"Rusijos grėsmės" mitas: kodėl Baltijos šalys ir Lenkija siekia naujo karinio bloko

788
(atnaujinta 21:49 2019.09.05)
Kai kurios Vakarų šalys nepagrįstai kaltina Rusiją karinės galios kaupimu ir, remdamosi šiuo pretekstu, dislokuoja kariuomenę arčiau Rusijos sienų

Buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vike-Freiberga pasisakė už tai, kad būtų kuo greičiau sukurtas Baltijos šalių ir Lenkijos karinis-politinis blokas siekiant "sutramdyti" Rusiją. Apie tai ji kalbėjo interviu Lenkijos laikraščiui "Polska", vertimą išleido "InosMI" leidinys.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Никольский

Taip pat buvusi Latvijos vadovė atsakė į klausimą, ar NATO kariai būtų pasirengę mirti gindami Latviją.

"Jie mirdavo Korėjoje, Vietname, Afganistane ir Irake. Kodėl čia turėtų būti kitaip?" — sakė eksprezidentė.

Nepaisant Maskvos pareiškimų, kad ji nesiruošia pulti nė vienos iš aljanso šalių, Lenkijos ir Baltijos šalių politikai nuolat deklaruoja, kad reikia "sutramdyti" Rusiją.

Anksčiau Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius atkreipė dėmesį į Amerikos kariuomenės buvimo Rytų Europoje būtinybę. Jo nuomone, jei Rusija pamatys šiuos karinius vienetus, tuomet "du kartus pagalvos apie karinių priemonių naudojimą".

Maskva įvertino Lenkijos ministro pareiškimą. Valstybės Dūmos NVS reikalų, Eurazijos integracijos ir ryšių su tėvynainiais komiteto pirmininko pavaduotojas Viktoras Vodolackis pavadino šį pareiškimą dar vienu būdu parodyti savo lojalumą JAV. Parlamentaras taip pat pridūrė, kad Rusija niekada nieko nepuolė, ir visuomet "gynėsi nuo priešų".

Rusija ne kartą yra pabrėžusi, kad, motyvuodamos neva didėjančia "Rusijos grėsme", Lenkija ir Baltijos šalys aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV, organizuoja bendras karines pratybas Baltijos regione ir dislokuoja NATO pajėgas savo teritorijose.

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško, praėjusiais metais NATO valstybių narių karinės išlaidos viršijo vieną trilijoną dolerių, tai yra 22 kartus daugiau nei Rusijos gynybos išlaidos.

Maskva ne kartą teigė, kad nesiruošia nieko pulti. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pabrėžė, kad aljansas tai gerai supranta, tačiau naudojasi teiginiais apie "Rusijos grėsmę", kad dislokuotų daugiau karių ir karinės technikos prie Rusijos sienų.

788
Tegai:
Lenkija, Baltijos šalys, NATO, "Rusijos grėsmė"
Dar šia tema
Maskva įvertino prognozę apie JAV pralaimėjimą jūrų kare su Rusija
Kaip išvengti Trampo rūstybės: Rusija — ideali priedanga
Nausėda pažadėjo Stoltenbergui didinti šalies gynybos finansavimą

Nufilmuotas antrojo vakcinos nuo COVID-19 komponento testavimas Rusijoje

(atnaujinta 22:29 2020.07.14)
Suleidus testuojamą preparatą savanoriai jaučiasi gerai, jie yra nuolat stebimi medicinos personalo

Dvidešimčiai koronaviruso vakcinos tyrimų dalyvių buvo suleistas antrasis komponentas Rusijos Burdenkos ligoninėje.

Vaizdo įraše nufilmuotas vakcinos suleidimo procesas.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad suleidus vaistą savanorių sveikata yra gera, jie yra nuolat prižiūrimi gydytojų. Antrasis vakcinos komponentas buvo suleistas savanoriams praėjus 21 dienai po pirmojo komponento vakcinacijos.

Antrasis vakcinos tyrimo etapas truks iki liepos 28 dienos. Pirmoji savanorių grupė bus išleista trečiadienį, o antroji — liepos 20 dieną. Savanoriai buvo suskirstyti į dvi grupes — pirmieji gavo vieną vakcinos dozę, antrieji — dvi. Be to, kad per pirmąsias dienas po vakcinacijos pakilo kūno temperatūra, savanoriams nepasireiškė jokios neigiamos reakcijos, visi jaučiasi puikiai.

Naujausiais duomenimis, Rusijoje nustatyti 739 947 sergantys koronavirusu, 512 825 žmonės pasveiko, 11 614 mirė.

Tegai:
vakcina, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje

Paskelbtas vaizdo įrašas apie šaudymą Šiaurės laivyno laivų Barenco jūroje

(atnaujinta 19:17 2020.07.14)
Į sąlyginį priešą buvo paleistos sparnuotosios raketos "Grant" ir "Vulkan". Taikiniai buvo nutolę maksimaliu atstumu

Rusijos gynybos ministerija paskelbė filmuotą medžiagą iš Šiaurės laivyno laivų pratybų Barenco jūroje.

Pranešama, kad Šiaurės laivyno smogiamųjų pajėgų grupė su "Petro Didžiojo" sunkiųjų branduolinių raketų kreiseriu pradėjo raketų išpuolį prieš sąlyginį priešą.

Paramą iš oro teikė tolimojo nuotolio viršgarsiniai raketnešiai Tu-22M3, praneša Šiaurės laivyno spaudos tarnyba.

Šaudymas buvo vykdomas sparnuotosiomis raketomis "Grant" ir "Vulkan". Jos buvo nukreiptos į sudėtingą taikinį, kuris imitavo "priešo" karinį jūrų laivyną. Kaip pažymėta, "priešas" buvo nutolęs maksimaliu atstumu.

Pranešama, kad raketinis šaudymas Barenco jūroje vyko vadovaujant Šiaurės laivyno vadui, Rusijos didvyriui, viceadmirolui Aleksandrui Moisejevui.

Šiaurės laivyno pajėgos yra paskirstytos visoje jūroje daugiau nei 250 tūkstančių kvadratinių kilometrų plote. Skirtinguose pratybų etapuose dalyvauja daugiau kaip 30 antvandeninių, povandeninių ir flotilę palaikančių laivų, taip pat per 20 orlaivių ir apie 40 įrangos vienetų.

Tegai:
šaudymas, jūra, vaizdo įrašas
Dar šia tema
Kaip vyko "Rusijos riterių" pilotažas trijų tipų "Su" orlaiviais — video
Lietuvos policija papasakojo apie vyriausią policijos žirgą
Šalčininkuose vyko Žalgirio mūšio 610-ųjų metinių minėjimas
Gydytoja tikrina pacientą, archyvinė nuotrauka

Britų mokslininkai išsiaiškino, kad COVID-19 gali sukelti širdies ligas

(atnaujinta 15:49 2020.07.14)
Pažymima, kad kvėpavimo takų virusinių infekcijų gebėjimas paveikti širdį buvo žinomas jau anksčiau, tačiau mokslininkai nustebo sužinoję, kad pas tiek daug pacientų, sergančių COVID-19, sutrikusi širdies veikla

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Britų mokslininkai padarė išvadą, kad naujo tipo koronavirusinė infekcija gali neigiamai paveikti širdį ir sukelti patologinius organo funkcijos pokyčius, pranešė "Sky News".

Edinburgo universiteto, kurio tyrimas buvo paskelbtas "European Heart Journal", kardiologijos medicinos žurnale, mokslininkai ištyrė 1261 pacientą, sergantį koronavirusu iš 69 šalių. Jie padarė išvadą, kad 55% atvejų pacientams buvo nustatyti patologiniai širdies darbo pokyčiai, o kas septintasis parodė sunkios disfunkcijos požymius.

Pažymima, kad dauguma pacientų (901 žmogus) nepatyrė širdies problemų prieš užsikrėtę koronavirusu. Tarp šios grupės pacientų patologiniai pokyčiai buvo užregistruoti 46% žmonių, o sunkūs širdies veiklos sutrikimai — 13% atvejų.

"COVID-19 yra sudėtinga, daugiasisteminė liga, galinti stipriai paveikti įvairias kūno dalis, įskaitant širdį. Mūsų darbas parodė, kad šie nuskaitymai [echokardiogramos — Sputnik] yra svarbios — jos padėjo pagerinti pacientų, kuriems tai atlikta, gydymą," — sakė tyrimo grupės vadovas profesorius Markas Dvekas.

Jis pažymėjo, kad kvėpavimo takų virusinių infekcijų gebėjimas paveikti širdį buvo žinomas jau anksčiau, tačiau mokslininkai nustebo sužinoję, kad pas tiek daug pacientų, sergančių COVID-19, sutrikusi širdies veikla.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,9 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 569 tūkst. žmonių.

Tegai:
Didžioji Britanija, koronavirusas, širdis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO dar negavo oficialaus laiško iš JAV dėl išėjimo iš organizacijos
Lietuvoje per parą nustatytas tik vienas koronaviruso atvejis