulptūra "Chloja" stovi uždarame Lietuvos banko rūmų kiemelyje. Toliau nuo centrinės miesto dalies prie Lietuvos vaikų ir jaunimo centro rasime mergaitės skulptūrą, skirtą be žinios dingusiems vaikams atminti, Naujamiestyje, Lietuvos radijo ir televizijos kieme — Sausio 13-osios memorialą, netoli nuo Gary skulptūros nutolęs Lietuvos sostinės labdariams dedikuotas "Žaliasis obuolys".

Tegai:
Senamiestis, Vilnius, žydai
Temos:
Žydų bendruomenė Lietuvoje

Paskelbtas Rusijos lėktuvų An-12 ir An-26 skrydžio ypač žemame aukštyje vaizdo įrašas

(atnaujinta 10:15 2020.10.20)
Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip orlaiviai skrenda virš kilimo ir tūpimo tako 50 ar mažiau metrų atstumu

Karinių transportinių lėktuvų An-12 ir An-26 įgulos skrydį atliko itin žemame aukštyje. Vaizdo įrašą paskelbė Rusijos gynybos ministerija.

Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip orlaiviai skrenda virš kilimo ir tūpimo tako Tverės srityje. Tuo metu atstumas nuo orlaivio iki žemės siekė 50 metrų ar mažiau.

Taip pat pilotai treniravosi veikti esant įvairioms avarinėms situacijoms. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas orlaivių nusileidimui, kai orlaivis atlieka antrą ratą.

An-12 ir An-26 — tai sovietų kariniai transportiniai lėktuvai, kuriuos sukūrė valstybinė įmonė "Antonov". Jie aktyviai naudojami kariniams tikslams, nepaprastose situacijose, karinei įrangai ir personalui perkelti, taip pat keleiviams ir kroviniams gabenti.

Tegai:
Rusijos Gynybos ministerija, Rusija, kariniai lėktuvai
Dar šia tema
Nufilmuotas Rusijos Tu-22 skrydis netoli vakarinės Baltarusijos sienos
Rusijoje nufilmuoti nauji Vakarų karinės apygardos sraigtasparniai Mi-28UB
Paskelbtas Tu-160 ir Tu-95MS degalų papildymo ore vaizdo įrašas
Альгирдас Палецкис

"Tai yra absoliuti fikcija": Paleckis pakomentavo įtariamųjų parodymus savo byloje

(atnaujinta 18:18 2020.10.20)
Paleckis teigia, kad jis nekaltas, tačiau neatsisakė duoti parodymų. Jis reikalavo, kad teismo posėdžiai būtų atviri, nes mano, kad byla yra sufabrikuota, ir yra įsitikinęs, kad tai įrodys

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Šiaulių apygardos teismas antradienį pradėjo nagrinėti parodymus, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu davė buvęs Socialistų populiaraus fronto partijos lyderis Algirdas Paleckis ir verslininkas Deimantas Bertauskas, skelbiama Šiaulių apygardos teismo pranešime.

Posėdžiai prokuratūros prašymu, atsižvelgiant į nagrinėjamų aplinkybių, susijusių su nacionaliniu saugumu, ypatingą pobūdį, vyksta už uždarų durų.

Maždaug 200 lapų surašytus Paleckio ir Bertausko duotus parodymus pasikeisdamos skaito bylą nagrinėjanti teisėja, valstybės kaltinimą šioje byloje palaikanti prokurorė. Šiems parodymams perskaityti gali prireikti dar kelių teismo posėdžių. Siekdamas užtikrinti proceso dalyviams saugią aplinką teismas skelbia trumpas pertraukas, per kurias vėdinamos, dezinfekuojamos patalpos. Kaltinamasis D. Bertauskas teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, garso ir vaizdo konferencijos priemonės pasitelktos siekiant tarp proceso dalyvių užtikrinti saugų atstumą.    

"Tai yra absoliuti fikcija. Kažkam prireikė tokio teismo, kad būtų galima parodyti savo audringą darbą. Tiesą sakant, prokurorai bando ištirti mano, kaip žurnalisto, politiko, socialinio aktyvisto, veiklą", — naujienų agentūra TASS cituoja Paleckio žodžius.

Jam ir Bertauskui pareikšti įtarimai dėl dviejų epizodų. Vienas iš jų yra susijęs su tariamai Rusijos specialiųjų tarnybų nurodymu rinkta informacija apie Sausio 13-osios bylą nagrinėjusius teisėjus ir prokurorus, antrasis — su gydytojų, kurie sutiktų išduoti tariamai fiktyvų šioje byloje nuteistojo Rusijos Federacijos piliečio Jurijaus Melio, sergančio cukriniu diabetu, sveikatos būklės liudijimą.

Paleckis teigia, kad jis nekaltas, tačiau neatsisakė duoti parodymų. Jis reikalavo, kad teismo posėdžiai būtų atviri, nes mano, kad byla yra sufabrikuota, ir yra įsitikinęs, kad tai įrodys. Kaltinamasis Bertauskas savo kaltės neneigia.

Paleckio byla

Kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl Paleckio bylos. Be jo, byloje taip pat kaltinamas Deimantas Bertauskas. Istorikas Valerijus Ivanovas yra liudytojas. Kaltinamieji byloje kaltinami "dalyvavimu organizuotoje grupėje kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos pareigūnu ir kitais Rusijos piliečiais" ir "šnipinėjimu Rusijos žvalgybai".

Paleckis ne kartą yra deklaravęs savo nekaltumą. Kaip arešto priežastį jis nurodė tai, kad Lietuvos valdžia jam keršijo dėl jo susidomėjimo 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto, taip pat dėl ​​jo bendravimo su rusais.

Jis taip pat teigia, jog prokuratūra daro viską, kad jo byloje būtų išvengta atvirų teismo posėdžių.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau pabrėžė, kad Lietuva visiškai pamina demokratines vertybes, kurias deklaravo stodama į Europos Sąjungą ir NATO.

Tegai:
byla, šnipinėjimas, Algirdas Paleckis
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje