Turkijoje sutrikusios psichikos vyras šaudė į Baltarusijos diplomatą video

37
(atnaujinta 14:35 2019.07.25)
Pranešama, kad nelaimingo įvyko metu diplomatas kartu su sūnumi vaikščiojo viename iš Ankaros parkų

Turkijoje įvyko ginkluotas išpuolis prieš Baltarusijos ambasados patarėją Aleksandrą Poganševą. Diplomatas buvo išvežtas į ligoninę, praneša Sputnik Baltarusija.

Vaizdo medžiagoje užfiksuota aptverta tragedijos vieta, taip pat parodyti dirbantys policijos pareigūnai bei specialiosios tarnybos.

Sužeistas diplomatas buvo operuotas, kol kas jis tebėra intensyviosios terapijos skyriuje.

Šis incidentas įvyko trečiadienio vakarą Ankaros rajone, Čankajoje. Baltarusijos ambasados Turkijoje patarėjas kartu su sūnumi vaikščiojo Dikmen parke, kai jį užpuolė ginkluotas vyras. Vėliau paaiškėjo, kad šaudė diplomato kaimynas, Turkijos pilietis ir atsargos pulkininkas Mechmetas Fevzi Bairamas, praneša Turkijos leidinys "Sözcü".

Užpuolikas, kaip teigiama, šovė keturis kartus, o vėliau nusižudė. Vaikas nesužeistas.

Turkijos policija pradėjo tyrimą ir jau iškvietė į apklausą užpuoliko artimuosius.

Pasak Baltarusijos užsienio reikalų ministro Vladimiro Makejaus, užpuolikas buvo registruotas neurologijos įstaigoje.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevliutas Čavušoglu lankėsi ligoninėje, į kurią buvo išvežtas Baltarusijos diplomatas. Pasak užsienio reikalų ministro, užpuolimas nebuvo politiškai motyvuotas.

37
Tegai:
šaudymas, Baltarusija, Turkija

Antarktidoje nufilmuotas atskilęs trijų Vilnių dydžio ledkalnis

(atnaujinta 22:32 2021.03.02)
Pranešama, kad pirmieji ledkalnio įtrūkiai atskilimo zonoje buvo užfiksuoti prieš dešimt metų, nuo tada zona buvo reguliariai stebima

Didžiosios Britanijos Antarkties tyrimas (BAS) užfiksavo milžinišką 1 270 kvadratinių kilometrų 150 metrų storio ledkalnį, atitrūkusį nuo Branto ledyno vakarų Antarktidoje.

Ledkalnis
© Sputnik / Илья Тимин

Lietuvos sostinės plotas yra kiek daugiau nei 400 kvadratinių kilometrų.

Anot BAS, nėra jokių požymių, kad visuotinis atšilimas turėtų reikšmingą vaidmenį šiame įvykyje.

Dideli ledo plyšiai šioje Antarktidos dalyje pirmą kartą buvo užfiksuoti prieš dešimt metų, o nuo to laiko BAS reguliariai stebi šią teritoriją. Požymiai, kad ledo atskėlimas yra neišvengiamas, paaiškėjo praėjusių metų lapkritį, kai zonoje atsirado naujas gilus įtrūkimas.

Per šį sausį naujas plyšys kiekvieną dieną išsiplėtė kilometru. Praėjusios savaitės pabaigoje plyšys per kelias valandas padidėjo keliais šimtais metrų, ir ledkalnis atsiskyrė.

Tegai:
ledynai, Antarktida
Dar šia tema
Tyrimų stotis "Molodežnaja". Senieji ir naujieji Antarktidos spąstai
Mokslininkai nustatė "prarastą" Antarktidos šilumą

Italijos miestai padengti pelenais nuo Etnos ugnikalnio video

(atnaujinta 14:23 2021.03.02)
Vietiniai gyventojai Etną vadina "draugišku ugnikalniu" — anksčiau jis buvo laikomas aktyviu, bet nepavojingu, tačiau ugnikalnis tampa vis sprogesnis

Aktyviausias Europos ugnikalnis vėl atgijo — sekmadienio rytą Etnos pietryčiuose kraterio aktyvumas padidėjo. Lavos fontanai pasiekė 300 metrų aukštį. Ugnikalnis pasiekė aktyvumo piką per valandą, o tada aktyvumas ėmė mažėti.

Po kurio laiko Etna išmetė milžinišką dūmų ir pelenų stulpą, kurį vėjas nunešė į rytus. Juodą debesį uždengė dangus, tada pradėjo lyti su suodžių ir mažų akmenų priemaiša.

Dėl smėlio, pelenų ir mažų akmenų buvo paralyžiuotos magistralės, greitis magistralėse sumažintas iki minimumo.

Pasak specialistų, "draugiškas ugnikalnis" (kaip vietiniai gyventojai vadina Etną) keičiasi. Ugnikalnis, kuris buvo laikomas aktyviu, bet nepavojingu, tampa vis sprogesnis — vien vasarį jis pabudo kelis kartus.

Dėl savo nuolatinės veiklos Etna buvo vadinamas JT dešimtmečio ugnikalniu. 1996 m. Tarptautinė vulkanologijos ir Žemės gelmių chemijos asociacija nustatė 16 ugnikalnių, kurie nusipelno ypatingų tyrimų dėl to, kad jie kelia potencialų pavojų žmonėms. Šie ugnikalniai yra netoli gyvenviečių, o jų istorijoje buvo užfiksuoti dideli žalingi išsiveržimai.

Tegai:
vaizdo įrašas, Italija, ugnikalnis
Dar šia tema
Kaip atrodo Mičigano ežere esantys "ledo ugnikalniai" — video
Meksikoje, Popokatepetlio ugnikalnyje, įvyko sprogimas ir pelenų išmetimas — video
Karšti lavos fontanai: Italijoje pabudo Etnos ugnikalnis
Gitanas nausėda ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai spaudžia prezidentą dėl EVT. Ar Landsbergis pakartos Ušacko likimą?

(atnaujinta 11:26 2021.03.03)
Konservatoriai neatsisako planų atskirti prezidentą nuo Briuselio. Gitanas Nausėda priešinasi. Kuo tai gali baigtis?

Pastaruoju metu tapo aišku, kad konservatorių santykiuose su Nausėda ne viskas gerai — manytina, kad jų iniciatyva siųsti į ES valstybių vadovų susitikimus savo premjerę, o ne prezidentą atsirado ne tuščioje vietoje.

Tiesa, iš pradžių atrodė, kad tai tik simboliniai bandymai paspausti valstybės vadovą. Bet vėliau paaiškėjo, kad pusiaukelėje konservatoriai sustoti neketina — nusprendė rengti įstatymo projektą, kuris nustatytų, kas turėtų važiuoti į Briuselį.

Pažymėtina, kad konservatorių argumentacija, bandant pakoreguoti ilgametę tradicija, yra silpna. Net jų koalicijos partnerių liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas pažymėjo: "Man natūraliai kiltų klausimas, kodėl tiems patiems konservatoriams 2008—2009 metais nekilo jokių klausimų. Grybauskaitė pasiėmė teisę važinėti, ir tiek. Dabar jau kyla".

Žinoma, galima teigti, kad Grybauskaitė monopolizavo keliones į Briuselį, nes puikiai orientavosi tiek užsienio ir saugumo politikos klausimuose, tiek ekonominiuose reikaluose. Tačiau Nausėda irgi yra geras ekonomistas, ir šiuo atveju (jau nekalbant apie tarptautinius santykius) Šimonytė neturi prieš jį jokio pranašumo.

Tuomet galima pagalvoti, kad konservatoriai paprasčiausiai nori dominuoti užsienio politikoje. Tačiau Nausėda pareigingai vykdo proamerikietišką ir antirusišką politiką. Atitinkamai, "Tėvynės sąjungos" motyvai, greičiausiai, yra kitokie.

Kaip pažymėjo vienas iš "Valstiečių" lyderių Saulius Skvernelis: "Konservatorių partija atėjo į valdžią ir jėgą demonstruoja, bando pasiimti kuo daugiau galių". "Nemanau, kad yra konservatorių galvojimas apie geresnį valstybės atstovavimą. Man atrodo, kad yra bandoma organizuoti politinės galios centrų slinktį, akumuliuojant didesnę galią vyriausybėje, ir tą daryti būtent prezidentūros, kaip institucijos, sąskaita", — pridūrė laikinas socialdemokratų vadovas Mindaugas Sinkevičius.

"Dabar valdantieji, greičiausiai, tikrina, kiek galima pastumdyti tas įtakos galias, nes dalyvavimas Europos Vadovų Taryboje (EVT) politine prasme yra svarbus ne tik šalies interesams atstovaujant, bet ir pasididinant savo matomumą ir svarbą", — apibendrinano politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Trumpai sakant, akivaizdu, kad konservatorių veiksmų tikslas — ne užsienio politikos kontrolė ir rūpinimasis valstybės interesais, o siekis palaužti Nausėdos pasipriešinimą kovoje dėl valdžios (politinės įtakos), padaryti jį rankiniu prezidentu, kaip tai įvyko Grybauskaitės, iš kurios jie nenorėjo atimti jokių teisių, atveju.

Žinoma, dabartinis valstybės vadovas tai puikiai supranta ir sureagavo aštriai — pažadėjo vetuoti įstatymą, numatantį premjero dalyvavimą EVT susitikimuose, ir paragino vyriausybę rūpintis krizės valdymu, o ne eskaluoti atstovavimo EVT klausimą.

Po tokių prezidento žodžių konservatoriai — jeigu jie norėtų išvengti konflikto su juo — turėtų apsiraminti. Tačiau jų lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad reikia leisti kiekvienam turėti savo nuomonę ir, jeigu nepavyks susitarti, palikti sprendimą Seimui.

Tiesą pasakius, suprantama pozicija partijos lyderiui, bet ne užsienio reikalų ministrui, kuris pagal savo institucinį statusą turėtų susilaikyti nuo tokių pakankamai agresyvių pareiškimų prezidento atžvilgiu. O kadangi jis nesusilaikė, galima konstatuoti, jog besitęsiančios kalbos apie tai, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT, nėra paprasta diskusija — jos reiškia, kad Nausėda (a) tikrai nesutaria su konservatoriais ir (b) neketina jiems paklusti.

Jeigu spaudimas jo atžvilgiu tęsis (o taip, greičiausiai, ir bus), galima prisiminti, kaip Grybauskaitė privertė atsistatydinti užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušackas — jei Landsbergis nori politikuoti, tegul politikuoja, bet tik kaip partijos pirmininkas, o ne kaip URM vadovas, turintis remti prezidentą, o ne kvestionuoti jo galias.

Trumpai sakant, Nausėdos, atrodo, laukia sunkūs laikai, esminių išbandymų metas, nes jis bando mesti iššūkį "piktiems Lietuvos politikos genijams". Bus įdomu stebėti, kaip jam toliau seksis šiame nulinės sumos žaidime. Jeigu jis nori laimėti, turės veikti ryžtingai, ir pavyzdziui, užsienio reikalų ministro pakeitimas taptų "rezultatyviu smūgiu".

P.S. Šiandien aišku, kad aptariamos situacijos esmė — ne nauda Lietuvai, o kova dėl valdžios. Jeigu pažiūrėti į problemą teoriškai nepriklausomai nuo asmenybių ir partinių preferencijų, pirmiausiai savo žodį turėtų teigti Konstitucinis Teismas, po ko galima bus galvoti, kaip įgyvendinti jo sprendimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai
Dar šia tema
Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką
Šimonytė pažymėjo, kad jos dalyvavimas EVT kai kuriais atvejais būtų praktiškesnis
Ekspertas: vargu ar Lietuvos vadovas perleis savo įgaliojimus ministrei pirmininkei