Ekspertas paaiškino, kam naudinga atsisakyti anglies energetikoje

(atnaujinta 12:53 2020.01.31)
Energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius paaiškino, ką reiškia "dekarbonizacija" ir kam tai gali būti naudinga

Atsisakyti anglies ragina šalys, kurios yra priverstos ją importuoti. Todėl jos ragina naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius (AEI), interviu Sputnik Lietuva sakė energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius.

Anot jo, švedų ekologijos aktyvistė Greta Thunberg yra mergaitė, kurią išnaudoja suaugusieji, nes kyla abejonių, ar ji išreiškia savo mintis.

"Ji tampoma iš vieno žemyno į kitą. Ji neturi laiko mokytis. Užuot sprendusi savo problemas, kurių ji, be abejo, turi, ji priversta daryti nežinia ką", —teigė ekspertas.

Marcinkevičius paaiškino, kad raginimas atsisakyti anglies reiškia, kad energetikos pramonėje atmetama viskas, kas gali dalyvauti cheminėje degimo reakcijoje. Tai apima tiek dujas, tiek mazutą.

"Ką mes iš tikrųjų pasiliekame? Vadinamuosius atsinaujinančius energijos šaltinius, kurie Europos statistikoje pateikiami tik kaip saulės baterijos ir vėjo jėgainės. Jei jūs kalbate apie dekarbonizaciją, tai yra, tas gamybos rūšis, kuriose nėra anglies pėdsako, tada šiame sąraše turėtų būti pateikta branduolinė energija. Anglies ir išmetamų dujų ten tikrai nėra", — aiškino ekspertas.

Penkios Europos šalys yra tarp dešimties šalių, kurios importuoja anglį, o tarp 10 geriausių eksportuotojų nėra nė vienos Europos šalies, sakė Marcinkevičius. Remdamasis tuo, jis padarė išvadą, kad garsiausiai apie tai, kad reikia atsisakyti anglies, rėkia tos valstybės, kurios neturi savo anglies ir nori, kad ji dingtų iš energetikos sektoriaus.

"Priežastis yra gana akivaizdi. Anglis yra išteklius, paskirstytas daugiau ar mažiau tolygiai visoje planetoje. Daugelyje šalių, kurios nėra eksportuotojos, yra pakankamai atsargų savo energijai vystyti. Suteikite jiems normalias technologijas — ir nebus jokių aplinkos problemų. Visi raginimai, kad turi likti tik atsinaujinantys energijos šaltiniai, siunčiami valstybių, gyvenančių ten, kur nėra anglies, naftos ir dujų", — apibendrino ekspertas.

Tegai:
energetika

Šiaulietis, nesustojęs prie "Stop" ženklo pervažoje, mėgino papirkti pareigūnus

(atnaujinta 12:00 2020.07.08)
Už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimą Administracinių pažeidimų kodeksas numato baudą nuo 180 iki 280 eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių

Liepos 3-iosios rytą Pakruojo rajone krovininę transporto priemonę vairavęs vienos Šiaulių įmonės vairuotojas buvo sustabdytas, kai per geležinkelio pervažą važiavo net nepristabdęs, praneša Lietuvos policija.

Pranešama, kad kai Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai jį sustabdė ir paklausė, kodėl jis ignoravo "Stop" ženklo reikalavimus, vyriškis pradėjo teisintis, kad buvo užsigalvojęs apie šeiminius reikalus ir nepastebėjo ženklo.

Palanga
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Panirus į šeimyninius reikalus, kitą kartą galima ir traukinio nepamatyti. Ir tada jau kyšio traukiniui nepasiūlysi, kaip šįkart padarė sunkvežimio vairuotojas", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad 38 metų vyras, norėdamas išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, policijos pareigūnams pasiūlė 45 eurų kyšį, tačiau pareigūnams paprašius vyro pasiimti savo pinigus, šio elgesys buvo traktuojamas kaip siekis papirkti policininkus ir dėl to jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimą Administracinių pažeidimų kodeksas numato baudą nuo 180 iki 280 eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Tačiau minėtas pažeidėjas galiojančių nuobaudų už analogišką pažeidimą neturėjo, todėl jam buvo galimas susitaikymo su valstybe procesas ir buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu (puse minimalios baudos) sumokėti 90 eurų baudą ir dviem mėnesiams netekti vairuotojo pažymėjimo.

Tegai:
policija, kyšis, bauda, geležinkelio pervaža
Dar šia tema
Amerikos lietuviai gieda Lietuvos himną bažnyčioje
Trispalvė iš dūmų: neįprastas sveikinimas Lietuvai Valstybės dienos proga

Rusija pradėjo statyti didžiausią pasaulyje branduolinį ledlaužį

(atnaujinta 09:57 2020.07.08)
Objekto statybas planuojama baigti 2027 metais, jo ilgis bus daugiau nei du šimtai metrų

Primorsko krašte pradėtos didžiausio pasaulyje projekto "Lider" ledlaužio statybos. Laivas bus 210 metrų ilgio. Jis taip pat bus dvigubai galingesnis už esamus tokio tipo įrenginius — iki 120 megavatų, o greitis — 22 mazgai.

Branduoliniam ledlaužiui buvo suteiktas "Rossija" vardas. Planuojama jį aprūpinti dviem RITM-400 branduoliniais reaktoriais, keturiomis turbinomis ir keturiais elektriniais varikliais.

Bendra talpa leis ledlaužiui įveikti daugiau nei keturių metrų storio ledą. Tikimasi, kad laivas plauks Šiaurės jūros keliu ir ten kurs įvairaus sudėtingumo maršrutus, nepriklausomai nuo metų laiko.

Projektą užsakė "Rosatom", o tarp "Atomflot" ir laivų statybos komplekso "Zvezda" yra pasirašyta statybos sutartis. Ledlaužį planuojama pradėti eksploatuoti 2027 metais.

Tegai:
ledlaužis, Rusija
Dar šia tema
"Atsitiktinai nufilmuota": kokiais ginklais Sirijoje Rusija nustebino visą pasaulį
Rusijos T-14 "Armata" tankas buvo išbandytas nepilotuojamu režimu
RT logotipas

Lietuvoje uždrausta RT

(atnaujinta 17:11 2020.07.08)
Reguliuotojas priėmė sprendimą, gavęs Užsienio reikalų ministerijos nuomonę. Panašiai pasielgta ir kaimyninėje Latvijoje

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Lietuvos radijo ir televizijos komisija uždraudė transliuoti RT šalyje, praneša reguliuotojo spaudos tarnyba.

Šių metų liepos 8 dieną Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) priėmė sprendimą sustabdyti šalyje retransliuojamų ar platinamų internete televizijos programų RT, RT HD, RT SPANISH, RT DOCUMENTARY ir RT DOCUMENTARY HD laisvą priėmimą.

"Gavusi išvadą iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos — kompetentingos už sankcijų įgyvendinimą institucijos, LRTK nusprendė sustabdyti minėtų televizijos programų laisvą priėmimą Lietuvoje", — teigiama pranešime.

LRTK pirmininkas Mantas Martišius pažymėjo, kad komisija sustabdė laisvą šių programų priėmimą, nes "RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas", kuriam taikomos ES sankcijos dėl jo "svarbaus vaidmens Rusijos propaganda remiant 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją ir tebesitęsiančią Rusijos karinę veiklą Ukrainos rytuose ir pietryčiuose".

Anksčiau LRTK atkreipė dėmesį į Latvijos nacionalinės elektroninių žiniasklaidos priemonių tarybos sprendimą sustabdyti anksčiau paminėtas programas ir jos raginimą kitas ES nares padaryti tą patį, tačiau tam buvo reikalingos atitinkamos kompetentingų institucijų išvados.

Dmitrijus Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vyriausioji redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Tuo pat metu nuo 2014 metų Europos Sąjunga Kiseliovui įvedė sankcijas. Tačiau pati MIA "Rossija segodnia" nėra įtraukta į jokį sankcijų sąrašą.

Baltijos šalių valdžia ne kartą kliudė Rusijos žiniasklaidos darbui. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė aiškius koordinuotų šių valstybių linijos požymius. Rusijos žiniasklaidos priekabiavimo prie Baltijos šalių atvejai "aiškiai parodo, ko verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
draudimas, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), RT
Dar šia tema
Estija svarsto galimybę uždrausti RT kanalų transliavimą
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT