Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame nufilmuoti apelsino dydžio krušos gabalai Peskaros mieste, centrinėje Italijoje.

Tai buvo tik vienas Adrijos jūros pakrantėje praūžusios audros elementų, praneša Italijos naujienų agentūra ANSA.

facebook / Audra Klaipėdoje

Videofaktas: pajūryje nuo paryčių siaučia stipri audra

Liudytojai teigia, kad audra išvartė apie 200 labai senų medžių, išplėšė namų stogus ir išdaužė automobilių stiklus. Lietus užtvindė visus namų, virtuvių ir vaistinių rūsius. Kai kuriose vietovėse nėra elektros energijos.

Vietos ligoninėje įvyko stipriausias smūgis, kuriame dėl pirmąjį aukštą užtvindžiusio vandens srauto reikėjo nutraukti tuo metu vykusias operacijas.

Kai kuriose vietose vanduo pakilo iki dviejų metrų, užtvindė dešimtis automobilių. Turistai, kuriuos audra užklupo paplūdimyje, leidosi bėgti.

Audros metu sužeisti 18 vietos gyventojų, jie hospitalizuoti dėl galvos traumų ir veido sužalojimų. Pasak Italijos laikraščio "Il Sole 24 Ore", tarp nukentėjusių yra nėščia moteris.

Stichinė nelaimė taip pat smogė netoliese esantiems Vasto, San Salvo ir Kasalbordino miestams. Nukentėjusių miestų valdžios institucijos teigė, kad pagalbos tarnybos dirba sustiprintu režimu, tačiau jos nesusitvarko su pranešimų srautu apie nuplėštus stogus, išverstus medžius, sudaužytus žibintus ir užtvindytus pastatus. Vėliau jie kreipėsi į Abruco regiono administraciją ir Italijos Vyriausybę, prašydami paskelbti stichinės nelaimės režimą.

Italijos civilinės saugos tarnyba kai kuriose Vidurio Italijos dalyse paskelbė oranžinį pavojaus lygį. Geltonosios grėsmės lygis paskelbtas Lombardijoje, Lacijoje, Umbrijoje, Ligūrijoje, Venecijoje ir kitose srityse.

Anoniminiai šaltiniai leidiniui teigė, kad planuojamų įvykių pasekmės Vladimirui Putinui, taip pat Rusijos specialiosioms tarnyboms ir armijai bus akivaizdžios, bet nematomos visiems kitiems.

© Sputnik / Михаил Тургиев

Rusijos ambasadorius JAV: Rusijos sutramdymas yra JAV politikos alfa ir omega

Tai atitinka JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Džeiko Sulivano, kuris prieš porą savaičių paskelbė Vašingtono pasirengimą naudoti "matomų ir nematomų priemonių" rinkinį, pareiškimą.

Tai yra atsakas į kibernetinę ataką, įvykdytą prieš kompiuterių saugos bendrovės "SolarWinds" programinę įrangą, apie kurią paaiškėjo praėjusių metų gruodį. Firmos klientai yra pagrindinės JAV vyriausybinės agentūros, o Gynybos, iždo, vidaus saugumo ir prekybos departamentai bei Valstybės departamentas yra vieni iš įsilaužimo aukų.

JAV slaptosios tarnybos ir valdžia, taip pat daugybė specializuotų korporacijų tiesiogiai kaltina Maskvą dėl to, kas įvyko. Anot jų, ataką įvykdė programišiai, tiesiogiai susiję su Rusijos žvalgybos struktūromis, o jų veiksmų tikslas buvo šnipinėjimas. Senato žvalgybos komiteto posėdyje, vykusiame vasario pabaigoje, "Microsoft" vadovas Bradas Smitas sakė, kad tai "buvo bene didžiausia ir moderniausia ataka, kokia tik kada nors buvo matyta".

Tiesa, kiti pramonės atstovai nėra tokie vienareikšmiškai tikri dėl Rusijai pareikštų kaltinimų. Tame pačiame posėdyje dviejų pagrindinių kibernetinio saugumo bendrovių — "CrowdStrike" ir "FireEye" — atstovai pripažino, kad neturi įrodymų apie Maskvos dalyvavimą įsilaužime. Anot jų, maksimaliai galima kalbėti, kad "ataka atitiko rusų elgesį", o "įsilaužimui naudojami įrankiai nėra panašūs į tuos, kuriuos naudoja Kinija, Šiaurės Korėja ar Iranas".

Rusijoje į tai, kas vyksta, paprastai žiūrima pagal įprastą santykių su Vakarais tendenciją: pastarieji garsiai ir be įrodymų kaltina Rusiją nuostabiausiais nusikaltimais, taip randami pretekstą naujoms sankcijoms ir tolesniam eskalavimui.

Tačiau jei pažvelgtume į situaciją JAV požiūriu, viskas atrodo kur kas labiai komplikuotai

© AFP 2021

O juk buvo "laisvųjų žemė". JAV aiškinama, kaip buvo nužudyta jų visuomenė

Šis kibernetinis užpuolimas iš tikrųjų yra kažkas neįprasto. Ir nors Amerikos pareigūnai tvirtina, kad nebuvo padaryta rimta žala šalies saugumui, itin aštri JAV valdžios reakcija verčia abejoti jų nuoširdumu.

Verta priminti, kad dėl įsilaužėlių veiksmų Baltuosiuose rūmuose buvo sušauktas skubus posėdis, o Trampo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Robertas O'Brienas buvo priverstas nutraukti kelionę į Europą ir skubiai grįžti į Vašingtoną.

Žaibišku greičiu — vos per du mėnesius — surengti posėdžiai Senate taip pat patvirtina to, kas įvyko, beprecedentiškumą. Ypač verta atkreipti dėmesį į tai, kaip įvykis buvo pristatytas Amerikos žiniasklaidoje. Žurnalistai rašė, kad "Senatas paskrudino "Microsoft" ir "SolarWinds", o "Reuters", kartą savo medžiagoje paminėdamas Rusiją, visą dėmesį skyrė tam, kaip korporacijos gynėsi ir kaltino viena kitą dėl to, kas įvyko.

Iš tiesų JAV kompiuteriniame saugume atsirado tokia gigantiška skylė, kad sukrėtė pačią sistemą.

Be abejo, valstijoms neįmanoma pripažinti, kad tai padarė kažkokia paprastų piktadarių grupė. Jei kas nors gali padaryti tokį skaudų smūgį pasaulinei supervalstybei, tai būtinai turi būti kita valstybė, turinti atitinkamą kompetenciją ir didžiulius išteklius, įskaitant žmogiškuosius išteklius. Neatsitiktinai tas pats Bradas Smitas teigia, kad prie įsilaužimo dirbo mažiausiai tūkstantis "labai sumanių, sąžiningų inžinierių" — juk reikia kažkaip pateisinti savo nesėkmę.

Kita vertus, Rusija visais atžvilgiais yra patogiausias objektas tokiems kaltinimams, šmeižto technologijos sureguoliuotos iki automatizmo. O JAV pasirinktas "paslėpto" atsako formatas suteikia jiems plačiausias galimybes paskelbti bet kokį norimą artėjančių atsakomųjų smūgių prieš Maskvą rezultatą.

Tiesa, amerikiečiai taip dažnai ėmė griebtis garsių nematomų, bet itin efektyvių veiksmų pažadų, kad kyla klausimas, kiek jais remiasi jų nacionalinė kibernetinio saugumo sistema, kurioje įsilaužėliams pavyko panaikinti tokią įspūdingą spragą.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.