Drezdenas ugnyje: kodėl JAV ir Didžioji Britanija sunaikino Vokietijos kultūros sostinę

(atnaujinta 13:56 2020.02.14)
Prieš 75 metus Drezdenas buvo beveik nušluotas nuo žemės paviršiaus. JAV ir JK aviacija sunaikino vieną gražiausių pasaulio miestų. Bombardavimas truko tris dienas. Žuvo virš 20 tūkst. gyventojų. Be to, tokiai operacijai nebuvo jokio karinio poreikio, teigia ekspertai

1945 metais naktį iš vasario 13-osios į 14-ąją Didžiosios Britanijos ir JAV oro pajėgos surengė oro smūgių reidą prieš Drezdeną. Per dvi bombardavimo dienas miestas buvo sunaikintas 80%. Be to, tik 25% sunaikintų pastatų priklausė pramonės ir karinės infrastruktūros objektams.

Pagrindinis smūgis teko istoriniam miesto centrui. Bombardavimo taktika iš pat pradžių buvo siekiama sudeginti Drezdeną iki pamatų — iš pradžių iš lėktuvų buvo numestos sprogstamosios bombos, kurios nuplėšė pastatų stogus, paskui — uždegamosios bombos, sukėlusios siaubingus gaisrus.

Įvairiais skaičiavimais, bombardavimo aukų skaičius svyruoja nuo 25 tūkst. iki 250 tūkst. žmonių. Šiandien Vokietijos valdžia oficialiai įvardija, kad žuvo 25 tūkst. miesto gyventojų. Kodėl sąjungininkai taip uoliai sunaikino Vokietijos kultūros sostinę — žiūrėkite mūsų vaizdo įraše.

Tegai:
Antrasis pasaulinis karas, Jungtinė Karalystė, JAV, Vokietija
Dar šia tema
Neišmanymas ar aiškus planas: kodėl Aušvico išvadavimas priskiriamas amerikiečiams
Makronas apkaltino Rusiją bandymu peržiūrėti Antrojo pasaulinio karo istoriją
Zacharova perspėjo apie "mirtinas pasekmes" perrašant istoriją

Paskelbtas "specialiosios gulbių šeimos gelbėjimo operacijos" Klaipėdoje vaizdo įrašas

(atnaujinta 11:43 2020.06.03)
Šioje vietoje abipus kelio yra du maži ežerai. Savanoriai padėjo paukščiams persikelti į saugią vietą

Klaipėdoje policija 

sustabdė važiavimą greitkeliu, kad jį galėtų pereiti gulbių šeima. Vaizdo įrašą paskelbė NTV.

Paukščiai sušalę stovi ant važiuojamosios kelio dalies, išsigandę dėl automobilių srauto.

Kaip nurodė televizijos kanalas, abipus plento yra du maži ežerai. "Specialiosios operacijos" metu paukščiai nebuvo sužeisti.

Lietuvos policijos "Facebook" paskyroje po pranešimu apie incidentą vartotojai džiaugėsi, kad paukščiai sėkmingai išgelbėti.

Tegai:
gulbė, Klaipėda

Paskelbtas vaizdo įrašas, kaip ore vyksta Rusijos naikintuvų degalų papildymas

(atnaujinta 10:13 2020.06.03)
Orlaiviai pakilo iš Šagolo aerodromo Čeliabinsko srityje. Skrydžio greitis siekė 550–600 kilometrų per valandą

Rusijos naikintuvų Su-34, MiG-31BM ir Su-24 MR treniravosi vykdyti degalų papildymą ore.

Filmuotoje medžiagoje galima pamatyti, kaip orlaivis pakyla iš Šagolo aerodromo Čeliabinsko srityje ir artėja prie tanklaivio IL-78 kūginio jutiklio.

Iš viso buvo atlikta daugiau nei 150 tokių artėjimų, iš kurių apie 60 buvo atlikti naktį. Orlaivio greitis buvo apie 550–600 kilometrų per valandą, o atstumas tarp orlaivių siekė 10–15 metrų.

Priekinės linijos bombonešis Su-24M yra skirtas raketų bombų smūgiams paprastomis ir sunkiomis oro sąlygomis dieną ir naktį, taip pat nedideliame aukštyje, tikslingai sunaikinant žemės ir paviršiaus taikinius.

Rusijos oro pajėgose modifikuota Su-24M versija palaipsniui keičiama fronto bombonešiais Su-34.

MiG-31 yra ketvirtos kartos Rusijos viršgarsinis naikintuvas, skirtas perimti ir sunaikinti oro taikinius bet kokiomis oro sąlygomis. Jis gali siekti iki 2500 kilometrų per valandą greitį.

Tegai:
naikintuvai, Rusija
Dar šia tema
Su-57 bandymai baigti: kada Rusijos oro pajėgos priims pirmuosius 76 naikintuvus
Užfiksuotas JAV karinio jūrų laivyno orlaivio perėmimas iš Rusijos Su-35 — video
Lakūnas įvertino, kaip Rusijos "Su-35" perėmė amerikiečių lėktuvą
Ekspertas: Maskvoje parade publika pirmą kartą išvys "Su-57" naikintuvus
Statybininkas, archyvinė nuotrauka

Klaipėdietis, pasisavinęs įmonės turtą ir pinigus, stos prieš teismą

(atnaujinta 12:09 2020.06.03)
Maksimali bauda už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą — laisvės atėmimas iki 10 metų. Sukčiavimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 8 metų

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Baigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame uostamiesčio įmonės vadybininkas įtariamas sukčiavimu, daugiau nei 200 tūkst. eurų bendrovės turto pasisavinimu ir bendrovės klientų pinigų išviliojimu apgaule, apie tai pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Ikiteisminis tyrimas dėl 31-mečio klaipėdiečio nusikalstamų veikų pradėtas 2014 metais, tačiau vyras dar anksčiau išvyko į JAV ir ten nuo teisėsaugos slapstėsi beveik penkerius metus, kol praėjusių metų pabaigoje buvo sugrąžintas į Lietuvą.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad įtariamasis, dirbdamas jau bankrutavusios įmonės Klaipėdos padalinio vyriausiuoju vadybininku, galimai pasisavino įmonės turtą — statybines medžiagas už daugiau nei 190 tūkst. eurų. 

Tuo tarpu dirbdamas vadybininku kitoje bankrutavusioje uostamiesčio bendrovėje, manoma, kad jis pasisavino bendrovei priklausančias pinigines lėšas — klientų pinigus už statybines medžiagas — daugiau nei 12 tūkst. eurų. Taip pat išsiaiškinta, kad klaipėdietis apgaule iš kelių fizinių asmenų gavo avansu pinigus už prekes, tačiau pirkėjams jų nepateikė.

FNTT duomenimis, dar 2014 metų vasarą į Klaipėdos įmonę kreipėsi klientai, kurie per sukčių buvo užsakę prekes, tačiau jų taip ir negavo. Bendrovės direktorius įteikė raštišką nurodymą vadybininkui pasiaiškinti dėl statybinių medžiagų dingimo, tačiau šis vietoj paaiškinimo nusipirko su šeimai išvyko gyventi į JAV. Įtariamąjį pargabenus į Lietuvą, jam skirta kardomoji priemonė — suėmimas, kuri vėliau pakeista į intensyvią priežiūrą.

Maksimali bauda už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą — laisvės atėmimas iki 10 metų. Sukčiavimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 8 metų.

Tegai:
sukčiavimas, Klaipėda, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
FNTT atliko kratas Vilniaus miesto savivaldybėje
FNTT tyrimas dėl pinigų plovimo atskleidė pažeidžiamiausius verslo sektorius