Vizito Pietų Afrikoje metu princas Haris ir Megan Markl pažeidė protokolą

3056
(atnaujinta 11:14 2019.09.26)
Pasak karališkajai šeimai artimo šaltinio, sutuoktiniai nori sutelkti dėmesį į vizito tikslus, o ne į formalumų laikymąsi

Didžiosios Britanijos princas Haris ir jo žmona Megan Markl per pirmąjį oficialų vizitą Pietų Afrikoje vėl pažeidė karališkąjį protokolą, rašo "Vanity Fair".

Sasekso hercogas ir hercogienė, priešingai nei reikalaujama, paprašė visuomenės atstovų atsisakyti oficialių kreipimųsi, o vietoje to pasiūlė juos vadinti tiesiog Hariu ir Megan.

Be to, Sasekso hercogienė vėl nepaisė karališkojo etiketo taisyklių ir pasirinko platforminius batus, kurių karalienė Elžbieta II labai nemėgsta.

Anot leidinio, pora nusprendė į savo pirmąją šeimos kelionę pažvelgti laisviau ir nesidrovėjo apsikabinti ir bučiuotis viešumoje, kas karališkoje šeimoje nėra priimtina.

Sutuoktiniai taip pat atsisakė kai kurių formalumų, tokių kaip oficialus priėmimas ir iškilminga vakarienė. Taip Haris ir Megan nori pabrėžti, kad jie atvyko į Pietų Afriką darbo vizito, o ne ilsėtis, rašo "Vanity Fair".

Tuo tarpu ekspertai pažymi, kad oficialūs priėmimai ir kiti formalumai yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl sutuoktiniai turi teisę paprašyti aplinkinių jų atsisakyti.

Pora pirmadienį į Pietų Afriką atvyko su savo penkių mėnesių sūnumi Arčiu. Pirmąją dešimties dienų turo dieną Sasekso hercogienė lankėsi Keiptaune, kur susitiko su visuomeninių organizacijų atstovais. Princo sutuoktinė atkreipė daug dėmesio į save, kai kartu su vietiniais gyventojais sušoko liaudies šokį.

Karališkojo turo po Pietų Afriką metu hercogas ir hercogienė taip pat lankysis Botsvanoje, Angoloje ir Malavyje.

3056
Tegai:
Megan Markle, Princas Haris, karališkasis vizitas, Pietų Afrika
Temos:
Karališkosios naujienos (83)
Dar šia tema
Princas Haris ir Megan Markl suteikė savo naujagimiui vardą
Trampas pavadino Megan Markl "bjauria" dėl jos pasisakymų jo atžvilgiu
Žiniasklaida sužinojo apie griežčiausią Elžbietos II draudimą Megan Markl

Itališkos atostogos: Vilniuje įsikūrė "Karalienės Bonos miestelis"

(atnaujinta 13:43 2020.06.06)
Itališkos muzikos koncertais, stilingomis vakarienėmis ir ekskursijomis sostinė visą savaitgalį kviečia miestiečius ir miesto svečius leisti laiką itališku ritmu

Vilniaus senamiesčio širdyje įsikūręs Stiklo kvartalas pavirs Lietuvą ir Italiją simboliškai vienijančiu "Karalienės Bonos miesteliu". Apie tai praneša Vilniaus savivaldybė.

Stiklo kvartalo atstovė menininkė Julija Janus sako, kad viena pagrindinių miestelio idėjų buvo siekis padėkoti Bonai Sforzai už jos itališkos kultūros indėlį į daugiakultūrinio Vilniaus paveldą.

"Mūsų kvartalas buvo Vilniaus priemiestis, atskiras industrinis miestelis, kuriame kūrėsi amatininkai. Ypatingai jų padaugėjo, kai Karalienė Bona atvyko į Vilnių su Žygimantu Senuoju, Žygimanto Augusto tėčiu, ir atsivežė labai daug itališkos kultūros. Tai ir architektai, ir medikai, ir teisininkai, padėję paruošti antrąjį Lietuvos Statutą, virėjai, auksakaliai", – pasakoja Janus.

Šeštadienio vakarą vainikuos kvartale rengiama stilinga vakarienė, į kurią lankytojai kviečiami ateiti pasirinkę ypatingą aprangą. Organizatoriai prašo rezervuojant vietas vakarienei paklausti, kuriai spalvos zonai priklauso restoranas.

"Itališkos atostogos Vilniuje" – pirmasis šventinių savaitgalių sostinėje ciklo renginys. Kas antrą savaitgalį Vilnius taps vis kita šalimi: Indija, JAV, Ispanija, Vokietija, Japonija ir Prancūzija. Vilniaus miesto savivaldybės ir “Go Vilnius” paskelbta kampanija tęsis visą vasarą ir kvies Lietuvos gyventojus apkeliauti pasaulį per septynis savaitgalius.

Dar šia tema
Vilnius įtrauktas į pačių saugiausių miestų Europoje sąrašą pandemijos fone

Nėra taikos be teisingumo: šimtai žmonių atėjo į atsisveikinimo su Floidu ceremoniją

(atnaujinta 19:48 2020.06.05)
Šimtai žmonių atėjo į Šiaurės centrinio universiteto pastatą Mineapolyje Džordžo Floido atminimo pagerbti

Mineapolyje vyko atsisveikinimo su Džordžu Floidu, kuris mirė dėl policijos pareigūno veiksmų sulaikymo metu, ceremonija.

Šimtai žmonių atėjo į Šiaurės centrinio universiteto pastatą Mineapolyje Floido pagerbti. Kai katafalkas su karstu išvažiavo link kapinių, susirinkusieji skandavo frazę "Be teisingumo nėra taikos!". 

Jungtines Valstijas apėmė protestų banga, neramumai prasidėjo po gegužės 25 dieną Mineapolyje įvykusio incidento, kai mirė 46 metų afroamerikietis Džordžas Floidas. Jį sulaikymo metu policininkas pargriovė ant žemės, surakino antrankiais ir keliu prispaudė kaklą. Beginklis vyras kelis kartus sakė pareigūnui, kad negali kvėpuoti, tačiau policininkas nekreipė dėmesio ir Floidas vėliau mirė intensyviosios terapijos skyriuje.

Tegai:
protestai, JAV
Dar šia tema
Ginkluoti amerikiečiai gina savo verslą nuo marodierių
"Ką tie plakatai šneka?": mokytoja nuplėšė palaikymo plakatus prie JAV ambasados
Amerikos nuosmukio kronikos: vaikai mokomi bijoti ir nekęsti policijos
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį