(1:05 / 8.16Mb / просмотров видео: 9260)

Pakilo virš debesų: Putinas gimtadienio proga pasivaikščiojo po Sibiro taigą

855
(atnaujinta 11:40 2019.10.07)
Savo 67-ojo gimtadienio proga Putinas su Rusijos gynybos ministru Šoigu pasivaikščiojo po Sibiro taigos kalnus

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ilsėjosi Sibire gynybos ministro Sergejaus Šoigu kompanijoje, išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip jie pėsčiomis eina į kalnus, stebi rudens gamtą bei grybauja.

Anksčiau Rusijos vadovo atstovas Dmitrijus Peskovas RIA Novosti teigė, kad taigoje Putinas lankėsi prieš pat gimtadienį. Vaizdo įraše užfiksuota, kad Šoigu, eidamas per mišką, iškasė bruknės krūmą. Putinas juokavo, kad ministras pasodins šį krūmą savo sodyboje, tačiau tas atsakė, kad augalui reikia kitokio klimato.

Kitas pasivaikščiojimo dalyvis paklausė, ar įmanoma Maskvoje orą padaryti tokį švarų kaip taigoje.

"Tai ne man, tai prezidentui", — nukreipė ministras.

"Bet kokiu atveju turime stengtis", — atsakė Putinas.

2018 metais per atostogas Rusijos valstybės vadovas lankėsi Tuvoje. Kartu su jį lydėjusiais Sajano-Šušensko gamtos rezervato direktoriumi Genadijumi Kiseliovu, regiono vadovu Šolbanu Kara-oolu Šoigu ir FSB direktoriumi Aleksandru Bortnikovu Rusijos prezidentas plaukiojo valtimi, vaikščiojo kalnuose ir rinko uogas.

2017 metų rugpjūtį Putinas padarė dviem dienoms apsistojo Sibire, žvejojo kalnų ežeruose. Tuomet prezidentą lydėjo Šoigu, Kara-oolas ir Chakasijos vadovas Viktoras Ziminas.

Spalio 7 dieną Vladimirui Putinui sukanka 67 metai. Peskovas anksčiau sakė, kad prezidentas švęs savo gimtadienį su šeima ir draugais.

855
Tegai:
Sibiras, gimtadienis, Vladimiras Putinas

Nufilmuota, kaip Rusijos orlaiviai perima JAV bombonešius virš Juodosios ir Baltijos jūrų

(atnaujinta 10:14 2020.05.30)
Naikintuvams priartėjus prie amerikiečių lėktuvų, jie pakeitė kryptį, ir pradėjo judėti toliau nuo Rusijos sienos

Vaizdo įraše užfiksuotas JAV oro pajėgų B-1B strateginių bombonešių perėmimas virš Juodosios ir Baltijos jūrų Rusijos naikintuvais Su-27P ir Su-30SM. Vaizdo įrašą savo YouTube kanale paskelbė Rusijos gynybos ministerija.

Rusijos orlaiviai saugiu atstumu priartėjo prie bombonešių ir juos palydėjo. Amerikiečiui pakeitus kryptį, nutolo nuo Rusijos sienos.

Gynybos ministerija pabrėžė, kad Rusijos kovos lėktuvų skrydžiai vyko griežtai laikantis tarptautinių oro erdvės naudojimo taisyklių. Vėliau jie grįžo į aerodromus.

Tegai:
Baltijos jūra, Juodoji jūra, Rusija, JAV

Vaizdo įraše parodytas naujas geležinkelis Lietuvoje NATO pajėgoms perkelti

(atnaujinta 20:34 2020.05.29)
Kol kas šią geležinkelio atkarpą planuojama naudoti tik iš dalies — automobiliams krauti. Tačiau ateityje Pabradėje planuojama įrengti rampą ir platformą sunkiasvorei technikai gabenti

Lietuvoje pristatyta nauja geležinkelio atšaka Pažeimenėje, geležinkelio linijos Pabradė–Pažeimenė dalis, kurios statyba buvo užbaigta gegužę. Apie tai praneša Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) spaudos tarnyba.

KAM tikisi, kad šios atšakos atidarymas leis užtikrinti patogesnį į Lietuvą atvykstančių NATO sąjungininkų karinės technikos ir kitos įrangos gabenimą į netoliese Pabradės esantį Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligoną.

Железнодорожная ветка в Пажеймяне
Geležinkelio atšaka Pažeimenėje

Šią naująją krovinių gabenimo galimybę pirmieji penktadienį išbandė savo rotaciją baigiantys ir iš Lietuvos išvykstantys Jungtinių Amerikos Valstijų kariai, pažymi KAM.

Baigus geležinkelio tiesimo darbus 51-ajame linijos Naujoji Vilnia–Turmantas–Latvijos siena atšakos kilometre atnaujinta geležinkelio infrastruktūros dalis, nutiesta maždaug kilometro ilgio geležinkelio atkarpa, įrengtos elektros, ryšių, signalizacijos, eismo valdymo sistemos.

Железнодорожная ветка в Пажеймяне
© Photo :
Geležinkelio atšaka Pažeimenėje
"Tai strateginis šalies projektas, kuris ypač palengvins sąjungininkų karių ir technikos atvykimą į Lietuvą, sudarys patogesnes sąlygas nuolat vykstančiam kariniam judėjimui tarp Ruklos ir Pabradės poligonų. Greitas ir efektyvus sąjungininkų atvykimas į Lietuvos teritoriją stiprina Lietuvos saugumą, todėl karinio mobilumo didinimas ir Lietuvos, kaip sąjungininkus priimančios šalies, paramos gerinimas išlieka vienu pagrindiniu Lietuvos krašto apsaugos sistemos prioritetų", — pasakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Taip pat ministras pasidžiaugė glaudžiu Lietuvos ir JAV karių bendradarbiavimu. Anot jo, JAV karių buvimas šalyje yra "tvirčiausias saugumo garantas".

Savo ruožtu bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" generalinis direktorius Mantas Bartuška pareiškė, kad naujoji atšaka yra tik viena dalis dideliame karinio mobilumo žemėlapyje, kuris šiais metais gerokai pasikeis.

"Baigus šį projektą ir rekonstrukciją Kauno geležinkelio mazge, po kurios Kaunas per "Rail Baltica" geležinkelį pilnai integruosis į Europos Sąjungos geležinkelių sistemą, "Lietuvos geležinkeliai" taps dar svarbesne Lietuvos nacionalinio saugumo sistemos dalimi. NATO daliniai su sunkiąją technika galės būti perkrauti ne tik Šeštokuose, bet atvykti tiesiai į Kauną, o iš čia mokymų metu iki Pažeimenės ar, esant poreikiui, kitos Lietuvos vietos", — pasakė jis.

Manoma, kad bus tęsiami infrastruktūros įrengimo darbai Pabradėje — šalia šios geležinkelio atšakos bus įrengta rampa ir aikštelė. Tai leis sąjungininkų kariams gabenti sunkiąją techniką į Pabradės poligoną geležinkeliu, taip pat sukels mažiau eismo nepatogumų aplink poligoną esančių miestelių gyventojams.

Kol bus pastatyta ir įrengta stacionari rampa ir aikštelė, planuojama atšaką naudoti dalinai tik transporto priemonių pakrovimui. Kiti kroviniai tuo pačiu metu būtų kraunami Pabradės geležinkelio stotyje, sąstatus sujungiant pagal poreikį tolimesniam krovinio pergabenimui Lietuvos teritorijoje arba už jos ribų.

NATO stiprina savo buvimą prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindamas galima "Rusijos grėsme". Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, ir Vakarų aljansas tai puikiai supranta.

Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro brangias gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo ekspertas Ivanas Konovalovas, Baltijos šalys siekia išleisti lėšas karinei sferai, be kita ko ir todėl, kad baiminasi, jog sumažės NATO ir JAV pinigų įplaukos. Anot jo, jei Lietuva, Latvija ir Estija sumažins gynybai skiriamą BVP procentą, Vakarų aljansui tai bus patvirtinimas, kad nėra jokios "grėsmės iš Rytų".

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
vaizdo įrašas, geležinkelis, Lietuva, NATO
Temos:
Lietuva — NATO dalis
Vokiečių gatvė, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai atskleidė lietuvių psichologinės savijautos pokyčius karantino metu

(atnaujinta 12:58 2020.05.30)
Tyrimas vyko trims etapais, vidutinis tyrimo dalyvių amžius buvo 33 metai, 88 procentai respondentų buvo moterys, tačiau mokslininkai žada toliau stebėti psichologinės savijautos pokyčius, nes manoma, kad daugeliui atveju poveikis gali būti uždelstas

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Karantino metu Lietuvos visuomenės psichologinės gerovės lygis beveik nepasikeitė, atskleidė Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkų komandos atliktas tyrimas.

Dviratininkai
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tačiau kai kurių socialinių grupių atstovai ir pasižymintieji tam tikrais asmenybės bruožais patyrė didesnius savijautos pokyčius,

VU mokslininkų komanda kas dvi savaites analizavo tyrime dalyvavusių 18–69 metų amžiaus savanorių psichologinę savijautą karantino dėl COVID-19 metu. Pirmasis tyrimo etapas vyko karantino laikotarpio pradžioje (kovo 20–23 dienomis), trečiasis tyrimo etapas — balandžio 17–20 dienomis. Visuose trijuose tyrimo etapuose dalyvavo tie patys 567 savanoriai. Vidutinis tyrimo dalyvių amžius — 33 metai, 88 proc. dalyvavusiųjų tyrime — moterys.

Analizuojant duomenis, išryškėjo kelios tendencijos. Pirmiausia, žvelgiant į vidutinius visų tyrime dalyvavusių žmonių duomenis nematyti didelio psichologinės savijautos pokyčio: emocinė būsena iš esmės nepakito, vienišumo pokyčiai taip pat nedideli.

Analizuojant respondentų jaučiamo streso lygį, paaiškėjo, kad beveik 30 proc. respondentų pirmajame etape nurodė jaučią stresą gana stipriai arba labai stipriai, per mėnesį šis procentas sumažėjo ir balandžio pabaigoje gana stipriai arba labai stipriai stresą jaučiantys nurodė apie 24 proc. tyrimo dalyvių.

Kaip teigia tyrimą atlikusios psichologų komandos nariai dr. Vita Mikuličiūtė ir dr. Vytautas Jurkuvėnas, žmonės geba prisitaikyti prie stresinių ar nerimą keliančių situacijų.

"Žmonių prisitaikymo prie nerimą keliančių situacijų būdai yra labai individualūs, mes jų išmokstame dar anksti vaikystėje ir visą gyvenimą juos tobuliname. Taigi nenuostabu, kad bendra suaugusių žmonių emocinė savijauta pakinta nedaug, o su labai aukštais streso lygiais susitvarko didžioji dauguma, išskyrus asmenis, kurie pakliuvo į labai nepalankias aplinkybes ar jų asmenybė linkusi į aukštą streso lygį", — teigia Jurkuvėnas.

Tačiau detaliau analizuojant duomenis atsiskleidė papildomos tendencijos. Skirtingų tyrimo dalyvių psichologinės savijautos pokyčiai karantino metu buvo skirtingi — vieni patyrė gana stiprų savijautos pablogėjimą, kiti — net pagerėjimą. Tai gali priklausyti tiek nuo individualių su karantinu nesusijusių įvykių, tiek nuo asmens situacijos karantino metu.

Nustatyta, kad emocinės būsenos blogėjimas buvo labiau būdingas studentams, mokiniams ir tiems žmonėms, kurie prasčiau vertino savo finansinę padėtį. Analizuojant tyrimo dalyvių asmenybės bruožus, nustatyta, kad žmonės, kurie pasižymi žemu emociniu stabilumu, tai yra dažniau patiria neigiamas emocijas, tokias kaip liūdesys, pyktis, gėda ar kaltė, ir jos dažniau kinta, visuose tyrimo etapuose jautėsi pastebimai blogiau nei tie žmonės, kurie buvo emociškai stabilesni.

Analizuojant vienišumo pokyčius nustatyta, kad jaunesni respondentai vienišumą išgyveno stipriau nei vyresni, bet svarbiausias atradimas buvo tai, kad net keli asmenybės bruožai siejosi su vienišumo jausmo pokyčiais.

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Ryškiausia sąsaja nustatyta su ekstravertiškumu. Ekstravertiški žmonės yra tie, kurie mėgsta bendravimą, kitus žmones, jiems reikia aktyvios veiklos, stimuliacijos, jaudinančių potyrių. Tuo tarpu introvertiški žmonės gerai jaučiasi bendraudami su mažiau žmonių, nėra tokie aktyvūs. Tyrimo rezultatai parodė, kad karantino metu ekstravertiškesnių žmonių vienišumas didėjo, tuo tarpu introvertiškesių žmonių vienišumo pokyčiai buvo nedideli.

Vienas tyrimo sumanytojų, Psichologijos instituto docentas dr. Antanas Kairys teigia, kad šie rezultatai svarbūs siekiant suprasti, kaip žmonės jaučiasi karantino metu. Pasak jo, nors atrodo, kad labai dramatiškų pokyčių nevyksta, vidutinis psichologinės savijautos lygis nesikeičia, tačiau vieni žmonės patiria didesnius savijautos pokyčius nei kiti.

"Galime kalbėti apie tam tikras socialines grupes, pavyzdžiui, labiau finansiškai pažeidžiamus žmones, kurie stipriau jaučia psichologinės būsenos blogėjimą, bet dar svarbiau yra tai, kad savijautos pokyčiai yra susiję ir su mūsų asmenybės bruožais, o tai reiškia, kad didesnį poveikį gali patirti bet kurio socialinio sluoksnio, amžiaus, lyties žmogus. Dėl to mes neturėtume nuvertinti draugų ar artimųjų užuominų apie blogą savijautą, net jei jie, objektyviai žiūrint, didelių karantino padarinių nepatyrė", — apibendrina docentas.

Mokslininkai žada toliau tyrimą tęsti ir stebėti, kaip keičiasi jame dalyvaujančių žmonių psichologinė savijauta, nes šiuo metu tyrimai rodo, kad poveikis gali būti uždelstas, tai yra pasireikšti praėjus kuriam laikui po įvykio.

Lietuvoje nustatyti 1670 užsikrėtimo atvejai, 1229 žmonės pasveiko, 70 pacientų mirė. Karantinas Lietuvoje paskelbtas kovo 16 dieną, kelis kartus pratęstas šiuo metu jis galioja iki birželio 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užregistruota daugiau nei 5,7 milijono ligos atvejų, mirė daugiau nei 357 tūkstančiai žmonių.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, karantinas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Paaiškėjo kovos su COVID-19 Lietuvoje pesimistinis scenarijus
Papasakota, kokios procedūros laukia keliaujančiųjų
Kroatija atvėrė sienas Lietuvos piliečiams
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai nusprendė po pandemijos veikti kartu