Britų reperis Taironas Fremptonas, dainuojantis su pseudonimu Slowthai, į sceną atnešė nukirtos šalies ministro pirmininko Boriso Džonsono galvos muliažą.
Muzikantas pabučiavo "galvą" ir, mojuodamas ja, šiurkščiai pasisakė apie Džonsoną ir dabartinę politinę situaciją šalyje, o po to metė muliažą ant grindų.
Atlikėjas taip pasielgė pasirodymo Didžiosios Britanijos pagrindinio muzikos apdovanojimo "Mercury Prize 2019" renginio metu.
Žiūrovai ne iškart suprato, kad galva nėra tikra, tačiau vėliau daugelis palaikė muzikanto išsišokimą.
Po kurio laiko Slowthai savo tinklalapyje paskelbė apie marškinėlių, išjuokiančių ministrą pirmininką, gamybą.
Pats Borisas Džonsonas kol kas niekaip nekomentavo to, kas įvyko.
Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Nemuno įlankoje aptiko nelegaliai pastatytus žvejybos tinklus. Vaizdo įrašą Facebook paskelbė Lietuvos Aplinkos apsaugos departamentas.
Apie tinklus aplinkosaugininkams pranešė pažeidimus pastebėję gyventojai.
Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip aplinkosaugininkai paleidžia sugautas žuvis iš tinklų į upę.
Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovas Darius Jurevičius papasakojo, kad antradienį Raudonės uoste Nemuno upėje rado 5 pastatytus tinklus. Pasak jo, šiais V raide surištais tinklais buvo užtverta visa įlanka.
Šiuo metu aplinkosaugininkai vykdo tyrimą, po kurio kaltininkai bus priversti sumokėti baudas.
Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) paskelbė vaizdo įrašą su gyvūnais pasienyje su Baltarusija. Vaizdo įrašas buvo paskelbtas VSAT Facebook paskyroje.
Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip gyvūnai priartėja prie tvoros, o kai kurie net kerta dviejų šalių sieną. Tarp jų yra lūšis, zuikis ir briedis.
"Ką bendro turi zuikis, lūšis ir briedis? Visi jie keliauja pro Papelėkio kontrolės punktą pasienyje su Baltarusija. Šv. Velykų proga jums, bičiuliai, dovanojame gyvosios gamtos vaizdų iš VSAT archyvų", — sakoma vaizdo įrašų antraštėje.
Gyvūnai nuolat tampa pasienio tarnybos vaizdo įrašų "herojais". Dažniausiai gyvūnai bando kirsti sieną, gadina tvoras ar tiesiog vaikšto prieš kameras.
VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Nauji duomenys apie izotopų santykio tyrimus paleoproterozojinėse uolienose Pietų Afrikoje rodo, kad deguonis tapo nuolatine Žemės atmosferos dalimi prieš 2,22 milijardo metų, 200 milijonų metų vėliau, nei manyta anksčiau. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale "Nature".
Manoma, kad iš pradžių Žemės atmosfera buvo baltai anoksinė, o maždaug prieš 2,43–2,45 milijardo metų ji tapo gerokai praturtinta deguonimi. Šis įvykis, kurį mokslininkai vadina deguonies revoliucija, leido sukurti gyvybę Žemėje, tokią kokia mums žinoma.
Mokslininkai iš JAV, Didžiosios Britanijos ir Danijos analizavo jūrinių nuosėdinių uolienų iš Pietų Afrikos sudėtį nuo jų susiformavimo amžiaus iki paleoproterozojaus — nuo 2,5 iki 1,6 milijardo metų. Naudodami sieros, geležies ir anglies izotopinius žymenis, mokslininkai sugebėjo išsamiai rekonstruoti to laikotarpio redokso sąlygų pokyčių vandenyne vaizdą, o iš čia — nustatyti deguonies lygį senovės atmosferoje.
Paaiškėjo, kad pradinis sodrinimas deguonimi, neviršijant 10–5 laipsnių, palyginti su šiuolaikiniu, iš tikrųjų įvyko maždaug prieš 2,43 mlrd. Metų. Bet tada deguonies lygis vėl ir vėl krito ir kilo, prieš maždaug 2,22 milijardo metų tapdamas nuolatine Žemės atmosferos dalimi.
Autorių teigimu, šie svyravimai leidžia paaiškinti kraštutinius klimato pokyčius, įvykusius proterozojaus pradžioje, kai per gana trumpą laikotarpį geologiniu požiūriu Žemė patyrė keturis apledėjimus — visa planeta kelis milijonus metų buvo visiškai uždengta ledu ir sniegu.
Mokslininkai tai aiškina staigiais atmosferos dujų deguonies ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip metanas ir anglies dioksidas, santykio pokyčiais. Yra žinoma, kad kuo aukštesnis pastarojo lygis, tuo stipresnis šiltnamio efektas yra susijęs su atšilimu planetoje. Perėjimas prie deguonies, priešingai, sukelia staigų atvėsimą ir kito ledynmečio pradžią.
Tyrėjai mano, kad vulkanai galbūt buvo pagrindiniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniai, o atšilimo laikotarpiai siejami su aktyviomis vulkanizmo fazėmis. Ir kai ugnikalniai nurimo, vėl prasidėjo apledėjimas.
"Prieš pradėdami šį darbą, mes pasidomėjome, kodėl įvyko keturi ledyniniai įvykiai, kai deguonis jau buvo nuolatinis atmosferos komponentas", — vienas iš tyrimo autorių Andrejus Bekeris iš Žemės mokslų ir planetų katedros. — Mes nustatėme, kad galutinis deguonis iš tikrųjų įvyko tik po ketvirtojo, paskutinio paleoproterozojaus eros apledėjimo, o ne prieš jį, ir tai, mūsų supratimu, yra pagrindinės mįslės sprendimas".
Taigi mokslininkai mano, kad deguonies revoliucija, po kurios prasidėjo ilgas ekologinio stabilumo laikotarpis, įvyko 200 milijonų metų vėliau, nei manyta anksčiau.
"Mes anksčiau manėme, kad po to, kai deguonies lygis pakilo, jis niekada nesugrįžo į žemą lygį", — tęsia Bekeris. — Dabar mes pastebime, kad jis dvejojo ir nusileido iki labai žemo lygio, ir tai gali turėti dramatiškų pasekmių suvokiant išnykimo įvykiai ir gyvenimo evoliucija".
"Mes negalime suprasti atmosferos prisotinimo deguonimi priežasčių ir pasekmių — svarbiausio veiksnio, turinčio įtakos planetos gyvenimui — nebent žinome, kada iš tikrųjų įvyko nuolatinis atmosferos prisotinimas deguonimi", — sako pirmasis straipsnio autorius Simonas Pultonas, biogeochemikas iš Lydso universiteto JK.
Antrasis reikšmingas deguonies kiekio padidėjimas atmosferoje įvyko po pusantro milijardo metų, proterozojaus ir Kambro laikotarpio sandūroje, sudarant sąlygas vystytis sudėtingoms gyvybės formoms.