NATO ruošiasi dideliam konfliktui. Ar bus karas?

(atnaujinta 10:48 2019.12.19)
Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas perspėjo apie NATO pasirengimą kariniam konfliktui. Ar Maskva yra pasirengusi atremti JAV ir sąjungininkų agresiją — žiūrėkite mūsų vaizdo įraše

Rusijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas paskelbė, kad intensyvių NATO karinių pratybų scenarijai nurodo kryptingą aljanso pasirengimą didelio masto kariniam konfliktui.

Pasak generalinio štabo vadovo, nuo 2016 metų NATO narės padidino išlaidas gynybai iš viso 130 milijardų dolerių, o iki 2024 metų numatoma padidinti šį skaičių 400 milijardų dolerių. Be to, siekiant užtikrinti dominavimą kosminėje erdvėje, viršūnių susitikime buvo nuspręsta pripažinti kosminę erdvę kaip atskirą karo sferą kartu su sausumos, oro, jūros ir kibernetine erdve.

Federacijos Tarybos Gynybos ir saugumo komiteto narys Francas Klincevičius pareiškė, kad Rusija yra visiškai pasirengusi galimam didelio masto kariniam konfliktui, kurį NATO galėtų pradėti, tam Rusijos karinė vadovybė jau ėmėsi būtinų priemonių.

Gruodžio pradžioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad NATO artėjimas prie Rusijos sienų kelia grėsmę šalies saugumui. Jis taip pat pažymėjo, kad blokiniu požiūriu paremti stereotipai per pastaruosius metus negali būti gera priemonė ieškant ir priimant veiksmingus sprendimus.

Tegai:
karinis konfliktas, NATO, Rusija
Dar šia tema
Rusijoje paskelbė apie NATO pajėgų pasirengimą didelio masto konfliktui
Kremlius pakomentavo generalinio štabo vadovo pareiškimą apie NATO
Politologas: Rusijos generalinio štabo vadovo pareiškimą turėtų išgirsti NATO
Rusija yra pasirengusi galimai NATO agresijai, pranešė Federacijos Taryba

Rusijos Federacijos gynybos ministerija nufilmavo naktinius "Il-76" skrydžius

(atnaujinta 12:06 2020.08.12)
Įgulos atliko pakilimą ir nutūpimą naktį, skrido sudarytų maršrutu, sąveikavo su skrydžio valdymo komanda

Tverės srityje vyko naktiniai karinio transporto lėktuvo "Il-76" įgulų skrydžiai. Vaizdo įrašą savo YouTube kanale paskelbė Rusijos gynybos ministerija.

Nufilmuota, kaip orlaivis pakyla tamsoje, skrydis nurodytu maršrutu bei tūpimas.

Skrydžiai buvo vykdomi iš Migalovo aerodromo. Dalyvavo daugiau nei dešimt Kosmoso pajėgų karinės transporto aviacijos orlaivių.

Gynybos ministerija pranešė, kad mokymų metu įgulos praktikavo kilimą nuo "konvejerio", kai tūpiant, paliečiant kilimo-tūpimo taką, lakūnai pakyla toliau didindami aukštį.

Tegai:
vaizdo įrašas, Rusijos gynybos ministerija
Dar šia tema
Rusijos gynybos ministerija nufilmavo jūros desanto operaciją Baltijos jūros pakrantėje
Nufilmuotas "Iskander-M" raketų paleidimas Rusijoje

Putinas paskelbė apie pirmosios Rusijos vakcinos nuo COVID-19 registraciją

(atnaujinta 17:35 2020.08.11)
Vaistas, skirtas COVID-19, bus pradėtas gaminti dviejose vietose —  Gamalėjaus vardo centre ir bendrovėje "Binnopharm"

"Kiek žinau, šį rytą buvo pirmą kartą pasaulyje buvo įregistruota vakcina nuo naujos koronavirusinės infekcijos", — RIA Novosti citavo Putiną.

Jis paprašė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo Michailo Muraškos apie tai išsamiau informuoti.

Ikiklinikiniai COVID-19 vakcinos tyrimai buvo atlikti Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos Nikolajaus Fedorovičiaus Gamalėjaus vardu pavadintas epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centre ir Gynybos ministerijos 48 tyrimų institute, klinikiniai tyrimai Sečenovo institute ir Burdenko pagrindinės karo ligoninės filiale, apie tai pasakojama Sputnik Lietuva vaizdo medžiagoje.

Ji turi patekti į apyvartą nuo 2021 metų sausio 1 dieną.

Vaistas, skirtas COVID-19, bus pradėtas gaminti dviejose vietose —  Gamalėjaus vardo centre ir bendrovėje "Binnopharm".

Tegai:
Rusija, COVID-19, vakcina
Berniukas, archyvinė nuotrauka

Tyrimo metu atskleista, kad vaikų mirtys nuo koronaviruso labai retos

(atnaujinta 13:31 2020.08.12)
Į šį tyrimą įsitraukė 82 medicinos centrai iš 25 Europos šalių: taip pat jame dalyvavo Lietuva ir Estija

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Viruso plitimo laikotarpiu atliktas vienas iš nedaugelio tyrimų, kuris apėmė tiek daug Europos šalių ir medicinos centrų, susivienijusių dėl vieno tikslo — gauti patikimų, mokslo įrodymais pagrįstų duomenų apie vaikų susirgimus koronaviruso infekcija COVID-19. Apie tai pranešė VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninė.

Į šį tyrimą įsitraukė 82 medicinos centrai iš 25 Europos šalių: taip pat jame dalyvavo Lietuva ir Estija. Tyrimas buvo pradėtas pandemijos piko metu — balandžio pirmąją dieną ir tęsėsi iki balandžio 24 dienos.

Pasak VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjos, pagrindinės tyrėjos Lietuvoje dr. Ingos Ivaškevičienės, iš viso šiuo laikotarpiu buvo tirti 582 vaikai nuo gimimo iki aštuoniolikos metų. Į šį tyrimą buvo įtraukti 6 tuo metu Lietuvoje koronaviruso infekcija sirgę Vaikų ligoninės pacientai.

Kaip teigia Ivaškevičienė, tyrimo metu nustatyta, kad vaikai serga pakankamai lengvai, tik 8 proc. (48 vaikams) tirtų vaikų prireikė intensyviosios terapijos paslaugų, o Lietuvoje jų nereikėjo nė vienam nepilnamečiui. Iš visų pacientų, kuriems buvo taikyta intensyvi medicinos priežiūra, tik pusei jų (4 proc.) reikėjo ir kvėpavimo pagalbos, vienam vaikui taikyta EKMO (ektstrakorporinė membraninė oksigenacija). Iš viso per tą laikotarpį nuo šios infekcijos mirė 4 vaikai (0,69 proc.) iš 582 tiriamųjų.

Dažniausiai pasireiškė šie požymiai: karščiavimas ir kosulys (65 proc. atvejų), viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (54 proc. atvejų) ir apatinių kvėpavimo takų, arba pneumonijos (25 proc. atvejų), taip pat virškinimo sutrikimo (22 proc.) simptomai.

Pastebėta, kad kai kuriems vaikams virškinimo sutrikimai pasireikšdavo be jokių kataro požymių, — įprastai šis simptomas pirmiausia priskiriamas žarnyno infekcijoms. 16 proc. atvejų vaikų liga pasireiškė be jokių simptomų ir buvo diagnozuota tik nustačius kontaktą su sergančiuoju.

Be abejo, kaip teigia vaikų infekcinių ligų gydytoja, šis tyrimas leidžia drąsiau šnekėti apie tai, kad iš tikrųjų vaikams COVID-19 infekcija praeina labai lengvai, tačiau tai nereiškia, kad vaikų gydytojai turi prarasti budrumą. Be to, reikia dar daug mokslininkų pastangų, kad būtų rastas vienodas gydymo standartas, pateiktos gairės. Iki šiol visos šalys taikė simptominį gydymą, naudodamos skirtingus medikamentus.

Tegai:
vaikai, koronavirusas, Europa
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Policija ir pasieniečiai aktyviau patruliuos keliuose prie Lenkijos ir Latvijos
Profesorius svarsto, kiek žmonių numirtų, jei nebūtų nekontroliuojamas COVID-19 plitimas  
Per parą Lietuvoje nustatyta daugiau nei 25 COVID-19 atvejai