Nausėda suteikė malonę dviem rusams jie buvo kaltinami tariamu šnipinėjimu

43
(atnaujinta 23:16 2019.11.15)
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo suteikė malonę dviem rusams — Nikolajui Filipčenkai ir Sergejui Moisejenkai

Anksčiau Lietuva patvirtino Baudžiamojo kodekso pataisas, apibrėžiančias asmenų, nuteistų už šnipinėjimą, mainų su kitomis šalimis tvarką.

Lapkričio 15 dieną Lietuvos prezidentas paskelbė, kad Lietuvos ir Rusijos pasienyje įvyko piliečių apsikeitimo procedūra.

"Kartu su dviem Lietuvos piliečiais iš Rusijos sugrąžintas ir Norvegijos pilietis Frode Bergas, kuris šiandien perduotas Norvegijos ambasados Lietuvoje žinion. Rusijos Federacijai tuo pat metu buvo perduoti du šios šalies piliečiai", — teigė prezidentas.

Federalinės saugumo tarnybos darbuotojas Filipčenka buvo nuteistas Vilniuje 10 metų nelaisvės. Karininkas Moisejenka dėl Lietuvos karininko užverbavimo Šiaulių teismo nubaustas 10 su puse metų nelaisvės.

Filipčenka buvo sulaikytas tranzitiniame traukinyje kelionės per Lietuvą iš Kaliningrado srities į Baltarusiją metu. Pagal Lietuvos prokuratūros versiją, jis veikė su organizuota grupe, kuri surengė keletą susitikimų su Lietuvos gyventojais ir neva bandė užverbuoti juos.

Moisejenka buvo kaltinamas tuo, kad per savo pažįstamą Sergejų Pušiną, Lietuvos kariuomenės KOP Aviacijos bazės karininką, rinko duomenis apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policijos misijų veiklą.

43

ETPA pirmininkas sudrausmino parlamentarą Ukrainos ir atėmė jo žodį

(atnaujinta 19:28 2021.04.20)
Savo kalbos metu Gončarenka, pažeisdamas kalbėjimo susirinkime taisykles, ištraukė Ukrainos vėliavą. Po to jo mikrofonas buvo išjungtas

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) pirmininkas Hendrikas Damsas (Hendrik Dams) pertraukė deputatą iš Ukrainos Oleksijų Gončarenką, kuris per savo kalbą išsitraukė Ukrainos vėliavą. Pirmininkas nurodė, kad jis ne kartą pažeidė taisykles.

"Pranešime apie valstybių narių teritorinį vientisumą, apie valstybių narių suverenitetą nėra nė vieno žodžio. Apie taikų konfliktų Europoje sprendimą. O mes turime karus Europoje. Noriu jums tai priminti. Daugelis iš jūsų tai pamiršta. Aš paėmiau šią vėliavą", — sakė Gončarenka diskusijoje apie pranešimą "Europos Tarybos strateginių prioritetų asamblėjos vizija".

"Pone Gončarenka, tai neleidžiama ETPA", — į Ukrainos deputato veiksmus reagavo Damsas.

"Kokia mūsų nacionalinės vėliavos problema?" — atsakė deputatas, tęsdamas kalbą. Galiausiai jo mikrofonas buvo nutildytas.

ETPA vadovas ne kartą ragino Ukrainos deputatą laikytis tvarkos. "Tai ne pirmas kartas, kai jūs, pone Gončarenka, labai piktnaudžiaujate savo teise kalbėti", — sakė Damsas. Jis paprašė pasiaiškinimo dėl šio įvykio.

Tegai:
vėliava, Ukraina

"Kokiai žvalgybai" dirba tie, kas nepateko į JAV sankcijų sąrašą prieš Rusiją?

(atnaujinta 16:28 2021.04.20)
"Kieno žvalgybai" reikia dirbti, norint nepatekti į JAV sankcijų sąrašą? Ir ką Baidenas pasiūlė Putinui aptarti šią vasarą? Išsamiau — mūsų vaizdo įraše

Visame pasaulyje aptariamos naujos JAV sankcijos Rusijai. Kinija naują apribojimų paketą Maskvos atžvilgiu pavadino "hegemono priemonėmis". Pekinas pažymėjo, kad tai ne tik jo, bet ir tarptautinės bendruomenės nuomonė. Ir pakvietė Rusiją ir Ameriką pasikalbėti, užuot įvedus abipusius apribojimus.

Džo Baidenas
© REUTERS / LEAH MILLIS

Tuo tarpu NATO sąjungininkai palaikė Vašingtoną. Tačiau daugelio jau seniai nebestebina Vakarų veiksmai. Pavyzdžiui, Krymo Respublikos vadovas Sergejus Aksenovas atkreipė dėmesį į tai, kad šiandien jau visi aktyvūs proceso dalyviai seniai yra sankcijų sąrašuose. Ir tų, kurie dar nėra sankcijų sąraše, jis juokais paklausė: "Kaip jūs to išvengėte? Kokiai žvalgybai dirbate?"

Įsakymą dėl naujų priemonių Rusijos atžvilgiu pasirašė JAV prezidentas Džo Baidenas. Apribojimai paveikė fizinius ir juridinius asmenis, taip pat Rusijos diplomatus, kuriuos ketinama išsiųsti iš Amerikos. Priežastimi tapo neva Rusijos vykdytos kibernetinės atakos ir kišimasis į JAV ir kitų valstybių rinkimus.

Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerija jau anonsavo neišvengiamas atsakomąsias priemones prieš Vašingtoną.

Visgi, nepaisant nesutarimų, Maskva ir Vašingtonas turi bendrų interesų. Per balandžio 13 dieną vykusį telefoninį pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Džo Baidenas pasiūlė jam asmeninį susitikimą vasarą, per viršūnių susitikimą Europoje, ir ten "apsvarstyti eilę problemų".

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, jog telefoniniame pokalbyje su Rusijos prezidentu Džo Baidenas išreiškė suinteresuotumą normalizuoti Rusijos ir Amerikos santykius, tačiau jo administracijos veiksmai liudija priešingai.

Tegai:
sankcijos, JAV, Rusija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Dar šia tema
Rusijos URM priminė buvusiam Estijos prezidentui apie Rusijos turistų svarbą
"Putinas tavęs nebijo!" Britai pasmerkė Baideną už sankcijas Rusijai
Austrija pasisakė prieš antirusiškas sankcijas
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija: JAV sankcijos Rusijai neturės jokio poveikio
Balandžio 21-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 21-osios šventės

(atnaujinta 17:32 2021.04.20)
Šią dieną 1966 metais Hjustono (JAV) medikai atliko pirmąją pasaulyje dirbtinės širdies persodinimo operaciją

Balandžio 21-oji yra 111-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 254 dienos.

Šiandien saulė teka 06:06, leidžiasi 20:31, dienos ilgumas 14 val. 25 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Anzelmas, Konradas, Milgedas, Skalvė, Amalija, Arijus.

Sekretorės (biuro administratoriaus) diena

Sekretorės diena švenčiama trečiąjį balandžio trečiadienį.

1952 metais Amerikos verslininkas Haris F. Klemfusas savo įmonėje įsteigė Sekretorės dieną. Tokios šventės metu visos jo įmonės moterys būdavo išvaduojamos nuo varginančio rutininio darbo. Ši šventė po truputį paplito visame pasaulyje ir net tapo Administratorių profesine švente.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1563 metais mirė pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas.

1876 metais gimė Jurgis Narjauskas Kunigas, vertėjas, tautosakininkas, literatas. Mirė 1943 m.

2011 metais aukštaitijos siaurasis geležinkelis paskelbtas 2011 metų Kalmaro (Švedija) tarptautinio aplinkosaugos konkurso nugalėtoju.

Ši diena pasaulio istorijoje

1839 metais turkai užėmė Siriją.

1856 metais Australija tapo pirmąja pasaulio valstybe, įvedusia aštuonių valandų darbo dieną.

1898 metais JAV pripažino Kubos nepriklausomybę.

1910 metais mirė amerikiečių rašytojas Markas Tvenas — Samuelis Lenghornas Klemensas.

1926 metais gimė Anglijos karalienė (nuo 1952 m.) Elžbieta II.

1965 metais sulaukęs 72-jų metų amžiaus, mirė anglų mokslininkas, fizikas Edvardas Viktoras Epltonas, tyrinėjęs atmosferą ir 1947 m. gavęs Nobelio premiją už jonosferos atradimą.

1966 metais Hjustono (JAV) medikai atliko pirmąją pasaulyje dirbtinės širdies persodinimo operaciją.

1987 metais autobusų stotyje Kolombe (Šri Lanka) teroristai susprogdino bombą: teroristinio akto aukomis tapo 150 žmonių.

1997 metais pirmieji Kinijos armijos kareiviai įžengė į Honkongą, Kinijai ruošiantis perimti šią britų koloniją.

1998 metais Pietų Korėja atsisakė pretenzijų į kompensacijas iš Japonijos už seksualinį korėjiečių moterų išnaudojimą per II pasaulinį karą.

1999 metais per NATO bombardavimą visiškai sugriauta Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus rezidencija Belgrade.

2011 metais Kirgizijos parlamentas prieš rytinį posėdį paaukojo septynis avinus pievutėje prie Vyriausybės rūmų Biškeko centre, tikėdamasis nuvaryti šalin piktąsias dvasias, sėjančias nesantaiką ir kraujo liejimą.

2019 metais Šv. Velykų sekmadienį mirtininkams susisprogdinus keliose Šri Lankos bažnyčiose ir viešbučiuose, žuvo daugiau kaip 250 žmonių, dar apie 500 žmonių buvo sužeista.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai