Baltijos jūros dugne archeologai atrado Renesanso laikų laivą

54
(atnaujinta 22:56 2019.07.23)
Baltijos jūros dugne Estijos ir Švedijos mokslininkai atrado Kolumbo ir Vasko da Gamos laikų laivą

Vaizdo įrašą savo Youtube kanale paviešino projekto vadovas dr. Rodrigo Pacheco-Ruiz, jūrų archeologas, dirbantis tyrimų bendrovėje MMT.

Kaip rašo Ruiz, pirmą kartą Švedijos jūrų administracija pamatė laivą radaruose dar 2009 metais, tačiau šių metų pradžioje, kai MMT vykdė "Nord Stream-2" tyrimus, buvo nustatyta, kad laivas turi didelę archeologinę ir istorinė reikšmę, nes yra iš Kristupo Kolumbo ir Leonardo Da Vinčio laikų, o svarbiausia — dėl to, kad labai gerai išsilaikė 500 metų.

Mokslininkai spėja, kad laivas buvo pastatytas XV a. pabaigoje ar XVI a. pradžioje ir priklausė danų arba švedų pirkliams. Manoma, kad laivas nuskendo per Švedijos nepriklausomybės karą, per konfliktą tarp švedų ir juos tuo metu valdžiusių danų, arba per Šiaurės karą, vykusį 1554-1557 metais.

Kaip rašo "The Independent", laivą archeologai atrado 120 metrų gylyje, apytiksliai per 160 kilometrų nuo Stokholmo. 

Dėl to, kad Baltijos jūros dugne yra itin mažai deguonies, laivas yra labai geros būklės. Skelbiama, kad apie 99 proc. laivo yra nepažeista.

54
Dar šia tema
Didžiosios sinagogos komplekso teritoriją tyrinėja archeologai
"Juodieji" archeologai stos prieš teismą

Lenktynės saviizoliacijos metu nepilnamečiams baigėsi griovyje video

(atnaujinta 15:56 2020.11.23)
Joniškio rajone penkiolikmetis nesilaikė saviizoliacijos taisyklių, slaptai įsibrovė į savo senelio namą, paėmė atsarginius automobilio užvedimo raktelius ir nusprendė su draugu pasivažinėti po apylinkę

Lietuvos policija pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnai, gyventojų kvietimu nuvykę į šiame rajone esantį Žmirklių kaimą, už tilto per Mūšos upę, griovyje, rado likimo valiai paliktą automobilį "Toyota Corola Verso".

Pareigūnams reikėjo nustatyti, kam priklauso automobilis ir kas nutiko.

Paaiškėjo, kad "Toyota" priklauso 63 metų Rudiškių kaimo gyventojui. Pamatęs pas jį atvykusius pareigūnus, jis labai nustebo, o dar labiau nustebo, kai šie pasiteiravo, kur jo automobilis, o jis, atsakęs, jog stovi kieme, savo transporto priemonės kieme nebeišvydo. Suprato, kad "Toyota" pavogta. Čiupt už striukės kišenės — rakteliai vietoje. Prie sekcijos pastebėtos purvinų batų pėdos paskatino šeimininką patikrinti, ar atsarginiai automobilio užvedimo rakteliai tebėra sekcijoje. Jų nebuvo. Apžiūrint įvykio vietą, nustatyta, kad kažkas pro rūsio langelį buvo patekęs į namo vidų ir šmirinėjo pirmajame aukšte. Šeimininkai miegojo antrajame aukšte.

Netrukus buvo surastas ir įtariamasis — tame pačiame kaime gyvenantis 15-metis automobilio savininko anūkas.

Kai pareigūnai pas jį nuvažiavo, jaunuolį rado miegantį. Paryčiais į namus parsiradęs nepilnametis dėjosi neturįs supratimo, ko iš jo norima. Pareigūnams šis jaunuolis dėl netinkamo elgesio jau buvo žinomas ir anksčiau. Prieš kurį laiką į Švėkšnos specialiojo ugdymo centrą nukreiptas 15-etis dėl koronaviruso proveržio šioje ugdymo įstaigoje saviizoliacijos tikslu buvo vėl grąžintas į namus.

Tačiau saviizoliaciją suvokęs kaip laisvę nuo sugriežtintos kontrolės jis lapkričio 16-osios vakare susitiko su 17-mečiu draugu ir nutarė karantino gyvenimą paįvairinti nuotykiais. Įtariama, kad jaunuolis, žinodamas, kur senelis laiko atsarginius automobilio užvedimo raktelius, pro rūsio langelį įsibrovė į namo vidų ir, juos pasisavinęs, su draugu norėjo pabūti lenktynininkais.

Deja, vairavimo žinių ir įgūdžių neturinčiam žaliūkui automobilio vairas nepakluso. Nesuvaldytas automobilis atsidūrė griovyje ir iš jo nebeišvažiavo. Laimei, apsieita be aukų.

Dėl įsibrovimo į gyvenamąsias patalpas ir automobilio raktelių bei automobilio vagystės abiem nepilnamečiams pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
eismo įvykis, saviizoliacija, Lietuva, Joniškis

Virtualios Kalėdos: Kaunas aprašė, kaip vyks šventės COVID-19 fone

(atnaujinta 13:44 2020.11.23)
Šiais metais buvo nuspręsta miesto eglę papuošti saldaus itališko deserto stiliumi, ja pasigrožėti miestiečiai galės asmeniškai. Tačiau svarbiausius įvykius teks stebėti monitoriuose

Šventiškas koncertas ir eglutės įžiebimas Kaune dėl COVID-19 bus pirmą kartą surengtas "virtualioje realybėje", praneša miesto savivaldybės spaudos tarnyba. Transliacija vyks lapkričio 28 dieną.

Šiais metais pagrindinį Kalėdų simbolį Kaune vėl kuria unikalių eglučių autorė — menininkė Jolanta Šmidtienė. Pernai Rotušės aikštėje dominavo ryškiaspalvės "kosmines" dekoracijos. Šiemes jas pakeis kalėdinės pasakos motyvai — kauniečiai ir miesto svečiai galės pamatyti "Saldžias saldžias Kalėdas Kaune".

Šmidtienė papasakojo, kad įkvėpimo ji sėmėsi, kai namuose smaližiavo morengais, ir ji panorėjo sukūrti ką nors tokį pat lengvą, saldų ir kvepiantį Kaunui papuošti.

Tik televizoriaus ekranuose

Atsižvelgiant į šalyje galiojančius saugumo reikalavimus bei rekomendacijas, šįkart tradicinės miestelio veiklos iš Rotušės aikštės persikels į virtualią erdvę.

Eglutės įžiebimas ir koncerto transliacija su garsiausiomis šalies scenos žvaigždėmis prasidės lapkričio 28 d. 18:00.

Edukacijos, dirbtuvėlės ir kitos veiklos drauge su kalėdiniu paštu lankytojų lauks internete: artimiausiu metu startuos interneto svetainė kaledos.kaunas.lt.

Tūkstančiai švieselių

Šviesi, šventiška bei saldžią pasaką menanti pagrindinė miesto eglė kauniečių lauks iki pat Trijų karalių. Pasigrožėti ja ir pasimėgauti išpuoštu miestu saugiai, be didelių žmonių susibūrimų spės visi.

Kalėdinę dvasią visame Kaune jau žadina įsibėgėję miesto puošimo darbai. "Lietučio" girliandos sužibės virš pagrindinių miesto gatvių, o žiemiškai "apšerkšnijusiomis" dekoracijomis pasipuoš Kauno tiltai. Tradiciškai švieselėmis pasidabins ir senamiesčio gatvės, Santakos parkas bei Smetonos alėja.

Rotušės aikštė kauniečius taip pat pasitiks gerokai šviesesnė nei anksčiau. Šiemet kur kas daugiau lempučių ir girliandų sužibs medžiuose, o aikštę supančių pastatų fasadus išryškins prožektorių šviesos.

Situacija su koronavirusu

Šiemet dėl ​​epidemiologinių sąlygų Kalėdų šventės Lietuvos miestuose pereina į neįprastą formatą. Tradicines muges ir koncertus, pritraukiančius daug žmonių, teko atšaukti. Tačiau savivaldybės stengiasi suteikti miestams naujųjų metų nuotaiką intensyviai juos puošdamos.

Parduotuvės Lidl logotipas,  archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Nuo pandemijos pradžios respublikoje užregistruoti 47047 infekcijos atvejai, 10945 žmonės pasveiko, 386 mirė.

Nuo lapkričio 7 dienos galioja karantinas, kuris buvo įvestas trims savaitėms. Valdžia neatmeta, kad jis gali būti pratęstas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 55,6 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 1,3 milijono žmonių mirė.

Tegai:
COVID-19, Kalėdos, Kaunas
Temos:
Linksmų Kalėdų!
Dar šia tema
Be Kalėdų miestelių ir traukinuko: Vilniaus valdžia papasakojo, kokios Kalėdos bus šiemet
Sinoptikai paspėliojo, kokių orų lietuviai gali sulaukti per Kalėdas
"Maxima" per šv. Kalėdas nedirbs, o per kitas šventines dienas dirbs trumpiau
Darbininkas

Paaiškėjo, kam užsieniečių Lietuvoje nereikia leidimo dirbti

(atnaujinta 16:46 2020.11.24)
Didžioji dauguma darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinami paslaugų, pramonės ir statybos sektoriuose

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuva įvedė kvotas trūkstamų profesijų darbuotojams iš trečiųjų šalių. Apie tai pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos spaudos tarnyba.
Tokiems užsieniečiams nereikia įsigyti leidimo dirbti – jiems taikomos paprastesnės įdarbinimo sąlygos.  

Užimtumo tarnybos duomenimis, šiandien registruotas nedarbas šalyje siekia 15,6 proc.

"Net ir viršijus kvotą, darbuotojus iš trečiųjų šalių įsivežti bus galima, tačiau jiems bus taikomas darbo rinkos testas, kuris paprastai užtrunka iki 7 darbo dienų. Pats kvotos dydis taip pat galės būti peržiūrėtas metų eigoje", — pasakė laikinai einanti socialinės apsaugos ir darbo viceministrės pareigas Eglė Radišauskienė.

Remiantis darbdavių pranešimais, absoliuti dauguma darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinami paslaugų (tolimųjų reisų vairuotojai), pramonės (laivų statyba) ir statybos sektoriuose. Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo 2020 m. sausio pradžios iki spalio pabaigos įdarbinti 5523 darbuotojai (vairuotojai) paslaugų sektoriuje, 1712 — statybos sektoriuje, 489 — pramonės sektoriuje.

2021 metais kvotos leis įdarbinti 32 200 užsieniečius, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą: 11600 darbuotojų paslaugų srityje, 9500 — pramonės, 9100 — statyba, 2000 — žemės ūkyje. 

Išnaudojus kvotą, bus galima ir toliau įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius, tačiau bus taikoma bendra Užsieniečių įstatyme nustatyta tvarka, t. y. atlikus darbo rinkos testą ir nustačius, kad į tą darbo vietą nėra tinkamo Lietuvos ar Europos Sąjungos piliečio, reikės gauti leidimą dirbti, arba sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams. Šiuos dokumentus išduoda Užimtumo tarnyba.

Tegai:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, darbo migrantai, užsieniečiai, Lietuva
Dar šia tema
EBPO įvertino ekonominę situaciją Lietuvoje
Estijoje persirgę COVID-19 gali turėti problemų dėl darbo