Ispanijoje nufilmuotas dėl gausių liūčių kilęs stiprus potvynis

1414
(atnaujinta 22:41 2019.09.12)
Kai kuriose provincijose nustatytas geltonasis pavojaus lygis

Rugsėjo 11 dieną Viduržemio jūros pakrantėje, Ispanijoje ir Balearų salose, buvo įvestas padidėjusio pavojaus dėl potvynių režimas, praneša "Daily Express", cituodamas meteorologijos tarnybas.

Šiame Ispanijos regione oras ankstyvą rudenį kasmet stipriai pablogėja. Vietiniai gyventojai šį gamtos reiškinį vadina "La gota fria", kuris verčiamas kaip "šaltas lašas".

Valensijos regiono Kasteljono ir Alikantės provincijose iki ketvirtadienio buvo įvestas geltonos spalvos pavojaus lygis, praneša vietos leidinys "Diario Información".

Šiomis dienomis žadama, kad vėjas pasieks 80 kilometrų per valandą greitį, pils kruša ir kils bangos, kurių aukštis sieks keturis metrus.

1414
Tegai:
potvynis, sustiprės vėjas, audringas vėjas, liūtis, vaizdo įrašas, Ispanija
Dar šia tema
Ispaniją užklupo anomalios liūtys, kruša ir tornadas — video
Berlyno zoologijos sode gimė dvynės pandos — video
Šeremetjevo oro uoste susidūrė lėktuvai — video

Čiuožėja Žilina pirmą kartą per savo karjerą atliko kaskadą su triguba ašimi

(atnaujinta 07:40 2020.08.10)
Gegužės pradžioje sportininkė paliko trenerės Eteri Tutberidzė grupę ir persikėlė į Jevgenijaus Pluščenkos dailiojo čiuožimo akademiją

Pirmą kartą per savo karjerą Rusijos dailioji čiuožėja Veronika Žilina atliko ašies kaskadą su trimis su puse posūkio ir triguba kojos kilpa. Vaizdo įrašas paskelbtas sportininko Evgenijos Pliušenko treniruočių puslapyje Instagram.

Alina Zagitova, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Filmuotoje medžiagoje parodyta, kaip čiuožėja atlieka šuolius ant ledo.

Gegužės pradžioje dailioji čiuožėja paliko trenerės Eteri Tutberidzė grupę ir persikėlė į Jevgenijaus Pluščenkos dailiojo čiuožimo akademiją.

Maskvoje "Angels of Plushenkoi" atsidarė 2017 metų balandžio 5 dieną, praėjus savaitei po to, kai sportininkas paskelbė pasitraukiantis iš sporto. Mokyklos pagrindą sudaro čiuožykla Ramenki mieste.

Tegai:
Rusija, dailusis čiuožimas
Dar šia tema
Rusijoje taksi tris kartus apsivertė ore — video
Užfiksuotas dviejų amerikiečių orlaivių perėmimas rusiškuoju Su-27 — video

Aplinkos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, raginantį apsaugoti miškus nuo gaisrų

(atnaujinta 18:12 2020.08.09)
Ministerija priminė, kokie unikalūs gyvūnai gali nukentėti gaisre, jei laiku nebus pranešta apie gaisrą

Aplinkos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, raginantį miško lankytojus būti budriems ir informuoti ugniagesius gelbėtojus. Vaizdo įrašas buvo paskelbtas skyriaus Facebook puslapyje.

Pastebima, kad gaisras tankiuose miškuose kelia didžiulį pavojų ne tik įvairiems augalams ar gyvūnams, bet ir žmonėms.

Vaizdo įraše taip pat aprašyti Lietuvos miško gyvūnai, kurie gali žūti gaisre. Tarp jų yra stumbrai, kurių respublikoje liko tik 200, lūšis, kuriai gaisras yra labai pavojingas, nes didžiąją gyvenimo dalį praleidžia medžiuose ir elniai, kurie yra gana atsargūs.

"Baimė gyvūnų neapsaugos nuo sparčiai plintančio miško gaisro. Tai gali padaryti tu. Pamatei gaisrą miške — skambink 112", — teigiama pranešime.

Tegai:
gaisras, gyvūnai, Lietuva
Dar šia tema
Sprogimas Beirute: kaip tai vyko tragedijos liudininkų akimis
Šalčininkų rajone pareigūnai konfiskavo 40 litrų naminės degtinės — video
Vaistai, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kokie vaistai dažniausiai vartojami Lietuvoje

(atnaujinta 18:04 2020.08.09)
Naujausias VLK tyrimas parodė, kad per ketverius metus — 2016-2019-aisiais — kompensuojamųjų vaistų vartojimas padidėjo apie 8 proc., kasmet — beveik po 3 procentus

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Lietuvoje daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, praneša Valstybinės ligonių kasos (VLK) spaudos tarnyba.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pernai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, rodo ligonių kasų atlikta analizė. Toliau seka virškinimo traktą, metabolizmą bei nervų sistemas veikiantys preparatai.

Naujausias VLK tyrimas parodė, kad per ketverius metus — 2016-2019-aisiais — kompensuojamųjų vaistų vartojimas padidėjo apie 8 proc., kasmet — beveik po 3 procentus.

VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė pabrėžė, kad visų pernai suvartotų vaistų kompensuojamųjų dalis sudarė kiek daugiau nei pusę – 54 procentus.

Pasak patarėjos, širdį ir kraujagysles veikiančius kompensuojamuosius preparatus pernai kasdien vartojo šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų, metabolizmą bei nervų sistemą — vienas iš dešimties. Iš PSDF buvo kompensuota 82 proc. kardiologinių, 36 proc. virškinimo bei 35 proc. nervų sistemas veikiančių preparatų.

Pernai per dieną 1000 Lietuvos gyventojų teko 632 vidutinės terapinės kompensuojamųjų vaistų dozės, 2018 metais — 591, 2017 metais — 601, 2016 metais — 583.

Šiuo metu Kompensuojamųjų vaistų kainyne yra per 2 tūkst. vaistų. VLK duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus Lietuvos vaistinėse pernai iš viso sumokėta 325 mln. eurų. Didžioji dalis – 303 mln. eurų – šios sumos buvo padengta iš PSDF.

Gyventojai kompensuojamųjų vaistų priemokoms iš viso išleido 22 mln. eurų — 17 mln. eurų mažiau nei 2018-aisiais. Daugiausia priemokų praėjusiais metais gyventojams teko sumokėti įsigyjant kardiologinių vaistų — 13 mln. eurų, nervų sistemą veikiančių — 1,9 mln. eurų ir virškinimo traktą veikiančių vaistų — 1,6 mln. eurų.

Tegai:
kompensuojamieji vaistai, Valstybinė ligonių kasa (VLK)