Vilniuje nuotekose aptikta susmulkinto plastiko

(atnaujinta 10:55 2020.01.20)
Vaizdo įrašas atkreipė ir Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus dėmesį, jis paprašė vandens tiekimo įmonės "Vilniaus vandenys" generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko pakomentuoti situaciją

Lietuvos visuomeninė organizacija "Lašišos dienoraštis" savo Facebook paskyroje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matosi užteršta upė.

Kaip nurodyta vaizdo įrašo prieraše, jis buvo nufilmuotas Vilniuje, Neries krante.

Filmuotoje medžiagoje matosi, kaip aktyvistas tinkleliu semia vandenį ir rodo įvairių rūšių šiukšles, kurias jam pavyko ištraukti iš vandens. Remiantis vaizdo įrašu upės vanduo yra ypač purvinas, o jo paviršiuje plūduriuoja atliekos.

"Vaizdo įraše puikiai matosi, kad Vilniaus vandenys išleidžia ne tik juodą it mazutas vandenį, bet ir įvairias smulkintas šiukšles. O šių smulkinto plastiko (ir ne tik) dalelių randama net už keliolikos kilometrų esančiame Neries regioninis parkas", — rašoma vaizdo įrašo aprašyme.

Be to, komentaruose vartotojai paskelbė daugybę nuotraukų, kuriose užfiksuotos šiukšlių, manoma sugautų iš upės Vilniuje, fragmentai.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius susidomėjo vaizdo įrašu ir komentaruose paprašė vandens tiekimo bendrovės "Vilniaus vandenys" generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko pakomentuoti situaciją.

Šiukšlių konteineriai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Anot Švaikausko, iš vaizdo įrašo nėra aišku, kas yra prie išleistuvo, o vizualiai nustatyti negalima, o vertinant pagal vaizdo įraše užfiksuotas daleles, jos yra lengvesnės ir laikosi vandens paviršiuje. Anot Švaikausko, nuotekų valyklos procese sutrikimų nebuvo.

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus, aplinkos apsaugos departamento specialistai paėmė tyrimus, tačiau informacijos apie rezultatus kol kas nėra. Švaikauskas pažadėjo atkreipti ypatingą dėmesį.

Kaip pažymėjo įmonės vadovas, priėmimo kameroje visos nuotekos prateka pro metalines grotas, kur sulaikomi stambiausi nešmenys. Valyklos sėsdintuvuose nusodinus nuotekų dumblą, mechaniškai išvalytos nuotekos keliauja į biologinio valymo įrenginius, į antrinius sėsdintuvus ir galiausiai iki 99 proc. išvalytas vanduo išleidžiamas į Neries upę.

Kartu Švaikauskas pripažino, kad dabar Neryje esančios šiukšlės yra akivaizdus pažeidimas ir įmonė išsiaiškins, kaip jas galima pašalinti ir iš kur jos atsirado.

Tegai:
šiukšlės, Neris, Vilnius, Lietuva
Dar šia tema
Telšių rajone dėl kanalizacijos tinklų avarijos užteršta upė
Videofaktas: Vilniuje aplinką tvarkęs darbuotojas šiukšles metė į Nerį

Balsavimas dėl Rusijos Konstitucijos pataisų: kaip jis vyko kaimyninėse šalyse

(atnaujinta 11:57 2020.07.02)
Visos Rusijos balsavimas dėl Rusijos Konstitucijos pataisų baigėsi liepos 1 dieną. Pirmą kartą istorijoje balsavimas vyko visą savaitę — nuo birželio 25 dienos

Balsavimo apylinkės buvo atidarytos visoje šalyje, tačiau užsienyje esantys Rusijos piliečiai, įskaitant buvusias TSRS valstybes, taip pat turėjo galimybę balsuoti. Dėl koronaviruso pandemijos visur buvo įdiegta papildoma sanitarinė kontrolė. Kaukės ir pirštinės buvo privalomos visiems, kaip ir fizinio atstumo išlaikymas.

Kaip balsavimas vyko kaimyninėse šalyse — žiūrėkite mūsų vaizdo įraše.

Tegai:
pataisos, Konstitucija, Rusija
Dar šia tema
Pasirodė vaizdo įrašas apie tai, kaip Putinas balsavo dėl Konstitucijos pataisų
Rusijos Konstitucijos pataisos: kaip Lietuvoje vyksta balsavimas
"Sputnik Lietuva" sužinojo Lietuvos gyventojų nuomonę apie Rusijos Konstitucijos pataisas
Apdorota 100 % balsavimo dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų biuletenių

Lietuvos gamtinis rezervatas pristatė filmą apie vilkų šeimą

(atnaujinta 21:24 2020.07.01)
Dokumentiniame filme naudojami Lietuvos teritorijoje nufilmuoti kadrai, pasakojama, nuo ko priklauso vilkų gerovė ir kaip žmonės patys gali auklėti vilkus, dedamos viltis, kad šios žinios padės pagerinti ūkininkų ir visuomenės požiūrį į vilkus

Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas savo Facebook paskyroje pristatė dokumentinį filmą apie Lietuvoje gyvenančių pilkųjų vilkų — stambiausių iš visų laukinių šuninių šeimos atstovų, visų naminių šunų protėvių — šeimas premjerą. Filme, kuriame panaudota Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato ir Žuvinto biosferos rezervato filmuota medžiaga, pasakojama apie vilkų šeimos sandarą, elgesio ypatumus.

Filme atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors nemažai laukinių gyvūnų rūšių gyvena bendruomenėmis, tik vilkų bendruomenės išlaiko griežtą hierarchinę struktūrą, tikslių pareigų joje įstatymus, sugeba išlikti ilgalaikėmis ir svarbiomis ekosistemų dalimis. Pažymima, kad tik stiprios bendruomenės sugeba reguliuoti kitų gyvūnų rūšių populiacijas, sumedžiodamos silpniausius individus. Tokiu būdu, savo veikla vilkai prisideda prie kraštovaizdžio stabilumo išlaikymo ir saugojamų rūšių išlikimo.

Jau nuo senų laikų vilkų ir žmogaus santykis buvo prieštaringas, dažnai apipintas bauginamais gandais ir legendomis. Kai kuriose šalyse vilkai naikinami arba išnaikinti, o išnaikinus populiacijas bandoma atstatyti. Filmo kūrėjų teigimu, vilkui ir žmogui gyventi santarvėje galima tik gerai žinant vilkų biologiją, elgseną, kodėl jie elgiasi vienaip ar kitaip.

Vilkai kaip bendruomeniniai žvėrys gyvena šeimomis. Šeimai vadovauja alfa pora. Filme pažymima, kad dažnai sakoma, jog vilkai gyvena gaujomis, tačiau tai iš tikrųjų skirtingi dalykai, ir filmo kūrėjai atskleidžia šiuos skirtumus.

Be to, pasakojama, kaip gyvena vilkų šeima, kokią teritoriją užima, kaip kontaktuoja su kitomis vilkų šeimomis ir kaip atsiriboja nuo kitų šeimų, kad neprarastų kokio nors savo šeimos nario.

Taip pat filme pateikiama informacija apie hierarchiją vilkų šeimoje, pasakojama apie įvairių pakopų vaidmenis ir užduotis. Pažymima, kad net silpniausiems ir ligotiems nariams yra vieta šeimoje, jais rūpinasi visa šeima, jie nėra išvaromi. Įdomu ir tai, kad atsivesti jauniklių gali tik alfa pora.

Iš filmo galima sužinoti, ką vilko išvaizda sako apie jo nuotaiką, emocinę būseną.

Pateikiami ir faktai iš vilkų gyvenimo Lietuvoje. Pagrindinį vilkų mitybos racioną sudaro laukiniai žvėrys, šernai ir bebrai. Pažymima, kad Viešvilės rezervate per 20 metų iš buvusio 21 aktyvios bebravietės dabar yra likusios tik 4. Nors kai kurių išnykimui įtakos turėjo sausringos vasaros, tačiau vis tiek vilkų indėlis reguliuojant bebrų populiaciją yra neginčijamas.

Nustatyta, kad būsimo vilkų grobio specializacija yra susijusi su jaunystėje ir vaikystėje gaunamu mėsos gabalu su kailiu, kurios skonines savybes ir vizualizaciją vilkai atsimena visam gyvenimui. Todėl labai svarbu atidžiai ūkininkams saugoti naminius gyvulius, kad bent kelios vilkų kartos nesugebėtų gauti naminių gyvulių mėsos su kailiu ir jie medžiotų tik laukinius gyvūnus.

Pažymima, kad medžiojant svarbu neardyti vilkų šeimų, nes kitaip prasideda vilkų klajojimas, lengvesnio grobio ir naujos šeimos paieškos, tuo tarpu kita šeima retai priima klajūnus.

"Žinant, kad vilkų gerovė priklauso nuo stiprių šeimų, ir žinant, kad vilkus mes patys galime auklėti, akylai saugodami naminius gyvulius, mes be beprasmiškų šūvių sugebėsime pagerinti ūkininkų ir visuomenės požiūrį į vilkus", — apibendrina filmo kūrėjas.

Tegai:
Lietuva, gyvūnai, vilkai
Temos:
Juokingi, mieli ir jaudinantys vaizdo įrašai su gyvūnais
COVID-19, archyvinė nuotrauka

SAM: keičiasi profilaktinio testavimo dėl koronaviruso tvarka

(atnaujinta 11:54 2020.07.02)
Kai savivaldybė priskiriama mažos rizikos savivaldybėms, gydymo ir socialinės globos įstaigose turės būti ištiriama nuo 2 iki 5 proc. visų darbuotojų per savaitę

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Įvertinus Lietuvos epidemiologinę situaciją, profilaktiniai tyrimai koronavirusinei infekcijai nustatyti bus atliekami pagal atnaujintą tvarką. 

Apie tai praneša Sveikatos apsaugos ministerija. 

Gydymo ir socialinės globos įstaigose per savaitę turės būti ištiriama nuo 2 iki 5 proc. visų darbuotojų, kai savivaldybė priskiriama mažos rizikos savivaldybėms, ir nuo 15 iki 20 proc. visų darbuotojų, kai savivaldybė priskiriama didelės rizikos savivaldybėms, įskaitant šių įstaigų patalpose esančių vaistinių darbuotojus.

Taip pat nuo penktadienio, liepos 3-osios atnaujinami kriterijai, kuriais remiantis savivaldybės skirstomos į mažos ir didelės rizikos savivaldybes. 

Savivaldybės priskiriamos mažos rizikos savivaldybėms, jei atitiks bent vieną iš šių kriterijų:

  • 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra mažesnis arba lygus bendram Lietuvos 14 dienų suminiam sergamumo rodikliui 100 tūkst. gyventojų;
  • 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra mažesnis arba lygus 5;
  • per 14 dienų savivaldybėje nustatytas ne daugiau kaip vienas koronaviruso infekcijos atvejis.

Savivaldybės priskiriamos didelės rizikos savivaldybėms, jei atitiks visus kriterijus:

  • 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra didesnis už bendrą Lietuvos 14 dienų suminį sergamumo rodiklį 100 tūkst. gyventojų;
  • 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra didesnis kaip 5;
  • per 14 dienų savivaldybėje nustatytas daugiau kaip vienas koronaviruso infekcijos atvejis.

Šią savaitę nustatytas Lietuvos 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra 2,0. Savivaldybių rizikos nustatymo kriterijaus reikšmė pasirinkta, nes 14 dienų suminio sergamumo rodiklio 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje reikšmė 5 rodo, kad sukėlėjo cirkuliacija vyksta neintensyviai, rizika užsikrėsti yra nedidelė. 

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų ženkliai mažėja, buvo nuspręsta atitinkamai koreguoti profilaktinių tyrimų apimtis.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau kaip 1800 COVID-19 atvejų, 78 pacientai mirė.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė nuo kovo 16 dienos įvestą karantiną, tačiau vis dar galioja nepaprastoji padėtis.

Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 d. paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 10,3 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 508 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Sveikatos apsaugos ministerija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Ukmergėje sergančios COVID-19 moters nepriėmė į ligoninę, ji mirė prie durų
Nauja tvarka: guldant į ligoninę ne visiems reikės atlikti tyrimą dėl COVID-19
Lietuvos finansų ministerija pateikė ekonomikos atsigavimo po COVID-19 scenarijų