Paskelbtas vaizdo įrašas iš Mokslo ir žinių dienos Maskvos lietuvių mokykloje
(atnaujinta 22:34 2019.09.03)
Mokslo metų pradžios proga aktų salėje vyko iškilminga šventė Maskvoje vienintelė valstybinė lietuvių mokykla Nr. 1247, pavadinta Jurgio Baltrušaičio vardu, šventė Mokslo ir žinių dieną.
Pasak švietimo įstaigos direktorės Solveigos Valatkaitės, mokykla labai svarbi vaikams, kurie atvyksta su savo šeimomis iš Lietuvos, nes daugelis jų nemoka rusų kalbos.
"Yra moksleivių, vaikų iš mišrių santuokų, kai kurie iš jų kalba lietuviškai, kai kurie supranta, bet vis dar nemoka kalbėti... Yra ir rusakalbių moksleivių, kurie gyvena mūsų teritorijoje ir mielai eina į mūsų mokyklą", — pasakojo ji.
Aktų salėje buvo švenčiama mokslo metų pradžia. Scenoje pasirodė mokyklos ansamblis "Šaltinėlis" su tautiniais drabužiais, taip pat buvo pristatyti ir naujieji mokytojai. Pirmokai davė priesaiką, pažadėjo stropiai mokytis.
Tuomet Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas moksleiviams papasakojo apie diplomato profesiją.
Maskvos lietuvių mokykloje mokosi daugiau nei 400 mokinių. Pamokos vyksta rusų kalba, mokiniai taip pat mokosi lietuvių ir anglų kalbų.
Švietimo įstaiga pavadinta rusų ir lietuvių poeto Jurgio Baltrušaičio vardu. Mokykla atidaryta 1992 metais.
Lietuvoje parodyta, kaip tinkamai pasigaminti inkilą
(atnaujinta 17:59 2021.02.27)
Prieš pavasarį tokie nameliai gaminami paukščiams, kurie grįžta iš šiltų kraštų ir ruošiasi susilaukti palikuoniųValstybinė miškų urėdija nufilmavo, kaip gaminami ir miške įrengiami inkilai. Vaizdo įrašas buvo paskelbtas "YouTube".
"Artėjant pavasariui ruošiamės pasitikti namo grįžtančius paukščius", — rašoma vaizdo įrašo komentare.
Lietuvoje inkilų kėlimo pradininku laikomas gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas, kuris organizuotai pradėjo kelti inkilus jau 1922 metais. Dabar inkilus kelia ne tik miškininkai ar gamtininkai, bet ir daugybė paukščiams norinčių pagelbėti gamtos mylėtojų.
Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip inkilėlis surenkamas dailidžių dirbtuvėse ir įrengiamas ant pušies.
Paukščių nameliai reikalingi tam, kad būtų patogiau perėti ir veistis grįžus iš šiltųjų kraštų.
Įdomu tai, kad be migruojančių paukščių inkilėliuose taip pat peri šikšnosparniai ir voverės.
Tegai:
Latvijoje nuo paminklo sovietų kariams pavogta patranka — video
(atnaujinta 16:02 2021.02.27)
Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo traktorių, kuriuo, spėjama, buvo išvežta išardyta paminklo dalis Latvijos mieste Jėkabpilyje pavogta patranka nuo paminklo sovietų kariams. Dar vasario 23-iąją, Tėvynės gynėjo dieną, ji buvo ten, nes prie memorialo buvo padėta gėlių, o kitą dieną jos jau nebebuvo.
©
Photo : Правительство Калининградской области
Spėjama, kad patranka buvo išardyta naktį ir išvežta nežinoma kryptimi. Tvirtinimai, ant kurių ji buvo sumontuota, sugadinti, o šalia esantys medžiai yra pažeisti. Vaizdo stebėjimo kameros nufilmavo traktorių, kurio kauše matosi pats ginklas.
Latvių nacionalistai į šį įvykį reagavo teigiamai, paminklą pavadindami "okupacijos simboliu".
Memorialas sovietų kariams Jėkabpilio Krustpilio parke buvo atidarytas 1976 metais. Netoliese yra masinė kapavietė.
Buvo suplanuota remontuoti paminklą. Šiems tikslams miesto valdžia planavo skirti 20 tūkstančių eurų, o tai sukėlė ir Nacionalinio bloko atstovų pasipiktinimą.
Baltijos šalių politikai daro viską, kad būtų sunaikintas Sovietų Sąjungos palikimas ir priminimai apie sovietų karių žygdarbius. Tai vyksta ne tik Latvijoje, bet ir Lietuvoje. Paminklai arba išardomi, arba tampa vandalizmo aukomis.
Rusijos ambasada ne kartą kritikavo Lietuvos valdžią dėl sovietinių paminklų griovimo. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova teigė, kad tokie veiksmai yra istorijos perrašymo kampanijos dalis.
Tegai:
Zoopsichologas atskleidė priežastį, dėl kurios katės mėgsta dėžes
(atnaujinta 21:03 2021.02.27)
Polinkį vengti atvirų erdvių lemia ilgalaikė šių gyvūnų evoliucija, pažymėjo ekspertas VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Katės dėžę suvokia kaip slėptuvę, todėl bando ten pasislėpti. Jų potraukį ankštoms kartoninėms dėžėms paaiškino zoopsichologas Miroslavas Volkovas interviu "Penktajam kanalui".
Polinkį vengti atvirų erdvių lemia ilgalaikė šių gyvūnų evoliucija, pažymėjo ekspertas.
"Maisto grandinėje jie užima tarpinę poziciją tarp plėšrūno ir grobio. Viena vertus, jie yra gana sėkmingi plėšrūnai, tačiau yra didesnių gyvūnų, kurie yra linkę juos suėsti", — sakė Volkovas.
Specialistas taip pat paaiškino, kodėl katės ne visada pripažįsta namelius, kuriuos šeimininkai joms perka. Pasak zoopsichologo, naminiams gyvūnėliams geriau rinktis stulpelius nagams aštrinti, kurių viršuje yra namas. Namas neturėtų būti panašus į medžio drėvę: katėms svarbu kontroliuoti aplinką. Toks elgesys nėra būdingas laukinėms katėms.
Todėl kaip dovaną naminiams gyvūnėliams geriau rinktis gultus, kad gyvūnai matytų kuo platesnį vaizdą.
Tegai: