(9:34 / 132.68Mb / просмотров видео: 3216)

Pergalės aviacijos paradas Maskvoje. Vaizdo transliacija

(atnaujinta 18:33 2020.05.09)
Dėl COVID-19 pandemijos Rusija turėjo atidėti karinį paradą Raudonojoje aikštėje, Maskvoje, vėlesniam laikui. Vis dėlto jubiliejinę Pergalės dieną buvo nuspręsta paminėti aviacijos paradu

Pagal tradiciją virš Maskvos buvo išsklaidyti debesys, kad būtų užtikrintas aviacijos skrydžių saugumas ir galimybė vykdyti aukštos kokybės aviacijos parado vaizdo transliaciją.

Gegužės 9 dienos paradai, kaip ir dauguma kitų šventinių renginių, dėl koronaviruso pandemijos Rusijoje buvo perkelti arba atšaukti. Akcija "Nemirtingasis pulkas" vyks internetu.

Tačiau aviacijos parado dalis buvo išsaugota. Gynybos ministerijos duomenimis, šiandien virš 47 Rusijos miestų skraido apie 600 Rusijos sraigtasparnių ir lėktuvų. Maskvoje aviacijos parade dalyvauja 75 orlaiviai. Be to, vakare bus paleisti fejerverkai.

Balandžio viduryje buvo priimtas sprendimas atidėti paradą Maskvoje ir "Nemirtingojo pulko" eiseną. Naujoji data vis dar nežinoma. Kaip anksčiau pažymėjo Putinas, šie renginiai tikrai įvyks pagerėjus epideminei situacijai šalyje.

Tegai:
aviacija, Maskva, Pergalės diena

Paskelbtas pergalingo Tuktamyševos čiuožimo "Grand Prix" etape Maskvoje vaizdo įrašas

(atnaujinta 17:04 2020.11.23)
Iš viso Rusijos rinktinė iškovojo vienuolika medalių iš dvylikos. Antrąją vietą užėmė Aliona Kostornaja, trečiąją — Anastasija Guliakova

Tarptautinė dailiojo čiuožimo sąjunga (ISU) paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas pergalingas Rusijos dailiojo čiuožimo sportininkės Elizavetos Tuktamyševos čiuožimas "Grand Prix" etape Maskvoje. Vaizdo įrašas paskelbtas Facebook.

"Grand Prix" Maskvos etapas vyko sporto rūmuose "Megasport".

Vaizdo įraše galima pamatyti dalis sportininkės laisvosios programos. Jai pavyko įvykdyti du akselius su trimis su puse apsisukimais.

 Tuktamyševa iš viso surinko 223,39 taško ir užėmė pirmąją vietą, aplenkusi Alioną Kostornają (220,78) ir Anastasiją Guliakovą (199,03). Iš viso Rusijos rinktinė iškovojo vienuolika medalių iš dvylikos.

Tuktamyševa, komentuodama savo pergalę, pareiškė, kad buvo šokiruota ir nesitikėjo tokio rezultato.

Tegai:
Rusija, dailusis čiuožimas

Su balionais ir muzika: Vilniuje paminėtas dr. Jono Basanavičiaus gimtadienis video

(atnaujinta 16:29 2020.11.23)
Pirmadienį, lapkričio 23-iąją, minimas tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus 169-asis gimtadienis

Vaizdo įrašas apie tai, kaip sostinėje buvo mnimas patriarcho gimtadienis, paskelbtas Facebook savivaldybės puslapyje.

Minint šią dieną, Vilnius meras Remigijus Šimašius prie tautos patriarcho paminklo pririšo trisdešimt Lietuvos vėliavos spalvų balionų. Paruošta ir kita dovana – specialiai iš Filharmonijos balkono Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro trimitininkas Dovas Lietuvninkas atliko du Juozo Naujalio kūrinius: "Jaunimo giesmė" bei "Lietuva brangi".

"30 Lietuvos vėliavos spalvų balionų tautos patriarchui – gimtadienio dovana nuo Vilniaus. Jonas Basanavičius ne tik sutelkė tautą, bet ir sunkiausiais laikais nepaliko Vilniaus. Ir jis tikrai džiaugtųsi šiandienos laisva Lietuva. Tikiu, kad ši ryški, džiaugsmą simbolizuojanti dovana įkvėps kartu ir vilniečius ateityje, kuomet jau vėl galėsime saugiai susiburti, kurti naują miesto tradiciją", – sveikino Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Jonas Basanavičius – Lietuvos istorikas, folkloristas, publicistas, visuomeninis veikėjas, Lietuvos tautos atgimimo patriarchas. Jis buvo Vilniaus Seimo sušaukimo iniciatorius ir dalyvis (1905 metų gruodžio 4-5 dienomis) bei vienas iš memorandumo, reikalaujančio, kad Lietuvai būtų suteikta teisė į savivaldą ir demokratines reformas, autorius.

Paminklas Lietuvos tautos atgimimo patriarchui prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos Vilniuje buvo atidengtas 2018 metais.

Tegai:
Vilnius, Jonas Basanavičius
Dar šia tema
Vilniuje atidengtas paminklas Jonui Basanavičiui
Basanavičiaus sugrįžimas: Vilniuje atidengtas paminklas Lietuvos patriarchui
Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija dovanų gavo patriarcho skulptūrą
Vilnius

EBPO įvertino ekonominę situaciją Lietuvoje

(atnaujinta 20:19 2020.11.23)
Tai pirmoji ataskaita apie padėtį respublikoje po to, kai Lietuva tapo pilnateise organizacijos nare

VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pažymėjo, kad Lietuva turi tvirtą ekonominę padėtį, tačiau šaliai reikalingos tolesnės priemonės, užtikrinančios tvarų ekonomikos atsigavimą, praneša Finansų ministerijos spaudos tarnyba.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Laikinai einantis finansų ministro pareigas Vilius Šapoka dalyvavo dalyvavo nuotoliniu būdu vykusiame EBPO atliktos Lietuvos ekonominės apžvalgos pristatyme. Tai pirmas kartas, kai Lietuvos ekonominės apžvalgos ataskaita parengta šaliai būnant pilnateise EBPO nare.

EBPO ataskaitoje teigiama, kad eksporto ir investicijų augimas bei palanki verslo aplinka Lietuvą sparčiai priartina prie labiausiai išsivysčiusių organizacijos šalių. Tuo tarpu į respubliką daugiau žmonių atvyksta nei iš jos išvyksta, pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo.

Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesis į Vilniaus pasisiekimus kovojant su COVID-19, kuris buvo vienas lengviausių Europoje dėl gerai veikiančios sveikatos apsaugos sistemos, efektyvių krizių valdymo priemonių ir gana trumpo karantino. Tačiau susirgimų padidėjimas kelia nerimą ir kelia didelę riziką sveikatai ir ekonomikai.

"Vis dėlto gerovė yra netolygiai paskirstyta tarp žmonių ir vietovių. Papildomos reformos galėtų padėti pagerinti ligšiolinius pasiekimus. Tinkamos paramos teikimas tiems, kuriems labiausiai reikia, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ir aukštos kokybės socialinės paslaugos, kartu gerinant integraciją į darbo rinką, padėtų sumažinti skurdą. Stipresnės vietinės ir regioninės institucijos, geresnis švietimas ir įgūdžiai, ypač kaimo teritorijose, ir lankstesnė būsto rinka galėtų padėti subalansuoti regioninį vystymąsi", — sakoma ataskaitoje.

Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos BVP sumažės 2 proc. Tuo metu, tikimasi, kad kitais metais ekonomika augs 2,7 proc.

Be to, ataskaitoje sakoma, kad paramos namų ūkiams ir verslui apimtis Lietuvoje siekė apie dešimt procentų BVP. Kad užtikrintų tvarų atsigavimą po pandemijos, ekspertai pataria keturis procentus BVP investuoti į švietimą, inovacijas, skaitmeninę transformaciją ir į kovos su klimato kaita priemones.

Šiais metais respublikos eksportas ir importas sumažės atitinkamai 4,7 ir 6,9 proc., o 2021 m. augs 3,7 ir 5,5 proc., rodo EBPO ataskaita.

Organizacijos duomenimis, vidutinė metinė infliacija šiemet Lietuvoje bus 1,2 proc., o kitais metais ji augs iki 1,5 proc. Nedarbo lygis bus atitinkamai 8,8 ir 8,1 procento.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda aptarė EBPO pranešimą su organizacijos generaliniu sekretoriumi Jose Gurria. Jo nuomone, tyrimas buvo pateiktas labai tinkamu metu, kai respublika išgyvena valdžių pasikeitimo procesą kovoja su pandemijos plitimu, ir tyrimo įžvalgos gali puikiai pasitarnauti naujajai valdžiai, rengiant ir Vyriausybės programą, ir jos įgyvendinimo planą.

Be to, Lietuvos vadovas pareiškė, jog nori matyti stiprią, teisingą, žalią ir inovatyvią Lietuvą, kurioje būtų efektyviai kovojama su socialine atskirtimi, pajamų nelygybe, ydinga mokesčių sistema ir švietimo sistemos sunkumais.

"EBPO tyrimas patvirtina, kad Lietuvai būtina ekonominė ir socialinė pertvarka, pokyčius pradedant nuo švietimo sistemos. Dėmesys švietimui yra mano gerovės valstybės ašis, o jos įgyvendinimą pradėjau pasiūlęs Lygaus starto įstatymų paketą, užtikrinantį lygias galimybes ankstyvajame vaikų ugdyme", — pasakė Nausėda.

Tuo tarpu prezidentas pareiškė, kad visiškai sutinka su EBPO išvadomis, kad patikimų plėtros bankų ar strateginių fondų kūrimas yra naudingas ekonomikai.

Lietuva tapo oficialia EBPO nare 2018 metų vasarą. Vilniaus prisijungimo prie EBPO procesas truko trejus metus. Iš Baltijos šalių Lietuva prie organizacijos prisijungė paskutinė: Latvija tapo organizacijos nare 2016 m., Estija — 2010 m.

Tegai:
ekonomika, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Lietuva
Dar šia tema
Spalį Lietuvoje elektra pigo penkiais procentais
Šūvis į koją: dėl spaudimo Minskui Lietuva gali sužlugdyti Klaipėdos uostą
Klaipėdos uostas pirmauja tarp Baltijos šalių uostų
Lietuvos elgesys gali turėti įtakos Minsko sprendimui dėl tranzito, pareiškė Makėjus