Liekame namie: Lietuvos įžymybės ragina šalies gyventojus izoliuotis video

(atnaujinta 19:06 2020.03.26)
Siekiant išvengti didesnio koronaviruso plitimo Lietuvoje, šalies dainininkai, aktoriai, žurnalistai ragina gyventojus vadovautis šūkiu: "Mes vieningi, mes gelbėjame save ir kitus — mes liekame namie"

Lietuvos Vyriausybė savo Facebook paskyroje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame šalies dainininkai, aktoriai, žurnalistai kreipiasi į gyventojus su raginimu koronaviruso COVID-19 pandemijos metu elgtis sąmoningai, saugoti save ir vienas kitą, neleisti sau kelti jokių kompromisų.

Dainininkas Marijonas Mikutavičius pažymi, kad laikas gudrauti praėjo, visi žmonės turi susitelkti ir laikytis disciplinos.

Dainininkė Justė Arlauskaitė — Jazzu kviečia izoliuotis, likti namuose, stebėti save, nes "kiekvienas esame atsakingas už viruso sustabdymą".

Aktorius Vytautas Rumšas ragina matuoti temperatūrą, stebėti savo kvėpavimą, ar jis nepasunkėjo, ar neatsirado dusulys, jeigu taip atsitiko, skambinti nemokamu numeriu 1808.

TV laidų vėdėja Gabrielė Martirosianaitė atkreipia dėmesį į tai, kad jei žmonės nespėjo pasirūpinti medikamentais, jeigu pritrūko maisto, higienos produktų — pasirūpinti tuo nuotoliniu būdu.

Žurnalistai Vytaras ir Laisvė Radzevičiai pareiškė, kad lieka namie arba sodyboje, ir ragina kitus taip elgtis.

Naujaisiais duomenimis, Lietuvoje užfiksuotų koronaviruso atvejų skaičius išaugo iki 290, nuo koronaviruso jau mirė keturi žmonės, vienas pasveiko.
Trečiadienį karantinas Lietuvoje pratęstas iki balandžio 13 dienos.

Be to, Lietuvoje sugriežtintos karantino taisyklės, nuo šiol į lauką žmonės turi išeiti tik nedidesnėse kaip dviejų žmonių grupėse, išskyrus šeimos narius, būtinai reikia dėvėti kaukes bei vienkartines pirštines, bet valdžia žada nebausti už šių taisyklių nesilaikymą. Tačiau už sąmoningą karantino nesilaikymą gresia net baudžiamoji atsakomybė. Visi grįžtantys lietuviai, neturintys tam pritaikytų patalpų ar nesutinkantys su karantino izoliacijos taisyklėmis, bus izoliuojami savivaldybių parengtose patalpose.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 400 tūkst. žmonių. Iš jų mirė daugiau nei 18 tūkst. pacientų. Virusas paveikė daugiau nei 190 šalių. Kovo 11 dieną PSO paskelbė koronaviruso pandemiją.

Koronavirusas Lietuvoje
© Sputnik /
Koronavirusas Lietuvoje
Tegai:
COVID-19, koronavirusas, karantinas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2191)
Dar šia tema
"Metallica" pradėjo kassavaitinį koncertų ciklą YouTube kanale
Gal Gadot ir kitos žvaigždės atliko dainą "Imagine" saviizoliacijoje
Ko klausytis karantino metu: 10 dainų, kurios jus padarys laimingesnius
Šimašius: šeimos su nepilnamečiais vaikais gali karantinuotis namuose
Griežtas karantinas: kas gresia už taisyklių pažeidimą
Vyriausybė planuoja neįleisti piliečių, atsisakančių karantinuotis
MIA "Rossija segodnia": likite namuose dėl artimųjų

Šalčininkuose vyko Žalgirio mūšio 610-ųjų metinių minėjimas

(atnaujinta 12:40 2020.07.13)
Renginį organizavo Šalčininkų rajono savivaldybė ir VšĮ "Brolija Viduramžių pasiuntiniai", jis vyko Šalčininkų miesto parke

Liepos 10 dieną buvo minimos 610-osios Žalgirio mūšio metinės. Istorinei lietuvių ir lenkų pergalei paminėti skirtas renginys prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos istorinių vėliavų pakėlimu, taip pat nugriaudėjo senovinių pabūklų salvės. Lietuvos istorijos rekonstruktorių klubo nariai parodė mūšio inscenizaciją.

Renginio vaizdo įrašu savo Facebook paskyroje pasidalino Lietuvos kariuomenė, nes renginyje dalyvavo ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas.

"Žalgirio mūšio 610-osios metinės skambiai paminėtos Šalčininkuose: griaudėjo senovinių pabūklų salvės, vyko riterių kalavijų turnyras, Lietuvos ir Lenkijos rekonstruktoriai demonstravo mūšio inscenizaciją, o KASP Bigbendas grojo ne tik kariškus maršus", — rašoma vaizdo įrašo apraše.

Žalgirio mūšis įvyko 1410 metų liepos 15 dieną netoli Tanenbergo ir Griunvaldo (Žalgirio). Mūšyje dalyvavo jungtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgos ir Kryžiuočių ordinas.

Šis mūšis buvo ilgo karinio konflikto tarp Kryžiuočių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, taip pat latentinės Ordino ir Lenkijos Karalystės priešpriešos, kulminacija. Mūšio metu sutriuškinus Ordino pajėgas prasidėjo Ordino valdžios Prūsijoje silpnėjimas, o Lietuvos ir Lenkijos valstybės tapo Europos didžiosiomis valstybėmis.

Tegai:
mūšio rekonstrukcija

Rusijos gynybos ministerija paskelbė An-26 skrydžio naktį vaizdo įrašą

(atnaujinta 09:08 2020.07.13)
Vaizdo įraše parodyta, kaip pilotai pakyla ir nusileidžia. Taip pat į įrašą pateko skrydžio fragmentas

Karinio transportinio lėktuvo An-26 įgulos vykdė mokomuosius skrydžius Tverės regione. Vaizdo įrašą paskelbė Rusijos Federacijos gynybos ministerija.

Vaizdo įraše parodyta, kaip pilotai pakyla ir nusileidžia. Taip pat į įrašą pateko skrydžio fragmentas.

Pratybos vyko naktį.

An-26 yra sovietų karinis transportinis lėktuvas, sukurtas Antonovo projektavimo biure. Jis aprūpintas dviem AI-24VT varikliais ir vienu papildomu reaktyviniu varikliu RU-19A-300, sumontuotu dešiniojoje pagrindinio variklio vėžėje.

Tegai:
vaizdo įrašas, lėktuvas, Rusija
Maro daktaras, archyvinė nuotrauka

Ar verta bijoti buboninio maro Lietuvoje? Atsako medicinos mokslų daktaras

(atnaujinta 15:31 2020.07.13)
Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas papasakojo, ar gali Lietuvoje kilti buboninio maro epidemija ir ko saugotis norintiems keliauti į Mongoliją

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Mėnesio pradžioje Kinijoje ir Mongolijoje buvo patvirtinti keli buboninio maro — vienos mirtiniausių ligų istorijoje — atvejai. Dėl šios žinios visuomenėje kilo klausimų, ar gali pavojinga liga kilti Lietuvoje, kaip kad buvo koronaviruso pandemijos atveju.

Į šį klausimą atsakė Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas.

"Viešoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie marą Mongolijoje suneramino Lietuvos žmones ir tai suprantama, nes maras yra ypač pavojinga infekcinė liga. Visgi norėčiau nuraminti Lietuvos žmones, nes Mongolijoje nustatyta maro susirgimo forma — buboninė ir ji neplinta oro lašeliniu būdu ir jis neatkeliaus iki mūsų, kaip koks koronavirusas", — savo Facebook puslapyje rašo Čaplinskas.

Tačiau jis paskatino ketinančius vykti į Mongoliją būti atsargius ir vengti sąlyčio su graužikais, kurie yra šios ligos sukėlėjo šaltinis. 

"Priminsiu, kad šiame regione yra daug, mūsų supratimu, keistų "gydymosi" būdų, t.y. vartojama žalia švilpikų mėsa kaip liaudiška gydymo priemonė, o būtent švilpikai ir yra tie graužikai, kurie dažniausiai yra infekcijos šaltinis", — rašo Čaplinskas. 

Kaip aiškina ULAC vadovas, maras tarp graužikų ir nuo graužikų žmonėms dažniausiai plinta per infekuotų blusų įkandimus. Kadangi marą sukelia bakterijos, jam gydyti naudojami antibiotikai sumažina mirštamumą nuo šios ligos iki 10–20 procentų, tačiau laiku nepaskyrus antibiotikų nuo šios ligos miršta kas antras susirgęs, pasakoja Čaplinskas.

Marą sukelia bakterijos, pernešamos per blusų įkandimus ir užsikrėtusius gyvūnus. Buboninis maras neplinta nuo žmogaus žmogui, išskyrus atvejus, kuomet yra tiesioginis sąlytis su išopėjusių bubonų pūliais. 

"Juodąja mirtimi" vadinama daugiausiai gyvybių nusinešusi pandemija rašytinėje žmonijos istorijoje. Jos metu mirė 75–200 mln. žmonių Šiaurės Afrikoje ir Eurazijoje. Europoje "juodoji mirtis" truko nuo 1347 iki 1351 metų. Tada išmirė trečdalis Europos gyventojų, t. y. apie 34 milijonus žmonių. 

Buboninis maras yra viena iš trijų maro formų. Jis sukelia skausmingus limfmazgių patinimus, karščiavimą, šaltkrėtį ir kosulį.

Tegai:
Lietuva, maras
Dar šia tema
Koronavirusas Lietuvoje patvirtintas dar penkiems asmenims
SAM atnaujino koronaviruso paveiktų šalių sąrašą
Paaiškėjo masinio žuvų kritimo Nemune priežastys
Latvijoje nustatytas afrikinio kiaulių maro protrūkis