"Uždirba pinigus kaip tik gali": Lietuvoje energetikai apeina politiką

53
(atnaujinta 19:33 2019.07.05)
Borisas Marcinkevičius priminė, kaip 2015 metais Lietuvos bendrovė, atsakinga už dujų tiekimo linijas, sudarė tranzito sutartį su "Gazprom"

VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Lietuva yra 80 proc. priklausoma nuo elektros energijos tiekimo iš užsienio po to, kai valdžios institucijos "pašovė" Ignalinos atominę elektrinę, Interviu metu su Sputnik Lietuva pranešė energetikos srities ekspertas Borisas Marcinkevičius.

Analitikas kartu su politologu Armenu Gasparianu suprato, kokią vietą Baltijos šalys užima Europos Sąjungos energetikos sektoriuje.

Pasak Gaspariano, net "Nord Stream – 2" klausimu Europai nerūpi  Baltijos šalių nuomonė.

"Netoli ta akimirka, kai Europa nustos finansiškai remti Baltijos šalis. Sakykit, koks šių šalių tolesnis likimas, nes tai yra ES šalys, kaip atrodo šios šalys ekonomikos požiūriu, kalbant apie bendrą šių trijų šalių egzistavimą su tokiu gyventojų nutekėjimu. <...>Jei šios šalys nusiteikę būti kolektyviniu Vakarų klounu, tuomet tai yra atskira istorija. Tuomet taip ir elkimės," — sakė Gasparianas.

Marcinkevičius priminė, kad iki šiol Baltijos šalyse elektros gamybos ir tiekimo būklė nebuvo prasta. Pasak jo, Estija buvo vienintelė ES valstybė, kuri nepriklausė nuo Rusijos energijos išteklių.

"2013 metais Estija tiekė elektros energiją Latvijai, Suomijai ir Rusijai. Yra sistemos operatoriaus statistika. Taip yra todėl, kad Estijos kalnakasiai tęsė darbą. Jie sugebėjo užsidirbti pinigų iš ES ir pastatė kitą elektrinę. Pas juos apskritai viskas buvo idealu," — sakė ekspertas.

Kaip pabrėžė Marcinkevičius, Latvija taip pat nesiskundė, nes daugiausia elektros energiją gamino hidroelektrinės.

"Latvija buvo harmoninga. Latvijos produkciją daugiausiai lėmė hidroelektrinės, t.y žiemą buvo mažai vandens — jie imdavo elektros energiją iš Estijos, vasarą vandens padaugėdavo - jie atsiskaitydavo mainais. Lietuvos apskritai, niekas neklausia , iš kur paims — ten ir bus gerai. Pas baltarusus, švedus, lenkus ir rusus — viskas kaip priklauso. Šiais metais estai praregėjo pakankamai greitai, nes ES niekada nebuvo patenkinta turėdama konkurentą, kuriam negali būti diktuojamos sąlygos", — pabrėžė jis.

Ekspertas pabrėžė, kad tokioje situacijoje Baltijos šalys atsidūrė dėl išėjimo iš energijos žiedo BRELL.

Estijoje žmonės suabejojo, iš kur bus tiekiama elektros energija po to, kai šalis bus atjungta nuo Rusijos tinklų.

"Estijoje prasidėjo kalbos, iš kur mes ketiname gauti elektros energiją — iš BRELL mus bando atjungti. Briuselis jiems sako, kad elektra bus tiekiama iš Suomijos per du energijos tiltus. Pabrėžtina, kad suomiai per Vyborgo jungtį perka elektros energiją iš Rusijos" , —  pasakė Marcinkevičius užsimindamas, kad tokiu būdu Talinas taps priklausomas nuo energijos tiekimo.

Kaip priminė ekspertas, praėjusiais metais Maskvoje įvyko BRELL komiteto susitikimas, kuriame dalyvavo energetikos bendrovės. Pasak jo, Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai paprašė, kad net palikę BRELL, jie galėtų išlaikyti bent dalį valstybės elektros linijų.

"BRELL komitetas yra energetikos įmonės, atsakingos už elektros linijas, energijos gamybą ir ten nėra nei vieno politiko", — sako jis.

Marcinkevičius paaiškino, kokia energetika yra Lietuvoje. 2015 metais įmonė, atsakinga už dujų perdavimo linijas, pratęsė sutartį su "Gazprom" dėl tranzito į Kaliningrado sritį. Pasak eksperto, sutartis buvo sudaryta tomis pačiomis sąlygomis dešimties metų laikotarpiui, tačiau nė vienas iš politikų to nežinojo.

"Politikai to nematė. Apie tai "užmiršo", sakė, kad kitas tranzito susitarimas buvo pasirašytas prieš dešimt metų iki 2025 metų. Tyliai, be jokio triukšmo. Lietuvos politikams bandant pasakyti, kad čia kažkas negerai, jie paaiškino, kad mes gauname pinigus už tranzitą, mes turime galimybę išlaikyti tinkamus tinklus, atsiprašome, ar duosite mums pinigų? Jei ne, tai mes uždirbame juos taip, kaip galime", — sakė jis.

Išėjimas iš BRELL

Baltijos šalys nori pasitraukti iš energetikos žiedo BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija). Jos ketina sinchronizuoti savo šalių energetines sistemas su Europos šalimis per du energijos tinklus Lenkijoje.

Ketvirtadienį Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Lietuvos elektros sistemos sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais įstatymą.

Ji taip pat pasirašė papildomus įstatymus, kad būtų užtikrintas sklandus Lietuvos elektros tinklų atjungimas nuo BRELL.

Rusija aktyviai ruošiasi išeiti iš Baltijos šalių energetikos žiedo, kad būtų užtikrintas Kaliningrado srities saugumas.

Anksčiau buvo pranešta, kad regiono energijos tiekimą suteiks trys dujų Šiluminės elektrinės (Pregolskaja, Majakovskaja, Talachovskaja) ir anglies iš pajūrio šiluminės elektrinės. Jų bendra galia bus apie 1 gigavatas.

Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas teigė, kad Maskva yra suinteresuota tiekti elektros energiją Baltijos šalims net ir pasitraukus iš BRELL.

Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalyje bus tiekiama energija tik iš Lenkijos ir "NordBalt" maitinimo jungčių, kurių darbas nuolat sutrinka.

Taip pat buvo pabrėžta, kad sinchronizavimas gali padidinti elektros energijos tarifus vartotojams, o pats projektas neužtikrina saugumo.

53
Tegai:
BRELL, elektros energija, Gazprom, Rusija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Rusijos ministras: Baltijos šalių išėjimas iš BRELL — "politinis projektas"
Rusija nori tiekti Baltijos šalims elektrą, joms pasitraukus iš BRELL
"Litgrid" įsigis baterijų energijos kaupimo sistemą, kad pasiruoštų BRELL

Nufilmuotos būsimo "Silicio slėnio" statybos Kaune

(atnaujinta 16:42 2020.08.12)
Buvusios Aviacijos gamyklos teritorijoje šiuo metu vyksta intensyvūs darbai – įrengiama infrastruktūra Aleksoto inovacijų parkui

Kauno savivaldybė paskelbė vaizdo įrašą, kuriame parodė buvusio sraigtasparnių remonto angaro erdvėje vykstančius darbus. Dabar ten įrenginėjamas Aleksoto inovacijų pramonės parkas.

Vaizdo įraše pažymima, kad ši vieta — būsimasis Lietuvos "Silicio slėnis". 30 hektarų teritorijoje kuriama infrastruktūra busimiems investuotojams.

Taip pat savivaldybėje skelbiama, kad bus įrengtos naujos požeminės komunikacijos, gatvės, dviračių takai ir apšvietimas. Senasis sraigtasparnių remonto angaras taps erdve laboratorijoms ir tyrimų centrams.

Kitas pramonės parkui palankus faktas yra tas, kad jo dėka gali būti sukurtos 700 aukštos kvalifikacijos darbo vietos.

Statybos darbus planuojama baigti iki šių metų pabaigos.

Tegai:
vaizdo įrašas, Kaunas

Rusijos Federacijos gynybos ministerija nufilmavo naktinius "Il-76" skrydžius

(atnaujinta 12:06 2020.08.12)
Įgulos atliko pakilimą ir nutūpimą naktį, skrido sudarytų maršrutu, sąveikavo su skrydžio valdymo komanda

Tverės srityje vyko naktiniai karinio transporto lėktuvo "Il-76" įgulų skrydžiai. Vaizdo įrašą savo YouTube kanale paskelbė Rusijos gynybos ministerija.

Nufilmuota, kaip orlaivis pakyla tamsoje, skrydis nurodytu maršrutu bei tūpimas.

Skrydžiai buvo vykdomi iš Migalovo aerodromo. Dalyvavo daugiau nei dešimt Kosmoso pajėgų karinės transporto aviacijos orlaivių.

Gynybos ministerija pranešė, kad mokymų metu įgulos praktikavo kilimą nuo "konvejerio", kai tūpiant, paliečiant kilimo-tūpimo taką, lakūnai pakyla toliau didindami aukštį.

Tegai:
vaizdo įrašas, Rusijos gynybos ministerija
Dar šia tema
Rusijos gynybos ministerija nufilmavo jūros desanto operaciją Baltijos jūros pakrantėje
Nufilmuotas "Iskander-M" raketų paleidimas Rusijoje
Studentai

Šiemet daugiau abiturientų pakvietė studijuoti valstybės finansuojamose vietose nei pernai

(atnaujinta 13:32 2020.08.12)
Numatoma, kad 2020 metais valstybės lėšomis į aukštąsias mokyklas bus priimta 16,5 tūkst. pirmakursių

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Likus dar savaitei iki bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pabaigos, norą studijuoti šalies aukštosiose mokyklose jau pareiškė daugiau kaip 24,5 tūkst. stojančiųjų, rašo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Iš jų 12,5 tūkst. tenkina valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus — išlaikė tris valstybinius brandos egzaminus ir perkopė reikalaujamo mažiausio konkursinio balo slenkstį. Net 9,7 tūkst. jų surinko daugiau kaip 5,4 konkursinio balo ir turi teisę pretenduoti į studijas universitetuose.

Tai daugiau, negu praėjusiais metais buvo priimta per visus priėmimo etapus — 2019 metais studijų sutartis dėl valstybės finansuojamų vietų sudarė 11,8 tūkst. asmenų. Pastarosiomis dienomis bendrojo priėmimo sistemoje kasdien registruojasi ne mažiau kaip po 800 asmenų.

Numatoma, kad 2020 metais valstybės lėšomis į aukštąsias mokyklas bus priimta 16,5 tūkst. pirmakursių: iš jų 10,3 tūkst. į universitetus, 6,2 tūkst. — į kolegijas. Tai 25 proc. daugiau nei buvo numatyta pernai.

Toliau nemažėja pedagoginių studijų populiarumas. Laikyti motyvacijos testą, reikalingą norintiems tapti būsimaisiais pedagogais, šiuo metu yra užsiregistravę per 2,2 tūkst. stojančiųjų, iš jų 1,4 tūkst. — pirmuoju pageidavimu. Teigiamai įvertinti jau 1 208 asmenys. Palyginimui — pernai į pedagogines bakalauro studijas iš viso įstojo 429 asmenys.

Šiemet pedagoginėms bakalauro studijoms numatomos skirti 585 valstybės finansuojamos studijų vietos. Visi 2020 metais įstojusieji į valstybės finansuojamas pedagoginių studijų vietas bus skatinami 300 eurų stipendijomis — tokios stipendijos bus skiriamos ne tik įstojusiems į bakalauro studijas, bet ir į profesines pedagogikos studijas, kurias galima rinktis jau įgijus dalyko bakalauro ar magistro laipsnį. Be to, atsižvelgus į valstybės poreikius, ministro nustatyta tvarka stipendijos bus skirtos ir tiems, kurie pedagogikos studijas pasirinks kaip gretutines.

Planuojama, kad nuo šių metų rudens tokios stipendijos iš viso galės būti mokamos 845 pedagogines studijas pasirinkusiems asmenims: 585 įstojusiems į bakalauro studijas, 210 įstojusių į pedagogikos profesines studijas ir 50 pasirinkusių pedagogikos gretutines studijas.

Pirmakursiams, pasirinkusiems žemės ūkio ir miškininkystės studijas, bus mokamos 200 eurų stipendijos. Žemės ūkio ministerija planuoja šias stipendijas kas mėnesį nuo šio rudens iki metų pabaigos mokėti 142 studentams.

200 eurų stipendijas taip pat planuojama skirti pasirinkusiems regionų plėtrai aktualias informatikos, matematikos ir inžinerijos studijas Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio regionuose veikiančiuose universitetuose ir kolegijose. Ekonomikos ir inovacijų ministerija numato 200 eurų mėnesines stipendijas mokėti visą studijų laikotarpį — 4 metus. Jas galėtų gauti 420 studentų.

Tegai:
studijos, Švietimo ir mokslo ministerija
Temos:
Švietimas Lietuvoje
Dar šia tema
Rugpjūtis — laikas suruošti vaikus į mokyklą
Vaikų stovyklose ir darželiuose galioja birželio mėnesį nustatyti saugumo reikalavimai
Monkevičius: bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai