Lietuvos ugniagesiai surengė mitingą, reikalaudami finansavimo

57
(atnaujinta 01:15 2019.11.20)
Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai teigė, kad vyriausybė turėtų pateikti visas anksčiau pažadėtas išmokas. Neišmokėta suma sudarė kelis milijonus eurų

Įvairių Lietuvos savivaldybių ugniagesiai surengė mitingą Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje.

Jie reikalavo, kad vyriausybė jiems suteiktų finansavimą, kuris nebuvo suteiktas per Alytaus ekstremalią situaciją.

Be to, jie reikalavo teisingo komandos formavimo. Remiantis skaičiavimais, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos dalyvauja gesinant apie 50 procentų šalies gaisrų ir vykdo apie 30 procentų visų gelbėjimo operacijų — per metus 11–13 tūkst. iškvietimų.

Savivaldybių ugniagesiai taip pat reikalavo laikytis ministrų kabineto patvirtintų taisyklių, kad kiekvienoje ugniagesių brigadoje prie autocisternų būtų bent du žmonės, dirbantys keturiomis pamainomis.

Акция в поддержку Каталонии в Вильнюсе
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Anot jų, šiuo metu jiems priskirtas etatų skaičius yra užprogramuotas mokėti už viršvalandžių darbą ugniagesiams.

Opozicijos sąjungos pabrėžė, kad šiemet savivaldybių ugniagesiams gelbėtojams buvo skirta beveik 24,8 mln. eurų, nors finansavimo poreikiai sudarė 27 mln.

Viena iš mitingo organizatorių, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė priminė, kad buvo pasirašytas Nacionalinis susitarimas, kuris taip pat numatė padidinti atlyginimus ugniagesiams.

Mitingo išvakarėse organizatorė teigė, kad dėl trūkumo savivaldybių ugniagesiams nebus mokamas darbo užmokestis už 2019 metų gruodį.

"Akivaizdu — šių metų problemos persikels ir į kitus metus, o augančios skolos tik blogins bendrą situaciją", — sakė ji.

57
Tegai:
finansavimas, mitingas, ugniagesiai gelbėtojai, Lietuva, Vilnius
Dar šia tema
Vilniuje, T. Narbuto gatvėje, prasideda "dešimtmečio rekonstrukcija"
Liberalai ragina susisiekimo ministrą atsistatydinti
JAV logopedė išmokė šunį kalbėti — video

Lietuvoje startavo akcija "Garažiukas": tikrinami automobilius remontuojantys asmenys

(atnaujinta 13:41 2020.10.01)
Kasmetinės akcijos tikslas — priminti verslininkams ir visuomenei, kad transporto priemonių priežiūra, remontas ar ardymas kuo mažiau kenktų aplinkai

Spalio 1–lapkričio 30 dienomis Aplinkos apsaugos departamentas vykdys akciją "Garažiukas 2020". Akcijos metu aplinkosaugininkai tikrins įmones ir asmenis, remontuojančius ir ardančius automobilius.

"Kreipsime dėmesį į asmenis, vykdančius veiklą garažo bendrijose, pavieniuose garažuose, ūkiniuose pastatuose, fermose, angaruose ir gamybinėse patalpose", — pažymėjo Vilniaus rajono apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Pavel Jakubovskij.

Anot Aplinkos apsaugos departamento, praėjusiais metais aplinkosaugininkai, vykdydami akciją "Garažiukas — kaminukas", patikrino 254 ūkio subjektus ir 416 fizinių asmenų. Nustatyti 97 pažeidimai, skirta 20 privalomųjų nurodymų. Dažniausi pažeidimai — atliekų deginimas, apskaitos nevykdymas, ženklinimo reikalavimų nesilaikymas.

Pažymima, jog šiais metais aplinkosaugininkai dėmesį kreips į asmenis, garažų bendrijose, pavieniuose garažuose, ūkiniuose pastatuose, fermose, angaruose ir gamybinėse patalpose vykdančius transporto priemonių techninę priežiūrą, remontuojančius ir ardančius eksploatuoti netinkamas transporto priemones  (ENTP).

Ypatingas dėmesys bus kreipiamas į tuos veiklų vykdytojus, kurie tuo užsiima nelegaliai.

Bus tikrinama, ar šias priemones surenkantys, apdorojantys asmenys turi TIPK ar Taršos leidimą, kuriame nurodytos ENTP surinkimo ir apdorojimo sąlygos, atliekų laikymo ir išrinkimo vietos.

Kasmetinės akcijos tikslas — priminti verslininkams ir visuomenei, kad transporto priemonių priežiūra, remontas ar ardymas kuo mažiau kenktų aplinkai. Pasak aplinkosaugininkų, svarbu, kad atliekomis nebūtų atsikratoma bet kur, ypač gamtoje, nes netinkamas atliekų šalinimo būdas daro neigiamą poveikį ne tik aplinkai, bet ir pačių žmonių sveikatai.

Taip pat akcija "Garažiukas" siekiama šviesti ir informuoti veiklos vykdytojus apie sutarčių sudarymo su teisėtais, skaidriai veikiančiais atliekų tvarkytojais, svarbą.

Automobilius ardantiems asmenims 

Aplinkosaugininkai tikrins, ar ENTP veikla vykdoma tik negyvenamosiose patalpose. Tais atvejais, kai dirbama lauke, svarbu užtikrinti, kad teršalai nesusigertų į žemės paviršių.

Taip pat bus tikrinamos patalpos, kuriose ardomi automobiliai, nutekėjusių skysčių surinkimo ir tvarkymo sistemos.

Pareigūnai kreips dėmesį, ar asmenys turi oficialias sutartis su atliekų tvarkytojais, kuriems perduodamos susidariusios pavojingosios ir nepavojingosios atliekos.

Bus tikrinama, ar, prieš priimant ardyti nebetinkamą naudoti automobilį, patikrinama "Regitroje" skelbiama informacija, pvz., ar automobilis nėra įkeistas, areštuotas ir kt.

Autoservisams

Departamento pareigūnai tikrins ir autoservisų patalpas: ar jos atitinka nustatytus reikalavimus, ar remonto dirbtuvėse yra priemonės, skirtos išsiliejusiems pavojingiems skysčiams neutralizuoti.

Ypatingas dėmesys bus kreipiamas, ar tinkamai rūšiuojamos ir laikomos atliekos, ar jų ne per daug sukaupta. Taip pat svarbu, kad autoserviso savininkas būtų sudaręs sutartis su teisėtais atliekų tvarkytojais.

Pareigūnai primena, kad bus tikrinama, kokie dažai, lakai ir gruntai naudojami pakartotiniam dažymui. Taip pat, ar reikalavimų laikomasi tuose servisuose, kuriuose remontuojamos kondicionavimo sistemos.

Be abejo, bus tikrinama, ar autoserviso savininkas, remontuojantis detales, darančias įtaką išmetamųjų dujų kokybei, turi dujų matavimo prietaisą su galiojančiu valstybinės patikros sertifikatu.

Gresiančios baudos

Įmonės, kurių veikloje susidaro pavojingos ir nepavojingos atliekos (išskyrus tam tikras teisės aktuose numatytas išimtis), turi atliekų susidarymo apskaitą vesti Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS).

Užsiimant ENTP ardymo veikla neturint leidimo arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams — nuo 300 iki 1700 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims — nuo 600 iki 1150 eurų.

Juridiniams asmenims vykdant ENTP ardymo veiklą neturint leidimo numatyta bauda nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų. Vykdant ENTP ardymo veiklą pažeidžiant leidimo sąlygas, juridiniams asmenims gresia bauda nuo 1000–2000 eurų.

Už atliekų tvarkymo pažeidimus fiziniams asmenims taikoma atsakomybė nuo įspėjimo iki 4100 eurų.

Juridiniams asmenims, perdavusiems pavojingas atliekas nelegaliems atliekų tvarkytojams, gresia bauda nuo 150 iki 55 tūkst. eurų, o atliekų apskaitos pažeidimai gali užtraukti baudą nuo 150 iki 1400 eurų.

Tegai:
aplinkos tarša, automobiliai, aplinkosaugininkai, Lietuva

Latvijos pajūrio regiono gyventojai nufilmavo šiaurės pašvaistę

(atnaujinta 10:58 2020.10.01)
Paprastai šis gamtos reiškinys pasirodo aukštose platumose, tačiau stipriai veikiant Saulei, jį galima "pagauti" ir žemesnėse teritorijose

Latvijos Kolkos miesto pajūrio regiono gyventojai galėjo stebėti Latvijai neįprastą atmosferos reiškinį — šiaurės pašvaistę.

Fotografas Karlis Liepiš antradienį Facebook paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti žalieji Šiaurės pašvaistės žybsniai virš vandens zonos. Jis taip pat padarė keletą nuotraukų.

Šiaurės pašvaistė Latvijoje yra labai retas reiškinys. Pasak meteorologų, šiam gamtos reiškiniui  būtinos dvi pagrindinės sąlygos: didelis Saulės aktyvumas — pavyzdžiui, magnetinių audrų metu, ir giedras dangus.

Švytėjimas pastebimas daugiausia šiaurinėse platumose abiejuose pusrutuliuose, tačiau kartais jas galima pastebėti ir žemesnėse platumose.

Pašvaistės spektras kinta priklausomai nuo aukščio. Pavasarį ir rudenį jie pasitaiko daug dažniau nei žiemą ir vasarą, dienos prieš ir po rudens bei pavasario lygiadienio laikomos ypač aktyviu periodu.

Švytėjimo metu išsiskiria didžiulis energijos kiekis. Pavyzdžiui, vienas iš didžiausių rodiklių buvo magnetiniai trikdžiai, kurie išskyrė tiek energijos, kiek jos išsiskiria per 5,5 balo žemės drebėjimą.

Tegai:
Latvija, šiaurės pašvaistė
Dviračių takai

Šalčininkuose bus įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas

(atnaujinta 14:40 2020.10.01)
Pabrėžiama, kad šiame mieste nėra vietinio viešojo transporto sistemos, todėl gyventojai daugiausia juda savo automobiliais ir taip didina neigiamą poveikį aplinkai

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Susisiekimo ministro Jaroslav Narkevič įsakymu skirta ES fondo lėšų Šalčininkuose pėsčiųjų ir dviračių takui įrengti, praneša Susisiekimo ministerija.

Pabrėžiama, kad šiame mieste nėra vietinio viešojo transporto sistemos, todėl gyventojai daugiausia juda savo automobiliais ir taip didina neigiamą poveikį aplinkai. 

"Įrengti taką — modernus būdas spręsti miesto transporto sistemos problemas, oro taršą. Naujai nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas susijungs su Šalčininkų mieste esančiais takais. Inicijuojamas projektas yra labai svarbus, nes naujas takas skirtas privažiavimui prie gyvenamųjų namų, rekreacinių zonų, o taip pat šalia tako įsikūrusioms įstaigoms, verslo subjektams", — teigia ministras.

Pažymima, kad įgyvendinus projektą Šalčininkų gyventojai galės patogiau judėti pėsčiomis ar dviračiais.

Kaip teigiama, projekto metu planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką Šalčininkų m. 0,241 km (kairė Vilniaus g. pusė) ir 0,257 km (dešinė Vilniaus g. pusė) ilgio. Planuojamas bendras pėsčiųjų ir dviračių tako ilgis siekia apie 0,498 km.

Tegai:
pėstieji, dviračių takai
Dar šia tema
Pentagonas paskelbė užklausą tarybinės ginkluotės muliažams pirkti
VRM siūlo pertvarkyti ekstremalių situacijų valdymą