Saulius Skvernelis kreipėsi į tautą dėl koronaviruso

(atnaujinta 10:25 2020.03.15)
Ministras pirmininkas ketvirtadienį pristatė kovos su koronaviruso priemones bei paragino lietuvius atsakingai vertinti situaciją ir laikytis nurodymų

Ketvirtadienio vakarą premjeras Saulius Skvernelis savo Facebook paskyroje išplatino kreipimąsi į Lietuvos žmones, kuriame apžvelgė situaciją dėl koronaviruso baimės paveiktoje šalyje.

Kovo 12 dieną Vyriausybė reaguodama į koronaviruso situaciją įvedė dviejų savaičių karantiną, nuo kovo 13-osios sustabdyta visų šalies švietimo, kultūros, sporto ir laisvalaikio įstaigų veikla, taip pat draudžiamos kelionės į Italiją.

Vilniuje karantinas tęsis iki balandžio 17 dienos.

Lietuvoje šiuo metu diagnozuoti trys užsikrėtimo nauju koronavirusu atvejai. Pirmas užsikrėtimo koronavirusu atvejis buvo užregistruotas vasario pabaigoje. Užsikrėtė šiaulietė, kuri buvo išvykusi į Veroną. Šiuo metu moteris izoliuota Šiaulių ligoninėje. Kovo 10 dieną, vakare, paaiškėjo, kad dar du Lietuvos piliečiai užsikrėtė koronavirusu. Kovo 11-ąją sveikatos apsaugos ministras paskelbė, kad tai vasario 29–kovo 6 dienomis Šiaurės Italijoje viešėjusi kauniečių šeima. Vyras ir žmona patys kreipėsi į medikus, pajutę pirmus karščiavimo požymius.

Koronavirusas: simptomai ir apsaugos metodai
Tegai:
Saulius Skvernelis, Lietuva, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Makronas: Koronaviruso epidemija tik prasideda
Nuomonė: koronavirusas kelia grėsmę ​​Europos Sąjungos išlikimui

Lenktynės saviizoliacijos metu nepilnamečiams baigėsi griovyje video

(atnaujinta 15:56 2020.11.23)
Joniškio rajone penkiolikmetis nesilaikė saviizoliacijos taisyklių, slaptai įsibrovė į savo senelio namą, paėmė atsarginius automobilio užvedimo raktelius ir nusprendė su draugu pasivažinėti po apylinkę

Lietuvos policija pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnai, gyventojų kvietimu nuvykę į šiame rajone esantį Žmirklių kaimą, už tilto per Mūšos upę, griovyje, rado likimo valiai paliktą automobilį "Toyota Corola Verso".

Pareigūnams reikėjo nustatyti, kam priklauso automobilis ir kas nutiko.

Paaiškėjo, kad "Toyota" priklauso 63 metų Rudiškių kaimo gyventojui. Pamatęs pas jį atvykusius pareigūnus, jis labai nustebo, o dar labiau nustebo, kai šie pasiteiravo, kur jo automobilis, o jis, atsakęs, jog stovi kieme, savo transporto priemonės kieme nebeišvydo. Suprato, kad "Toyota" pavogta. Čiupt už striukės kišenės — rakteliai vietoje. Prie sekcijos pastebėtos purvinų batų pėdos paskatino šeimininką patikrinti, ar atsarginiai automobilio užvedimo rakteliai tebėra sekcijoje. Jų nebuvo. Apžiūrint įvykio vietą, nustatyta, kad kažkas pro rūsio langelį buvo patekęs į namo vidų ir šmirinėjo pirmajame aukšte. Šeimininkai miegojo antrajame aukšte.

Netrukus buvo surastas ir įtariamasis — tame pačiame kaime gyvenantis 15-metis automobilio savininko anūkas.

Kai pareigūnai pas jį nuvažiavo, jaunuolį rado miegantį. Paryčiais į namus parsiradęs nepilnametis dėjosi neturįs supratimo, ko iš jo norima. Pareigūnams šis jaunuolis dėl netinkamo elgesio jau buvo žinomas ir anksčiau. Prieš kurį laiką į Švėkšnos specialiojo ugdymo centrą nukreiptas 15-etis dėl koronaviruso proveržio šioje ugdymo įstaigoje saviizoliacijos tikslu buvo vėl grąžintas į namus.

Tačiau saviizoliaciją suvokęs kaip laisvę nuo sugriežtintos kontrolės jis lapkričio 16-osios vakare susitiko su 17-mečiu draugu ir nutarė karantino gyvenimą paįvairinti nuotykiais. Įtariama, kad jaunuolis, žinodamas, kur senelis laiko atsarginius automobilio užvedimo raktelius, pro rūsio langelį įsibrovė į namo vidų ir, juos pasisavinęs, su draugu norėjo pabūti lenktynininkais.

Deja, vairavimo žinių ir įgūdžių neturinčiam žaliūkui automobilio vairas nepakluso. Nesuvaldytas automobilis atsidūrė griovyje ir iš jo nebeišvažiavo. Laimei, apsieita be aukų.

Dėl įsibrovimo į gyvenamąsias patalpas ir automobilio raktelių bei automobilio vagystės abiem nepilnamečiams pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
eismo įvykis, saviizoliacija, Lietuva, Joniškis

Virtualios Kalėdos: Kaunas aprašė, kaip vyks šventės COVID-19 fone

(atnaujinta 13:44 2020.11.23)
Šiais metais buvo nuspręsta miesto eglę papuošti saldaus itališko deserto stiliumi, ja pasigrožėti miestiečiai galės asmeniškai. Tačiau svarbiausius įvykius teks stebėti monitoriuose

Šventiškas koncertas ir eglutės įžiebimas Kaune dėl COVID-19 bus pirmą kartą surengtas "virtualioje realybėje", praneša miesto savivaldybės spaudos tarnyba. Transliacija vyks lapkričio 28 dieną.

Šiais metais pagrindinį Kalėdų simbolį Kaune vėl kuria unikalių eglučių autorė — menininkė Jolanta Šmidtienė. Pernai Rotušės aikštėje dominavo ryškiaspalvės "kosmines" dekoracijos. Šiemes jas pakeis kalėdinės pasakos motyvai — kauniečiai ir miesto svečiai galės pamatyti "Saldžias saldžias Kalėdas Kaune".

Šmidtienė papasakojo, kad įkvėpimo ji sėmėsi, kai namuose smaližiavo morengais, ir ji panorėjo sukūrti ką nors tokį pat lengvą, saldų ir kvepiantį Kaunui papuošti.

Tik televizoriaus ekranuose

Atsižvelgiant į šalyje galiojančius saugumo reikalavimus bei rekomendacijas, šįkart tradicinės miestelio veiklos iš Rotušės aikštės persikels į virtualią erdvę.

Eglutės įžiebimas ir koncerto transliacija su garsiausiomis šalies scenos žvaigždėmis prasidės lapkričio 28 d. 18:00.

Edukacijos, dirbtuvėlės ir kitos veiklos drauge su kalėdiniu paštu lankytojų lauks internete: artimiausiu metu startuos interneto svetainė kaledos.kaunas.lt.

Tūkstančiai švieselių

Šviesi, šventiška bei saldžią pasaką menanti pagrindinė miesto eglė kauniečių lauks iki pat Trijų karalių. Pasigrožėti ja ir pasimėgauti išpuoštu miestu saugiai, be didelių žmonių susibūrimų spės visi.

Kalėdinę dvasią visame Kaune jau žadina įsibėgėję miesto puošimo darbai. "Lietučio" girliandos sužibės virš pagrindinių miesto gatvių, o žiemiškai "apšerkšnijusiomis" dekoracijomis pasipuoš Kauno tiltai. Tradiciškai švieselėmis pasidabins ir senamiesčio gatvės, Santakos parkas bei Smetonos alėja.

Rotušės aikštė kauniečius taip pat pasitiks gerokai šviesesnė nei anksčiau. Šiemet kur kas daugiau lempučių ir girliandų sužibs medžiuose, o aikštę supančių pastatų fasadus išryškins prožektorių šviesos.

Situacija su koronavirusu

Šiemet dėl ​​epidemiologinių sąlygų Kalėdų šventės Lietuvos miestuose pereina į neįprastą formatą. Tradicines muges ir koncertus, pritraukiančius daug žmonių, teko atšaukti. Tačiau savivaldybės stengiasi suteikti miestams naujųjų metų nuotaiką intensyviai juos puošdamos.

Parduotuvės Lidl logotipas,  archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Nuo pandemijos pradžios respublikoje užregistruoti 47047 infekcijos atvejai, 10945 žmonės pasveiko, 386 mirė.

Nuo lapkričio 7 dienos galioja karantinas, kuris buvo įvestas trims savaitėms. Valdžia neatmeta, kad jis gali būti pratęstas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 55,6 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 1,3 milijono žmonių mirė.

Tegai:
COVID-19, Kalėdos, Kaunas
Temos:
Linksmų Kalėdų!
Dar šia tema
Be Kalėdų miestelių ir traukinuko: Vilniaus valdžia papasakojo, kokios Kalėdos bus šiemet
Sinoptikai paspėliojo, kokių orų lietuviai gali sulaukti per Kalėdas
"Maxima" per šv. Kalėdas nedirbs, o per kitas šventines dienas dirbs trumpiau
Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka

Baidenas pavers JAV Europos marionete

(atnaujinta 11:50 2020.11.25)
ES, atstovaujama Europos Tarybos vadovo Šarlio Mišelio, pasiūlė Džo Baidenui atkurti "tvirtą transatlantinį aljansą". Jei jis pateks į Baltuosius rūmus (o sprendžiant iš įvykių raidos, tai tampa neišvengiamu įvykiu), šis noras visiškai realiai gali išsipildyti

Tikėtina JAV valstybės sekretoriaus kandidatūra Antonio Blinkeno, kuris yra rafinuotas "Vašingtono pelkės" ir "pasaulinių aljansų gynėjas", asmenyje, tapo orientyru.

Tai, kad Vakarų Europa bus laiminga matydama JAV prezidentu Džo Baideną, paaiškėjo iš karto — kai jos vadovai puolė jį sveikinti su pergale rinkimuose, o Vokietija prisipažino, kad nėra nusiteikusi "dirbti su Trampu dar ketverius metus".

Kur kas mažiau aišku, kodėl Europai globalistai yra priimtinesni valstijų vadovybėje, tie patys globalistai, kurie yra apsėsti idėjos išlaikyti status quo vienpolio pasaulio pavidalu ir besąlygišką Vašingtono vadovavimą jame. Juk suverenizacijos ir išsivadavimo iš pusiau vasalinės priklausomybės nuo transatlantinio viršininko procesai, nuolat stiprėjantys Senajame pasaulyje, tarsi prieštarauja šiems siekiams.

Galima manyti, kad proamerikietiškos jėgos, pasirengusios aukoti valstijoms savo valstybes, Europoje taip pat įgijo viršenybę. Tačiau faktai rodo priešingai. Pavyzdžiui, Vokietijos vyriausybė dar kartą patvirtino savo poziciją dėl nepriimtinumo ekstrateritorinėms sankcijoms, kurios JAV rengiamos prieš "Nord Stream-2".

Taigi Europa ir toliau tęsia savo liniją gindama savo interesus ir stiprindama savo pačios geopolitinį vaidmenį, tačiau kartu karštai palaiko jėgų, kurioms tai teoriškai turėtų būti kategoriškai nepriimtina, sugrįžimą į valdžią Vašingtone.

Šio keisto prieštaravimo sprendimo reikia ieškoti prieš ketverius metus buvusiuose įvykiuose.

Atvykęs į Baltuosius rūmus, Donaldas Tampas atsisakė daugelio parengtų ir net pasirašytų tarptautinių susitarimų dalyvaujant JAV. Toks buvo likimas ir garsiosios Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės, kuri tuo metu turėjo atvirai grėsmingą reputaciją. Buvo įspėjama, kad su jo pagalba Amerika tiesiog pasisavins savo naudai išteklius iš Europos.

Tačiau Trampas, per prezidentavimo metus naudojęsis kiekviena proga, siekdamas ekonominės naudos savo šaliai, nedvejodamas atsisakė "vištos", kuri, atrodo, daugelį metų turėjo nešti auksinius kiaušinius Amerikai. Be to, jis ne kartą pareiškė, kad visi šie susitarimai iš tikrųjų yra labai nepalankūs JAV. Yra įtarimas, kad galima pasitikėti nuožmiu Amerikos patriotu, turinčiu didelę patirtį versle.

Pagrindinis klaidingas supratimas yra prielaida, kad globalistai (tame tarpe amerikiečiai) turi nacionalinės orientacijos interesų. Jiems JAV gali būti nepaprastai svarbios kaip pagrindinis teršalų išmetimo centras ir galingiausia planetos armija. Tačiau didžiulė šalis, kurioje gyvena beveik 330 milijonų žmonių, savaime yra našta, kurią lengviau nurašyti nei investuoti į ją ir spręsti jos problemas.

Tačiau tikrieji globalistų, kaip pasaulio piliečių, interesai ir sentimentalūs jausmai gali būti siejami su visiškai skirtingomis vietomis. To paties Antonio Blinkeno didelė vaikystės dalis praėjo Paryžiuje, o jo asmenybės formavimuisi didelę įtaką darė jo patėvis europietis. Taigi abejonės, kiek jis, kaip valstybės sekretorius, vadovausis tik JAV, nacionaliniais interesais, yra visiškai aiškios.

Tokiame paveiksle Europos padėtis yra aiški. Per pastaruosius dešimtmečius ji išmoko pasiekti savo tikslą bendraudama su nuo šaknų atitrūkusia Amerikos gilumine valstybe — vykdydama visus formalius "laisvo pasaulio lyderio" ir vienintelės supervalstybės įsipareigojimus. Ko vertas vien Irano branduolinis susitarimas, kuris dažnai vadinamas vienu iš Obamos prezidentūros laimėjimų, tačiau kuris Europą domino daug labiau nei JAV.

Be to, ES vis dar reikalingos JAV daugeliu požiūrių. Visų pirma, europiečių bandymai sukurti savo armiją — ne dabar egzistuojanti imitacija, o tikra karinė jėga — atrodo lengvabūdiškai. Šia prasme amerikiečiams nėra jokios alternatyvos ir artimiausioje ateityje ji nenumatoma. Tačiau Trampas buvo pasiryžęs priversti Senąjį pasaulį mokėti už karinį "skėtį" pagal aukščiausią tarifą, o dabar Briuselis ar Berlynas turi galimybę draugiškai susitarti su "Vašingtono pelke".

ES vis dar reikia atsvaros Rusijai — geopolitinės, ekonominės ir karinės. Priešingu atveju Maskva sukurs pernelyg palankias sąlygas vakarų kryptimi, o tai negali patikti Vakarų Europos sostinėms.

Dėl to susidaro paradoksali situacija: nors daugumos akyse Europa atrodo kaip JAV parankinis reikmuo, iš tikrųjų atėjo laikas pasigailėti amerikiečių, kurie turi vis didesnę galimybę tapti Europos klastos ir savo paties elito išdavystės auka.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Džo Baidenas, ES, JAV
Dar šia tema
Trampas atsisakymą pripažinti rinkimų rezultatus pavadino kerštu už sąmokslo su RF bylą
Vokietija tikisi START-3 pažangos pirmininkaujant Baidenui
Putinas paaiškino, kodėl jis nepasveikino Baideno
Kas trukdo amerikiečiams išvykti iš Afganistano
Pentagonas paskelbė apie valdžios perdavimo Baidenui pradžią