Paskelbtas vaizdo įrašas, kaip Su-27 atstūmė NATO naikintuvą nuo Šoigu lėktuvo

1840
(atnaujinta 20:59 2019.08.13)
NATO karinis lėktuvas lydėjo Rusijos gynybos ministro orlaivį, kai jis skrido virš Baltijos jūros

NATO bombonešis F-18 bandė priartėti prie lėktuvo, kuriuo skrido Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Incidentas įvyko antradienį virš neutralių Baltijos jūros vandenų, kai ministro orlaivis skrido iš Kaliningrado į Maskvą.

Jį lydėjo du Rusijos Baltijos jūrų laivyno naikintuvai Su-27.

Vaizdo įraše užfiksuota, kaip jie privertė F-18 atsitraukti ir neleido jam priartėti prie Šoigu lėktuvo.

Rusijos gynybos ministerijos vadovas lankėsi su darbo vizitu Kaliningrade.

Užsienio, ypač amerikiečių, žvalgybos orlaiviai pastaruoju metu vis dažniau atlieka žvalgybinius skrydžius prie Rusijos sienų. Juos dažnai galima pastebėti Kryme ir Krasnodaro krašte, virš Baltijos jūros ir Rusijos bazių Sirijoje.

Rusijos gynybos ministerija ne kartą reikalavo, kad Pentagonas nutrauktų provokacijas, įskaitant žvalgybą netoli Rusijos teritorijų, tačiau JAV į šiuos raginimus neatsako.

1840
Tegai:
naikintuvai, Rusija, NATO, Sergejus Šoigu
Dar šia tema
Rusijos Su-27 perėmė JAV ir Švedijos orlaivius virš Baltijos jūros
Nuo Baltijos iki Vašingtono: ką sugeba Tu-160 strateginiai bombonešiai
Rusija "skydu" apsaugo Baltijos jūrą nuo JAV ir NATO tamsuoliškumo

Afganistanas be taikos: JAV išveda karius ir uždaro karines bazes

(atnaujinta 16:59 2020.12.01)
JAV uždarė mažiausiai 10 karinių bazių Afganistane nuo susitarimo su Talibanu (uždraustas Rusijoje) pasirašymo momento

Šią informaciją pateikė "The Washington Post" su nuoroda į neįvardintus Amerikos ir Afganistano pareigūnus. Pasak laikraščio, uždarytos bazės yra nestabiliose Afganistano provincijose. JAV ir Talibanas pasirašė istorinę taikos sutartį 2020 metų vasario mėnesį.

Pagal vieną iš sąlygų, amerikiečiai įsipareigojo per 14 mėnesių nuo sutarties pasirašymo išvesti savo karius iš šalies. Anksčiau prezidentas Donaldas Trampas paskelbė, kad JAV žymiai sumažins amerikiečių karių skaičių Afganistane. Anot pareigūnų, iki sausio vidurio jų skaičius gali būti sumažintas nuo 5000 iki 2500.

Tegai:
Afganistanas, Talibanas, JAV
Dar šia tema
Dėl COVID-19 pandemijos į Lietuvą grįžo dalis Afganistane dislokuotų karių
"Talibanas" vėl puola: Afganistane įvyko teroro išpuolių serija
Kas trukdo amerikiečiams išvykti iš Afganistano

Nemokamos vizos: Lietuva nori palengvinti tėvynėje persekiojamų baltarusių atvykimą

(atnaujinta 13:52 2020.12.01)
Lietuvos užsienio reikalų ministerija pasiūlė panaikinti konsulinį mokestį už nacionalinių vizų išdavimą Baltarusijos piliečiams, kurie nukentėjo nuo valdžios veiksmų tėvynėje

Norintys gauti nemokamą vizą Lietuvos valstybės institucijoms ir Lietuvoje įregistruotoms nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių apsaugos ir demokratijos plėtros srityje, turi pateikti atitinkamą motyvuotą prašymą.

Užsienio reikalų ministerija pažymi, kad vis daugiau baltarusių atvyksta į respubliką dėl dabartinės padėties kaimyninėje šalyje.

Naujausiais Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dėl ypatingų humanitarinių priežasčių 653 Baltarusijos piliečiai gavo leidimą atvykti į Lietuvą. Iš jų 246 jau yra Lietuvoje.

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Lukašenka, kuris, CRK duomenimis, surinko 80,1 proc. balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Tichanovskaja. Slopindamos protestuotojų, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, veiksmus saugumo pajėgos panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Protesto akcijos tebevyksta, didžiausios — sekmadieniais. 

Peržiūrėkite mūsų vaizdo įrašą apie tai, kaip Lietuva įgijo marginalizuotų ir bėgančių opozicionierių rojaus reputaciją.

Tegai:
viza, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuvos prezidentas paragino ES palaikyti glaudesnį dialogą su JAV

(atnaujinta 11:49 2020.12.02)
Kartu su Čekijos, Danijos ir Bulgarijos vadovais Nausėda dalyvavo nuotoliniu būdu organizuotoje parengiamojoje sesijoje, siekiant deramai pasiruošti gruodžio mėnesį vyksiančiai Europos Vadovų Tarybos sesijai Briuselyje

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dar kartą patvirtino šalies įsipareigojimą siekti klimatui neutralios ekonomikos 2050 m. bei tarpinių 2030 m. tikslų, sumažinant CO2 emisijų lygį šalyje 55 procentais, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Valstybės vadovas dalyvavo Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Šarlio Mišelio nuotoliniu būdu organizuotoje parengiamojoje sesijoje. Dalyvavo ir Čekijos, Danijos ir Bulgarijos lyderiai.

Совещание лидеров стран Евросоюза
Nausėda dalyvavo nuotoliniu būdu organizuotoje parengiamojoje sesijoje, siekiant deramai pasiruošti gruodžio mėnesį vyksiančiai Europos Vadovų Tarybos sesijai Briuselyje.

Nausėda mano, kad norint pasiekti klimato tikslus būtinas aiškus ES veiklos planas, naštos pasidalijimo kriterijų patvirtinimas ir adekvačios investicijos, atliepiančios šalių nacionalinę specifiką. Lietuvos vadovas pažymėjo, kad, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ES rinkoje, svarbu susitarti dėl pasienio taršos mokesčio importuojamai produkcijai, kurios gamintojai nesilaiko ES aplinkos ir branduolinės saugos reikalavimų.

Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Andrew Harnik

Prezidentas vėl iškėlė klausimą, kad elektros energijos, gaminamos "nesaugiose elektrinėse", neatitinkančiose aplinkos ir branduolinės saugos reikalavimų, neturėtų patekti į ES rinką. Kalbama apie Baltarusijos atominę elektrinę, prieš kurią Lietuva aktyviai priešinasi ir ragina likusius boikotuoti.

Be to, prezidentas su Europos lyderiais aptarė ES priemones kovai su pandemijos plitimu, testavimo, vakcinavimo strategijas, sveikatos sistemų atsparumą bei ES tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimą.

Lietuvos, Čekijos, Danijos, Bulgarijos lyderiai taip pat pasidalijo nuomonėmis dėl ES santykių su JAV. Prezidentas pasisakė už glaudesnį dialogą su naująja JAV administracija, stiprinant ES ir JAV transatlantinį ryšį. Taip pat atkreiptas dėmesys į situaciją aplink Baltarusiją ir ES santykius su Turkija.

Europos Vadovų Tarybos sesija vyks gruodžio 10–11 dienomis Briuselyje.

Tegai:
JAV, ES, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Politologas: valdančioji dauguma Lietuvoje nori pritaikyti valdžią sau
Lietuvos prezidentas paragino tobulinti mokesčių sistemą
Prezidentas užbaigs susitikimus su kandidatais į ministrus iki savaitės pabaigos