Iranas neigia Ukrainos "Boeing" katastrofos dėl raketos smūgio versiją

(atnaujinta 17:19 2020.01.10)
Iranas Vakarų pareiškimus, kad Ukrainos "Boeing 737" buvo tariamai numuštas raketos, pavadino psichologiniu karu. Teheranas neigia raketos smūgio versiją. Daugiau žiūrėkite mūsų vaizdo įraše

Ukrainos oro linijų lėktuvo katastrofa įvyko netoli Teherano sausio 8-osios naktį. Visi 176 lėktuve buvę žmonės — 167 keleiviai ir devyni įgulos nariai — žuvo.

Šiuo metu vyksta avarijos priežasčių tyrimas, viena iš versijų yra variklio užsidegimas.

Iš pradžių šią versiją palaikė ir Vakarai, tačiau po kelių dienų žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad iš tikrųjų lėktuvą per klaidą numušė Irano oro gynybos sistemos. Netgi pavyko į šią istoriją įtraukti Rusiją: neva katastrofos vietoje buvo rasti Rusijos gamybos raketų fragmentai.

Anksčiau Irano civilinės aviacijos organizacijos vadovas Ali Abedzadė paneigė versiją apie raketos smūgį ir pavadino ją "neracionalia".

Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis pareiškė, kad ši versija neatmetama, nors dar nepatvirtinta. Iš viso Kijevas svarsto keturias įvykio versijas: be susidūrimo su raketa, tai yra variklio sprogimas, susidūrimas su dronu ir teroro išpuolis.

Tegai:
Donaldas Trampas, JAV, raketa, lėktuvo katastrofa, Boeing, Ukraina, Iranas
Temos:
Ukrainos lėktuvo katastrofa Irane (17)
Dar šia tema
Nufilmuota, kaip Teherane sudužo Ukrainos keleivinis lėktuvas
Iranas paskelbė preliminarią ataskaitą apie Ukrainos "Boeing" katastrofą
Ukraina įvardijo pagrindines "Boeing" katastrofos Irane versijas
Kanados premjeras paskelbė, kad Ukrainos "Boeing" numušė Irano raketa

"Muzika viešose erdvėse daro magiją": Jurgis DID surengė "Public Space Quickie"

(atnaujinta 13:59 2020.08.06)
Rugpjūčio 5 dieną garsus Lietuvos muzikantas ir atlikėjas Jurgis Didžiulis sostinės senamiestyje, Moniuškos skvere, surengė viešosios erdvės muzikinį flešmobą "Public Space Quickie"

Muzikantas nemokamai atliko savo populiarias dainas ir grojo gitara žmonėms, kurie susirinko parke. Prie akcijos prisijungusi publika aktyviai palaikė muzikantą ir dainavo kartu su juo.

Pats muzikantas periodiškai "išeina pasižmonėti" ir surengia flešmobus visuomenei aktualiomis temomis.

Šį kartą muzikantas paragino nebijoti naujos koronaviruso bangos ir antrąją vasaros pusę praleisti linksmai ir kartu su muzika mėgstamose šalies vietose.

Tegai:
muzika, Vilnius

Nufilmuotas "Iskander-M" raketų paleidimas Rusijoje

(atnaujinta 10:14 2020.08.06)
Kaip pažymėta Rusijos Federacijos gynybos ministerijoje, raketos taikliai pataikė į sąlyginius taikinius, esančius 90 kilometrų atstumu

"Iskander-M" raketų sistemos buvo paleistos Astrachanės srities Kapustin Jar poligone. Vaizdo įrašą paskelbė televizijos kanalas "Zvezda".

Raketos buvo paleistos kaip specialiųjų operatyvinių pratybų dalis.

Nufilmuotas kompleksų paruošimas raketoms paleisti, o po to masinis raketų smūgis į sąlyginį priešą.

Tikslo sunaikinimo kontrolė buvo vykdoma iš oro. Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, sąlyginiai taikiniai, esantys 90 kilometrų atstumu, buvo numušti labai tiksliai.

Pratybų metu raketų komplekso "Iskander" įgula atliko nuo komplekso užtaisymo iki kovos padėties normatyvas. Taikiniams aptikti buvo naudojami "Orlan-10" bepiločiai.

Tegai:
vaizdo įrašas, Iskander M, Rusijos gynybos ministerija
Dar šia tema
Nufilmuota, kaip Rusijos Su-27 perima du JAV lėktuvus
Rusijos ginklai: kokiu tikslu "Iskander" matuojasi jūreivio marškinėlius
Lietuva nori pastatyti naują karinio rengimo poligoną prie Rusijos sienų
Koronaviruso testai

ULAC vadovas įvardijo pagrindines koronaviruso plitimo Lietuvoje problemas  

(atnaujinta 13:45 2020.08.06)
Tuo pačiu jis pažymi, kad žmonės yra pikti ir pavargo nuo draudimų ir gyvenimo baimėje. Todėl tai daro neigiamą poveikį savanoriškam testavimuisi bei kontaktinių asmenų greitam identifikavimui ir jų saviizoliacijai

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Lietuvoje daugėjant koronaviruso atvejams, daugėja ir atvejų, kurie plinta neaišku kur, teigia Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas Facebook'e.

Jo teigimu, tai yra tam tikrų problemų pasekmės.

"Kai į Lietuvą atvyko pirmieji koronavirusu (SARS-CoV-2) užsikrėtę žmonės, jie negalėjo išsitirti, nebuvo testuojami ir, patys to nežinodami, perdavė virusą aplinkiniams, o pastarieji irgi nežinodami, kad yra infekuoti, nesiėmė saugumo priemonių ir platino virusą toliau...Taip susiformavo vietinės viruso perdavimo grandinės, tikėtina net platus tinklas, todėl Lietuvoje pradėjo dominuoti vietinis plitimas", — taip Čaplinskas apibūdino pirmąją problemą.

Jo teigimu, prasidėjus testavimui, testavimo apimtys buvo nepakankamos, nes buvo testuojami tik simptominiai asmenys, o besimptomiai patys to nežinodami, sėkmingai platino infekciją toliau.

Pažymima, kad seroepidemiologiniai tyrimai yra labai geras signalinės stebėsenos įrankis epidemiologijoje.

Būtent tokie tyrimai daugelyje šalių leido nustatyti, kur cirkuliuoja virusas, tačiau jų Lietuvoje nebuvo ir nėra. ULAC vadovo teigimu, trūksta kompetencijos, kaip tą įrankį naudoti.

Tuo pačiu ULAC vadovas pažymi, kad žmonės yra pikti ir pavargo nuo draudimų ir gyvenimo baimėje. Todėl tai daro neigiamą poveikį savanoriškam testavimuisi bei kontaktinių asmenų greitam identifikavimui ir jų saviizoliacijai.

Koronavirusas: simptomai ir apsaugos metodai
Tegai:
Lietuva, koronavirusas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC)
Dar šia tema
Ekspertas: Europa neatlaikys antro ekonomikos uždarymo dėl COVID-19
Lietuvoje naujų COVID-19 atvejų skaičius padidėjo beveik du su puse karto