Deportacija ir krizė: kas laukia Baltijos šalių po "kietojo Brexit"

389
(atnaujinta 10:01 2019.10.24)
Baltijos šalių migrantai yra derybų tarp Londono ir Briuselio įkaitai, nes įsigaliojus naujoms migracijos taisyklėms jie turės palikti savo darbo vietas Britanijoje ir grįžti į tėvynę, kur jų laukia maži atlyginimai ir įsidarbinimo problemos

Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas paprašė Briuselio atidėti Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Europos Sąjungos ("Brexit") iki 2020 metų sausio 31 dienos.

Be to, remiantis kai kurių žiniasklaidos priemonių pranešimais, ES yra pasirengusi atidėti "Brexit" iki vasario, jei Džonsonas nesugebės susitarti su Parlamentu. Jei susitarimas visgi bus ratifikuotas iki pratęsimo termino pabaigos, "Brexit" gali įvykti lapkričio, gruodžio arba sausio 1 arba 15 dieną.

Londonas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Филиппов

Baltijos šalys aktyviai ruošiasi Didžiosios Britanijos pasitraukimui iš Europos Sąjungos ir imasi priemonių, kad sušvelnintų jo pasekmes Baltijos šalių ekonomikoms, jei įvyks "kietasis Brexit".

Ekspertas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad "uždarbiautojai iš Baltijos šalių" tampa derybų tarp Londono ir Briuselio įkaitais, nes jei Britanija paliks ES be susitarimo, įsigalios naujos imigracijos taisyklės.

Pasak jo, Baltijos šalių gyventojai, kurie išvyko dėl įsidarbinimo problemų savo šalyse, bus priversti grįžti į tėvynę, kur jų laukia maži atlyginimai. Be to, Britanijai pasitraukus iš ES, Sąjunga neteks šeštadalio biudžeto, iš kurio, be kita ko, teikiamos subsidijos Baltijos šalims.

Anot Nosovičiaus, tai sukels neišvengiamą ekonominę krizę. Kai kurių Baltijos šalių politikų teigimu, Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai neaktyviai kreipiasi dėl nuolatinio gyventojo statuso Britanijoje, palyginti su Lenkijos, Rumunijos ir kitų ES šalių gyventojais.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius pažymėjo, kad jei ES šalių piliečiai nesilaikys Londono reikalavimų, tada "kietojo Brexit" atveju jiems gali kilti problemų, o ES šalių valdžia negalės jiems padėti.

389
Tegai:
Lietuva, Latvija, Estija, Brexit, Baltijos šalys
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (175)
Dar šia tema
"Brexit" sumanytas, kad būtų lengviau atsikratyti darbuotojų iš Baltijos šalių
Nausėda įvertino naują JK ir ES "Brexit" susitarimą
Džonsonas paprašė ES atidėti "Brexit" iki 2020 metų sausio mėnesio pabaigos
ES pareiškė, kad naujoji "Brexit" sutartis yra vienintelė įmanoma

CRK apibendrino preliminarius Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus

(atnaujinta 17:21 2020.08.10)
Komisijos vadovės teigimu, rinkimai buvo atviri, konkurencingi ir užtikrino piliečių valios saviraiškos laisvę

Baltarusijoje vykusiuose rinkimuose dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka, remiantis preliminariais balsavimo rezultatais, gavo 80,23 proc. balsų.

Juos išsakė Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos vadovė Lidjia Jermošina. Antrąją vietą užėmė Svetlana Tichanovskaja, kurią, pasak CRK, palaikė 9,9 procentai rinkėjų.

NVS stebėtojų misijos vadovas Sergejus Lebedevas savo ruožtu pabrėžė, kad rinkimai "buvo atviri, konkurencingi ir užtikrino laisvą piliečių valios išraišką".

Pagrindinė balsavimo diena vyko Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Minsko gyventojai, nesutikdami su balsavimo rezultatais, išėjo į nesankcionuotą protestą miesto centre.

Teisėsaugos pajėgos protestuotojams išsklaidyti naudojo garsines granatas, vandens patrankas ir, kai kurių šaltinių teigimu, gumines kulkas. Baltarusijos vidaus reikalų ministerija dar nepranešė, kiek asmenų buvo sulaikyta. Šiuo metu padėtis mieste rami.

Tegai:
rinkimai, Baltarusija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Lietuvos URM išreiškė požiūrį į Baltarusijos prezidento rinkimus
Baltijos šalys ir Lenkija paragino ištirti rinkimus Baltarusijoje

Garsinių granatų lydima naktis: kas nutiko po rinkimų Baltarusijoje

(atnaujinta 15:04 2020.08.10)
Medicininės pagalbos prireikė tiek teisėsaugos pareigūnams, tiek protestuotojams. Dabar Baltarusijos sostinėje padėtis rami

Minske ir kituose dideliuose Baltarusijos miestuose sekmadienį buvo surengti protestai dėl preliminarių rinkimų rezultatų — veiksmai prasidėjo netrukus po rinkimų apylinkių uždarymo.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Juose dalyvavo penki kandidatai, įskaitant dabartinį šalies vadovą Aleksandrą Lukašenką.

Preliminariais rinkimų rezultatais jis surinko 80,23 procentus balsų, jį palaikė daugiau nei 4,6 milijono žmonių.

Galutiniai rezultatai, pasak Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos, bus pateikti penktadienį.

Protestus lydėjo dalyvių ir teisėsaugos pareigūnų susirėmimai, kurie prieš protestuotojus panaudojo garsines granatas ir vandens patrankas.

Minske pagrindiniai renginiai vyko centre — prie stelos "Minskas — miestas didvyris".

Buvo sulaikyti keli piliečiai. Kelios dešimtys žmonių, įskaitant 39 teisėsaugos pareigūnus ir daugiau nei 50 civilių asmenų, kuriems prireikė medicininės pagalbos.

Dabar Baltarusijos sostinėje padėtis rami.

Tegai:
protestai, Baltarusija
Dar šia tema
Rusijoje taksi tris kartus apsivertė ore — video
Užfiksuotas dviejų amerikiečių orlaivių perėmimas rusiškuoju Su-27 — video
Gelbėjimosi ratas, archyvinė nuotrauka

Kaip nepaskęsti iki maudymosi sezono pabaigos: pasakoja gelbėtojai

(atnaujinta 14:22 2020.08.10)
Latvijoje nuskendusių žmonių skaičius auga, tačiau gelbėtojai perspėja, kad ne visi gali užsiimti gelbėjimu vandenyje

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai nuo šių metų sausio iš vandens telkinių ištraukė 80 nuskendusių žmonių: kaip nepapildyti šios statistikos, rašo portalas LSM.lv.

Šventoji, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Ekspertai ragina gyventojus rinktis oficialius paplūdimius poilsiui. Jei tokių netoliese nėra, saugiausia plaukti pakrante, tuo tarpu pageidautina, kad pakrantėje būtų žmonių, kurie nelaimės atveju galėtų ateiti į pagalbą.

Jūs negalite eiti maudytis perkaitę saulėje. Ir, žinoma, poilsis prie vandens yra nesuderinamas su alkoholio vartojimu ar kitų svaigalų vartojimu.

"Kai žmogus yra apsvaigęs, galvoje kyla visokių drąsių idėjų, pavyzdžiui, plaukimas per vandens telkinį, šokinėjimas ant galvos. Kaklo slankstelių lūžis gali sukelti nuolatinę negalią ar mirtį", — sakė Latvijos Ligų prevencijos ir kontrolės centro vadovė Maja Pauininja.

Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovė Agrita Vitola pažymi, kad jei kas nors nuskendo, pirmiausia reikia iškviesti gelbėtojus, o ne skubėti į vandenį ir bandyti padėti. Jei žmogus nusprendė išgelbėti skęstantį žmogų, tuomet reikia atidžiai ir objektyviai įvertinti savo įgūdžius, nes skęstantys žmonės dažniausiai panikuoja, griebiasi už gelbėtojų ir tempia juos į dugną.

"Jei nežinote, kaip atlikti gelbėjimo operacijas vandenyje, noras padėti gali baigtis kova už dviejų žmonių gyvybes. Šiemet buvo atvejis, kai žmogus puolė gelbėti, bet nesugebėjo ir žuvo. Įvertinkite savo galimybes", — pasakojo Vitola.

Pirmiausia reikia nuraminti auką, paaiškinti, kas bus toliau. Jei žmogus žino, kaip plaukti, tuomet galite duoti jam trosą (pavyzdžiui, automobilio), pritvirtinti prie peties ir nutempti į krantą. Kitas būdas — duoti skęstančiam žmogui į rankas plastikinį butelį ir traukti jį į krantą.

Gelbėtojai taip pat prašo tėvų nepamiršti, kad ilsėtis prie vandens su vaikais yra darbas. Negalite ilsėtis, turite nuolat stebėti, kas vyksta, o tai taikoma net ir pripučiamuose baseinuose šalia namo.

"Tvenkiniai, esantys šalia namo, turi būti aptverti. Vaikams užtenka labai nedaug iki nelaimės. Tai gali būti net pripučiamas baseinas", — teigė Pauininja.

Remiantis "Eurostato" duomenimis, Baltijos šalys yra pirmose trijose vietose pagal nuskendusių žmonių skaičių tarp visų ES šalių. Pirma yra Latvija. Viena iš priežasčių, kodėl Latvijoje yra tiek daug nuskendusių žmonių, yra latvių nesugebėjimas plaukti. Latvijos plaukimo federacija atliko apklausą šalies vidurinėse mokyklose ir nustatė, kad ketvirtadalis moksleivių visiškai nemoka plaukti.

Tegai:
Latvija, Baltijos šalys, skenduoliai
Dar šia tema
Lietuvoje valstybės skolos ir BVP santykis — vienas žemiausių ES
Lietuva įtraukta į šalių su didžiausiu nedarbo lygiu ES sąrašą