"Nevaldomas" automobilis ant kilimo ir tūpimo tako JAV video

80
(atnaujinta 19:08 2019.10.01)
Vienas oro uosto darbuotojų "didvyriškai išgelbėjo" savo kolegas ir nutrenkė nevaldomą automobilį — įvažiavo į jį su krautuvu

Čikagos O'Haro tarptautinio oro uosto keleiviai ir darbuotojai tapo įvykio su nevaldomu automobiliu liudininkais.

Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip vienas iš automobilių, esančių už terminalo ribų, pradėjo suktis aplink savo ašį, išmėtydamas maistą ir gėrimus ir artėdamas link šalia esančio lėktuvo bei antžeminio aptarnavimo personalo.

Spėjama, jog automobilio pedalas užstrigo dėl to, kad ant jo nuo sėdynės nukrito vandens bakelis. Maisto sunkvežimis toliau sukosi, kol vienas oro uosto darbuotojas į jį įvažiavo su šakiniu krautuvu. Nuo smūgio sunkvežimis apvirto ir "nusiramino".

"Ne visi didvyriai dėvi apsiaustus, kai kurie vilki šviesą atspindinčias liemenes ir vairuoja krautuvą", — po vaizdo įrašu rašė vienas tinklo vartotojas.

Incidento metu niekas nebuvo sužeistas, tačiau vieną iš skrydžių reikėjo atidėti dešimčiai minučių, praneša "American Airlines".

80
Dar šia tema
JAV XVIII amžiaus namas buvo perkeltas upe į kitą miestą — video
Vilniuje moksleiviai dalyvavo pasauliniame streike dėl klimato — video

Australijos gyventojas suprojektavo 4,5 metro besijuokiantį tulžį video

(atnaujinta 16:34 2020.05.27)
Dabar pusdevinto metro dydžio nuo uodegos iki snapo paukštis savo juoku džiugina vietos gyventojus

Australijos gyventojas Farvardinas Daliris apribojimų, įvestų dėl koronaviruso pandemijos, metu sukonstravo 4,5 metro aukščio kukabaros, arba milžiniško tulžio, figūrą, kuri dabar savo juoku džiugina Brisbeno priemiesčio gyventojus, praneša televizijos kanalas "ABC".

"Prie apatinės snapo dalies pritvirtintas variklis, kuris jį judina aukštyn ir žemyn, turintis garso efektą, todėl kukabara gali pasijuokti taip, kad visi galėtų išgirsti", — pareiškė Daliris.

Milžiniško paukščio ilgis nuo uodegos iki snapo siekia pusdevinto metro, o aukštis — siekia puspenkto metro. Daliris sukonstravo kukaburą šiais metais vyksiančiam Taunsvilio kultūros festivaliui. Kol kas "paukštis" stovi vyro namo kieme.

Užfiksuotas JAV karinio jūrų laivyno orlaivio perėmimas Rusijos Su-35 video

(atnaujinta 11:31 2020.05.27)
Incidentas įvyko orlaiviams skrendant virš Viduržemio jūros ir užtruko šiek tiek daugiau nei valandą

Šeštasis JAV karinis jūrų laivynas Youtube kanale paskelbė savo žvalgybinio lėktuvo "Poseidon P-8A" perėmimą iš dviejų Rusijos naikintuvų "Su-35".

Incidentas įvyko skrendant virš Viduržemio jūros ir truko šiek tiek daugiau nei valandą.

JAV kariuomenė Rusijos ekipažų veiksmus vadino neprofesionaliais. Jie jautė, kad "Su-35" suspaudė "P-8A" iš dviejų pusių ir neleido "saugiai manevruoti".

JAV karinis jūrų laivynas kelis kartus paskelbė, kad Rusijos naikintuvai perima jų orlaivius. Paskutinis toks incidentas įvyko balandį. Gynybos ministerija pabrėžė, kad Rusija visus savo skrydžius vykdo laikydamasi tarptautinių taisyklių.

Tegai:
naikintuvai, vaizdo įrašas, Rusija, JAV
Dar šia tema
Nufilmuotas bombonešių Tu-22M3 skrydis virš Juodosios jūros
"Arčiau nėra kur": į kurią šalį JAV nori perkelti savo branduolinį arsenalą
Kryme bus statomi universalūs desantiniai laivai: Rusijos "Mistralių" ypatumai
Astravo AE statybos, archyvinė nuotrauka

Ekspertas paaiškino, kodėl nereikėtų bijoti atominės elektrinės statybų

(atnaujinta 13:10 2020.05.28)
Katastrofų atveju TATENA stengiasi viską padaryti taip, kad ateityje panašūs atvejai nepasikartotų, sakė Borisas Marcinkevičius

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Kiekviena didelė avarija atominėje elektrinėje verčia specialistus kurti naujos kartos reaktorius, interviu Sputnik Lietuva sakė energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius.

Katastrofos atominėse elektrinėse yra rimtesnės nei incidentai kitų tipų elektrinėse, nes pasekmės išlieka ilgiau, o žmonija reaguoja gana emocingai.

"Po sprogimo, gaisro, prie atominės elektrinės pastato galima prieiti tik su švininiais apatiniais, o ir su jais galima dirbti tik keletą valandų. Tuo tarpu plika akimi neįmanoma pamatyti grėsmės, kylančios iš sunaikintos atominės elektrinės. Atrodo, viskas ramu, nėra ugnies, dūmų, bet grėsmė yra. Be to, grėsmė tokia rimta, pikta, kuri šiuose griuvėsiuose gyvens šimtus, o gal tūkstančius metų. <...> Reikia žinių. Tiksliai žinant, kas nutiko iškart po avarijos, kaip šias pasekmes galima pašalinti nesukeliant pavojaus gyvybei ir sveikatai, kaip laikui bėgant šios pasekmės pasikeis", — pasakojo ekspertas.

Pasak Marcinkevičiaus, TATENA turi pakankamai įgaliojimų, kad gautų prieigą prie bet kurios pasaulio atominės elektrinės. Tačiau organizacijai įvykus branduoliniam incidentui svarbiausia yra ne nustatyti kaltininką, o suprasti, ką daryti toliau, kad ateityje tai nepasikartotų.

Ekspertas priminė apie avariją "Trijų mylių saloje" atominėje elektrinėje 1979 metais, po kurios TATENA specialistai "pasivažinėjo buldozeriu" stotį eksploatuojančioje įmonėje. Remiantis tyrimo rezultatais, branduolinės energetikos reguliavimo komisija buvo priversta pertvarkyti darbo principus. Padėtis pasikartojo Černobylio atominės elektrinės atveju, kur 1986 metais balandžio 26 dieną įvyko didžiausia tokio tipo avarija.

"Kaip ir JAV, buvo sukurtos naujos saugos sistemos, radikalūs pokyčiai vyko automatinėje proceso valdymo sistemoje. Japonijoje buvo panaudotas toks pats algoritmas. Tyrimas buvo atliktas, o TATENA sukūrė vadinamuosius po Fukušimos saugos reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi visiems be išimties reaktoriams pasaulyje. Trumpai tariant, kiekviena didelė avarija atominėje elektrinėje — tai naujos kartos reaktorių kūrimo pradžios laikas", — prisiminė jis.

2011 metų kovo mėnesį dėl žemės drebėjimo ir po to įvykusio cunamio Japonijos "Fukušimos-1" atominėje elektrinėje įvyko didelė radiacijos avarija. Po to buvo sukurti nauji saugos reikalavimai. Tuo tarpu daugelis Europos šalių atsisakė branduolinės energijos plėtros.

Anot Marcinkevičiaus, priemonės po Fukušimos garantuoja, kad naujų incidentų tikimybė maža — "viena avarija kartą per dešimt milijonų metų".

"Taip, kad šie pinigai, kuriuos tenka leisti apsaugos sistemoms, nėra veltui. Vargu, ar įprastos elektrinės išaugs iki tokio lygio, to ir nereikalaujama", — padarė išvadą ekspertas.

Černobylio avarija laikoma didžiausia per visą branduolinės energijos istoriją. Tai įvyko Ukrainos SSR teritorijoje, netoli Pripetės miesto. Avarijos likvidacijoje dalyvavo daugiau nei 600 tūkst. žmonių.

 

Tegai:
energetika, TATENA, avarija
Dar šia tema
Analitikas: Minskas turi visas galimybes laimėti ginčą su Lietuva dėl BelAE
"Astravo virusas" yra baisesnis už COVID-19, pareiškė Landsbergis
Pasirašytas susitarimas su Baltarusija dėl skubaus informavimo apie branduolinę avariją