Paviešintas Juodojoje jūroje nuskendusio karinio lėktuvo vaizdo įrašas

(atnaujinta 08:06 2020.02.04)
Vaizdo įraše galima pamatyti, kad smogiamasis lėktuvas padengtas dumblu. Narai, dirbantys vietoje, bando nuvalyti orlaivį

Šalia Novorosijsko, Juodosios jūros dugne, buvo rastas nuskendęs Didžiojo Tėvynės karo laikų karinis lėktuvas Il-2. Orlaivio buvo ieškoma dvejus metus.

Vaizdo įraše galima pamatyti, kad smogiamasis lėktuvas padengtas dumblu. Vaizdo įrašas nufilmuotas po vandeniu.

Orlaivio aptikimo vietoje dirba narai. Jie bando jį išvalyti ir pasiekti variklį, kad galėtų identifikuoti orlaivį pagal numerį.

Pranešama, kad specialistams iki šiol nepavyko ištraukti piloto palaikų.

IL-2 yra Antrojo pasaulinio karo sovietų smogiamasis lėktuvas. Šio modelio lėktuvai dalyvavo Didžiojo Tėvynės karo mūšiuose, taip pat Tarybų Sąjungos ir Japonijos kare.

Tegai:
vaizdo įrašas, Didysis Tėvynės karas, Juodoji jūra, lėktuvas
Dar šia tema
Ekspertas padarė prielaidą, kam priklauso Baltijos jūroje rastas povandeninis laivas
"Laivas-vaiduoklis", dingęs daugiau nei prieš šimtmetį, rastas JAV
Gelmėse prie "Titaniko": kaip atrodo nuskendęs laivas
Baltijos jūros dugne, netoli Klaipėdos, rastas prieš 10 tūkst. metų nuskendęs miškas
Baltijos jūros dugne archeologai atrado Renesanso laikų laivą
Iš Baltijos jūros dugno buvo iškelti 900 butelių alkoholio, nuskendusių prieš šimtmetį

Aktyvistai Vilniuje surengė simbolines ekologijos "laidotuves" video

(atnaujinta 16:09 2020.09.28)
Akcijos dalyviai paragino Lietuvos valdžią atkreipti dėmesį į aplinkos politiką ir laikytis Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos reikalavimų

Judėjimo "Fridays for Future" aktyvistai Vilniuje surengė ekologijos "laidotuves", ragindami valdžią imtis atsakomybės už Lietuvos politiką klimato srityje.

Akcijos dalyviai nešė simbolinį karstą Gedimino prospektu, skambant būgnams, švilpimui ir minios šūksniams.

Protesto organizatoriai pareiškė, kad laidotuvių procesijos imitacija buvo pasirinkta todėl, kad politikai, nesiimdami veiksmų kovai su klimato krize, žudo Žemę.

Pasak protestuotojų, atrodo, kad politikai pamiršo apie klimato krizę per koronaviruso pandemiją.

"Fridays for Future" aktyvistai pasisako už tai, kad investicijos į ekonomikos atsigavimą po pandemijos neprieštarautų Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos sąlygoms ir užtikrintų judėjimą link "tvarios visuomenės".

Protestuotojai taip pat pažymėjo, kad Lietuva kartu su kitomis ES šalimis įsipareigojo iki 2050 metų pasiekti neutralią klimatui ekonomiką, ir Lietuvos valdžia neturėtų to pamiršti.

Tarptautinis judėjimas "Fridays for Future" rugsėjo 25 dieną paskelbė Tarptautine klimato kaitos diena. Šią dieną protestai vyko daugelyje šalių.

Tegai:
Vilnius, ekologija, Lietuva
Dar šia tema
Įvardyti ekologiškai švariausi miestai pasaulyje
"Visi labai riebūs". Mokslininkus sukrėtė poliarinių lokių sugebėjimai
Blyškiai mėlynas taškelis: Žemės vaizdas iš kosmoso

Italijoje nuošliauža užblokavo žmones namuose video

(atnaujinta 13:42 2020.09.28)
Dėl darganos miesto gatvės virto purvo ir vandens upėmis, miesto valdžia ragina gyventojus neišeiti iš savo namų

Italijos Montefortė Irpino mieste įvyko nuošliauža. Gyvenvietė, kurioje gyvena 12 tūkstančių žmonių, yra Kampanijos regione, kalno papėdėje.

Purvas ir šiukšlės užblokavo skersgatvius, vedančius į miesto centrą. Kai kur purvas pasiekė metro aukštį, užpildė rūsius. "Upės" srovė nunešė daugybę automobilių, jie užblokavo kelis kelius.

Gyventojai pasislėpė nuo stichijos viršutiniuose namų aukštuose, dešimtys šeimų jau evakuotos, vietinėje mokykloje įrengtas skubios pagalbos centras.

Monteforte meras Kostantinas Džiordanas (Costantino Giordano) paprašė gyventojų artimiausiu metu nepalikti savo namų. Dabar regione dirba gelbėjimo tarnybos.

Tegai:
nuošliauža, Italija
Vilnius

Istorikas paaiškino, kodėl Lietuva neturi teisės pareikšti apie jos "okupaciją"

(atnaujinta 16:56 2020.09.29)
Lietuva nepareiškė, kad TSRS ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartis yra negaliojanti ir kad sovietų veiksmai jai prieštarauja

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Iki TSRS žlugimo Lietuva nenutraukė TSRS ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutarties, todėl teisiškai neteisinga kalbėti nei apie tuometinę jos okupaciją, nei apie pakartotinę okupaciją 1991 metų sausį, pareiškė Istorinės atminties fondo direktorius Aleksandras Diukovas. Apie tai praneša RIA Novosti.

Pirmadienį jis kalbėjo naujienų agentūroje MIA "Rossija segodnia" dokumentinio leidinio "Gyventojai praneša... Dokumentų rinkinys apie politinę situaciją Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, 1939 metų rugpjūtis–1940 metų rugpjūtis", kurį išleido Istorinės atminties fondas, virtualiame pristatyme. Leidinys, kurio išleidimas sutapo su Baltijos šalių įstojimo į TSRS sudėtį 80-mečiu, į mokslo apyvartą išleidžia anksčiau nežinotus sovietų užsienio žvalgybos dokumentus. Jie žymiai papildo esamą sovietų politikos supratimą Baltijos šalyse. Į rinkinį pateko išslaptinti dokumentai iš Rusijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos archyvų, kurių didžioji dauguma išleidžiama pirmą kartą.

Pristatymo metu TSRS buvusio KGB karininko Michailo Golovatovo, nuteisto už akių Lietuvoje pagal "Sausio 13-osios bylą", advokatas iš Lietuvos Ryšardas Burda paklausė, kaip naujų istorinių dokumentų skelbimo fone žiūrėti į dabartinius Vilniaus pareiškimus apie Sovietų Sąjungos reokupaciją 1991 metų sausį, kuria grindžiamas visas procesas šioje byloje.

Pasak Diukovo, neteisėta kalbėti apie tariamą 1940 metų Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje dėl vienos paprastos priežasties.

"Papildomo sovietų karių kontingento įvedimas 1940 metų birželį buvo vykdomas pagal tuo metu galiojusią 1939 metų TSRS ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartį. Lietuva sutarties nenutraukė. Lietuva nepaskelbė, kad ši sutartis yra negaliojanti ir kad sovietų veiksmai jai prieštarauja", — pasakė Diukovas.

Šis dokumentas toliau veikė net įvedus sovietų kariuomenę į Lietuvos teritoriją, dėl to tezė, kad Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, netenka teisinės prasmės, pabrėžė istorikas.

Башня Гедеминаса, архивное фото
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Kalbėdamas apie 1990-ųjų pradžios įvykius, Diukovas priminė, kad 1990-ųjų viduryje Lietuvos, Latvijos ir Estijos TSR Aukščiausiosios Tarybos pareiškė, jog sutartys, kurias šios šalys sudarė su Sovietų Sąjunga iki 1939-ųjų rudens, o būtent prieš sutartis su Maskva dėl savitarpio pagalbos, yra negaliojančios.

"Tai yra, 1990 metais Aukščiausiosios šių šalių Tarybos pripažino, kad šios sutartys ir toliau veikia. Ir, daugelio Vakarų teisininkų manymu... šios sutartys toliau veikė iki 1994 metų, tai yra, iki galutinio sovietų kariuomenės išvedimo iš Baltijos šalių teritorijos", — pridūrė Diukovas.

Pasak jo, jei šios sutartys buvo pripažintos 1990 metais ir toliau veikė iki 1994 metų, "apie jokią pakartotinę okupaciją negali būti nė kalbos".

Procesą apie 1991 metų sausio įvykius Diukovas pavadino ne teismu, o tiesiog "šališku teismu". Lietuvos teismas ignoruoja didžiulį sovietinio tyrimo dokumentų rinkinį, kuris aiškiai rodo, kad bent dalis žmonių 1991 metų sausio 13 dieną "žuvo toli gražu ne nuo sovietų karių rankų", — pridūrė jis.

"Tai yra faktai, kuriuos, deja, ignoruoja Lietuvos teisingumas. Tiesą sakant, galima sakyti, kad Lietuvos teisėjai, Lietuvos teisėsaugos institucijos trukdo teisingumui. Deja, jie trukdo politiniais sumetimais", — apibendrino Diukovas.

2016 metais Lietuvoje prasidėjo teismo posėdžiai Sausio 13-osios įvykių byloje. Lietuvos prokuratūra tvirtina, kad žmonės, kurie išėjo į protesto akcijas ir žuvo prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metų sausį, buvo nužudyti sovietų kareivių, tačiau ji nepateikia jokių įrodymų. 1991 metų sausio įvykių dalyviai iš sovietų pusės nurodo, kad 1991 metais įvyko provokacija, o šaudyta į vilniečius iš namų stogų.

1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė apie respublikos nepriklausomybės atkūrimą. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo nesankcionuotos protesto akcijos, į respubliką buvo perkelti specialiųjų padalinių kariai. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona patraukė į Vilniaus centrą. Per susirėmimus prie televizijos centro žuvo 14 žmonių, per 600 buvo sužeista. Vilniaus apygardos teismas 1991 metų įvykių byloje pripažino kaltais 67 Rusijos Federacijos piliečius. Dauguma kaltinamųjų už akių buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, dviem iš jų — sovietų armijos atsargos pulkininkui Jurijui Meliui, kuris buvo sulaikytas Lietuvoje 2014 metais, ir jo bendradarbiui, Lietuvos gyventojui Genadijui Ivanovui, — paskirtos atitinkamai septynerių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmės.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl teismo proceso "Sausio 13-osios byloje" apie 1991 metų įvykius Lietuvoje, pavadinusi jį "politiniu procesu pagal blogiausias "baudimo teisingumo" tradicijas, kuris neturi nieko bendro su žmogaus teisių ir laisvių apsauga". 2018 metų liepą Rusijos Federacijos Tardymo komitetas inicijavo bylą prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų žmonių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal 1991 metų įvykių Vilniuje tyrimo rezultatus.

Tegai:
TSRS, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
Nausėda: pripažinti, kad mūsų piliečiai žuvo ir nuo lietuvių rankų, buvo sunku
"Užsipuolė rėkdamas": latvis išgąsdino lietuvę, kalbėjusią rusiškai
Teisininkas įvardijo būdą įrodyti Lietuvos teismo neteisėtumą "Sausio 13-osios byloje"
Pagrindiniai klausimai apie Baltijos šalių "sovietinę okupaciją"