Liko tik karkasai: kadrai vaikų stovyklos gaisro vietos Rusijoje

38
(atnaujinta 16:27 2019.07.23)
Rusijos Chabarovsko rajone beveik visiškai sudegė palapinių stovykla

Gaisras kilo palapinių stovykloje, kalnų slidinėjimo komplekso "Holdomi" teritorijoje. Tuo metu stovykloje buvo 189 vaikai. Gaisras sunaikino 20 iš 26 palapinių, regioninių valdžios institucijų duomenimis, žuvo keturi vaikai.

Rusijos tardymo komiteto paviešintame vaizdo įraše galima pamatyti, kas liko iš stovyklos — aikštelėje stovi išdegę palapinių ir metalinių lovų, ant kurių miegojo vaikai, karkasai.

Preliminariais duomenimis, tragedijos priežastimi galėjo būti užsidegęs šildytuvas.

Rusijos tardymo komitetas pažymėjo, kad tyrėjai patikrins pareigūnus, kurie yra atsakingi už vaikų saugumą stovykloje, ar yra neveikimo ar aplaidumo požymių.

Situaciją pakomentavo Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas, jis nurodė Švietimo ministerijai, Vartotojų apsaugos ir gerovės priežiūros federalinei tarnybai ("Rospotrebnadzor") ir ministro pirmininko pavaduotojui Jurijui Trutnevui ištirti tragedijos priežastis.

38
Tegai:
gaisras, vaikai, stovykla, Rusija

Nufilmuota ryškiausia per pastaruosius septynerius metus, kometa

(atnaujinta 18:29 2020.07.13)
Dangaus kūnas buvo aptiktas šių metų kovo 27 dieną, naudojant kosminį infraraudonųjų spindulių teleskopą WISE. Tai galima pamatyti plika akimi maždaug dar savaitę

63-osios ekspedicijos į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) astronautai parodė kometos C/2020 F3 (NEOWISE) vaizdo įrašą. Vaizdo įrašas paskelbtas "AmericaSpace" YouTube kanale.

Dangaus kūnas buvo pastebėtas šių metų kovo 27 dieną, naudojant kosminį infraraudonųjų spindulių teleskopą WISE. Birželio 11 — liepos 9 dienomis kometa buvo žemiau nei 20 laipsnių nuo Saulės. Kitą kartą ji sugrįš į žvaigždę po kelių tūkstančių metų.

Anot Rusijos kosmonauto Ivano Vagnerio, anksčiau fotografavusio NEOWISE iš TKS, tai pati ryškiausia kometa per septynerius metus.

Uralo federalinio universiteto mokymo observatorijos inžinierius Vladilenas Sanakovas RIA Novosti sakė, kad kometą plika akimi galima stebėti maždaug savaitę, po kurios ji jau bus prastai matoma.

"Ji ypač gerai matoma naktį 00:00-2:00 valandomis. Tiek pati kometa, tiek jos uodega yra aiškiai matoma", — sakė jis.

Anot mokslininko, kometą galima fotografuoti su bet kokia kamera. Jos reikėtų ieškoti šiaurinėje dangaus dalyje, žemai virš horizonto.

Sanakovas pridūrė, kad mažiau ryškių kometų galima pamatyti maždaug kartą per penkerius metus.

Tegai:
vaizdo įrašas, kosmosas
Dar šia tema
Kaip atgimė J. Lelevelio gimnazijos stadionas — video
Lietuvos policija papasakojo apie vyriausią policijos žirgą
Šalčininkuose vyko Žalgirio mūšio 610-ųjų metinių minėjimas

76-osios Vilniaus išvadavimo metinės: Lietuvoje pagerbtas sovietų karių atminimas

(atnaujinta 19:10 2020.07.13)
1944 metų liepos 13 dieną Raudonoji armija išlaisvino Lietuvos sostinę — Vilnių. Šio istorinio įvykio atminimui Antakalnio kapinėse įvyko minėjimo ceremonija

Savaitgalį Vilniuje vyko Lietuvos sostinės išvadavimo metinių minėjimo ceremoniją. Renginys vyko Antakalnio kapinėse. Ceremonijoje dalyvavo Rusijos ir Baltarusijos diplomatai, taip pat veteranai.

"Antrojo pasaulinio karo dalyvių komiteto vardu noriu pasveikinti čia esančius ir nedalyvaujančius visus miestiečius su šia didele šventa, su didžiąja sukaktimi, prieš 74 metus (apsirikimas, iš tikrųjų 76 metus — Sputnik), šis miestas buvo išlaisvintas nuo nacių užpuolikų", — sakė renginyje dalyvavęs veteranas.

"Atėjome čia pagerbti tų mūsų kovos draugų, kurie čia mirė, išlaisvino mūsų miestą, mūsų sostinę — Vilnių", — sakė kitas renginyje pasirodęs karo laikų dalyvis.

"Na šiandien mes jau švenčiame 76-ąsias Vilniaus išvadavimo metines, vadinamosios Vilniaus operacijos, kuri truko nuo liepos 5 iki liepos 12 dienos, 13-tą dieną Vilnius buvo išlaisvintas. Didžiule kaina, miesto išvadavimo metu mirė apie penki tūkstančiai sovietų karių. Čia ilsisi daugiau nei trys tūkstančiai. Tai buvo 3-iojo Baltarusijos fronto būriai, vadovaujami pulkininko Černiachovskio. Penki žmonės, beje, tapo Sovietų Sąjungos didvyriais. Todėl šiandien noriu palinkėti jums, veteranai, žinoma sveikatos. Ir pandemiją, manau, nugalėsime ir apginsime tiesą apie karą", — susirinkusius veteranus pasveikino Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas.

Nuo 1941 metų birželio 24 dienos Vilnius buvo okupuotas vokiečių užpuolikų. Okupacija truko daugiau nei tūkstantį dienų, iki 1944 metų liepos 7 dienos, kai trečiojo Baltarusijos fronto kariai pradėjo kovoti už miestą.

Generala Černiachovskis aptarinėja Vilniaus išvadavimo planą, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Фридлянский

Operacijai vadovavo 37 metų kariuomenės generolas Ivanas Černiachovskis — jauniausias fronto vadas.

Vilniaus išlaisvinimas įvyko didelio masto Baltarusijos strateginio puolimo operacijos "Bagration" metu, ši operacija tapo didžiausiu Vokietijos kariuomenės pralaimėjimu jos istorijoje. Kova už Lietuvos sostinę truko savaitę, iki liepos 13 dienos. Per šį laiką žuvo apie 8 tūkst. žmonių, paimta į nelaisvę apie 5 tūkst. vokiečių kareivių ir pareigūnų.

Liepos 13 dieną, kai mieste buvo nuslopinti paskutiniai pasipriešinimo centrai, Maskva pasveikino Vilniaus išlaisvinimą 24 salvėmis, duotomis iš 324 ginklų.

Pasibaigus karui, 1945 metais, Antakalnio karių kapinėse, Vilniuje, atsirado 900 broliškų ir individualių Raudonosios armijos karių ir karininkų kapų, kuriuose palaidoti beveik 3 tūkst. žmonių.

Pernai, kai buvo minimos 75-osios Lietuvos sostinės išvadavimo metinės Maskvoje buvo surengtas šventinis fejerverkas. Tada 

Lietuva pasipiktino Rusijos valdžios ketinimu surengti fejerverkus Vilniaus ir — rugpjūčio 1 dieną — Kauno garbei. Lietuvos užsienio reikalų ministerija išreiškė protestą ir pareiškė, kad pergalė prieš nacizmą yra labai svarbi Lietuvos ir visos Europos likimui, tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaiga "neatnešė Lietuvai laisvės".

Tegai:
Aleksandras Udalcovas, fašizmas, nacizmas, naciai, Raudonoji armija, Antakalnio kapinės, Vilnius