"Aš negaliu kvėpuoti": Vilniuje vyko eitynės prieš rasizmą

(atnaujinta 12:13 2020.06.08)
Penktadienį, siekiant atkreipti dėmesį į rasizmo problemas bei palaikyti "Black Lives Matter" judėjimą po Džordžo Floido mirties, Vilniuje vyko eitynės. Akcijoje dalyvavo apie tūkstantis žmonių. Apie tai — Sputnik Lietuva vaizdo medžiagoje

JAV nesibaigia protestų dėl juodaodžių teisių banga po afroamerikiečio Džordžo Floido (George Floyd) mirties Mineapolyje.

Viešumoje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip sulaikymo metu vyrui uždedami antrankiai, o vienas iš policijos pareigūnų jam keliu prispaudė kaklą. Beginklis vyras kelis kartus sakė pareigūnui, kad negali kvėpuoti, tačiau policininkas nekreipė dėmesio ir Floidas vėliau mirė intensyviosios terapijos skyriuje.

Prasidėjus demonstracijai, keturi policininkai buvo atleisti, vienas iš jų apkaltintas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. Daugelyje miestų dėl protestų įvesta ekstremali padėtis, nustatytos komendanto valandos.

Kartu su protestais JAV, solidarumo akcijos ir mitingai prieš rasizmą vyko daugelyje Europos miestų. Penktadienį toks renginys vyko ir Lietuvos sostinėje.

Tegai:
rasizmas, eitynės
Dar šia tema
Rasizmas ar tradicija: dėl juodaodžio personažo karnavale kilo skandalas
Amerikai siūloma rinktis tarp rasizmo ir anarchijos
Dabar ir Lietuva: Vilniuje vyko eitynės prieš rasizmą

"Žalgiris pasipriešinimo simbolis": 610-ųjų Žalgirio mūšio metinių minėjimo ceremonija

(atnaujinta 10:57 2020.07.16)
Mūšio lauke — Griunvalde — buvo atidengtas ir pašventintas iš Lietuvos atgabentas atminimo akmuo

610-ųjų Žalgirio mūšio metinių minėjimo ceremonijoje Griunvalde dalyvavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Atlikus Lietuvos ir Lenkijos himnus, sveikinamąjį žodį tarė Warmińsko-Mazurskie vaivadijos maršalas Gustaw Marek Brzezina, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, Lietuvos prezidentas, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ir Lietuvos premjeras.

Sveikinamojoje kalboje Nausėda pabrėžė glaudų, ilgamete bendra istorija grįstą Lietuvos ir Lenkijos tautų bendradarbiavimą, kurio sėkmės simboliu tapo legendinė Žalgirio mūšio pergalė. Be to, jis pridūrė, kad Žalgirio mūšyje pergalę atnešė bendrystė. Pasak šalies vadovo, tautų bendrystėje slypi stiprybė keisti ir kurti ateitį.

"Susivienijusios tautos gali atlikti milžiniškus žygdarbius, kaip šiais metais turėjome progą įsitikinti, kad solidarumo jėga yra įveikiami didžiausi iššūkiai", — sakė Lietuvos vadovas.

Lietuvos Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad ši diena abiejų valstybių istorijai reikšminga ir didinga šventė, nes čia, Žalgirio mūšio lauke, prieš 610 metų narsūs karžygiai kovėsi dėl Lietuvos ir Lenkijos likimo. Pergalė buvo pasiekta, nes buvome drąsūs ir vieningi. Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas pakvietė kitų žemių karius kautis su priešais drauge su Lenkijos Karalystės kariais. Tai buvo politinės išminties ir bendrystės jėga.

"Žalgirio mūšis, įrašytas į istorijos vadovėlius, moko jaunąją kartą pažinti protėvių žygdarbius ir pripažinti, kad nėra nenugalimų priešų, jeigu Lenkija ir Lietuva yra drauge. Šiandien aš galiu tvirtai liudyti, kad Žalgiris mums daugelį metų yra pergalės, drąsos, sutelktumo, bendrystės ir pasipriešinimo SIMBOLIS. Žalgiris įvairiais istoriniais laikotarpiais buvo ir liks ypač svarbi mūsų tautinės savimonės ir tapatybės dalis", — sakė premjeras.  

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai padėjo atminimo vainikus Žalgirio mūšio aukoms atminti. Ceremonijos pabaigoje įvyko simbolinio paminklinio akmens — Lietuvos tautos dovanos Lenkijai — atidengimo iškilmės.

1410 metų liepos 15 dieną vykęs Žalgirio mūšis laikomas vienu reikšmingiausių ir didžiausių mūšių Lietuvos istorijoje, pasibaigęs Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto ir Lenkijos Karaliaus Jogailos kariuomenių pergale prieš Kryžiuočių ordiną.

Žalgirio mūšio pergalė — ne tik Lietuvos ir Lenkijos pasididžiavimas, bet ir tarptautinį įvertinimą pelnęs karinės strategijos aktas.

Tegai:
Lenkija, Lietuva, atminimo ceremonija

Neblaivus traktoriaus vairuotojas mėgino pasprukti nuo policijos video

(atnaujinta 15:24 2020.07.15)
Už vairavimą išgėrus traktoriaus vairuotojui gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų

Iš pirmadienio į antradienį, apie 01:58 valandą, policijos pareigūnai patruliuodami Šilalės rajone, Galvyčių kaimo teritorijoje, pastebėjo įtartinai važiuojantį traktorių T-40. Apie tai informavo Tauragės policijos komisariatas.

Pradėjus jį stabdyti, vairuotojas nestojo ir nusprendė savo kelionę tęsti laukais. Tačiau šis įvažiavo į griovį ir traktorius apsivertė. Nustatyta, kad vairuotojas, gimęs 1984 metais, buvo neblaivus, į alkoholio matuoklį įpūtė 1,74 prom. ir nestodamas stengėsi išvengti akistatos su pareigūnais.

Vyrui pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonių vairavimo neblaiviam. Už tai gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Tegai:
vairavimas išgėrus, policija, traktorius
Dar šia tema
Grigiškėse BMW dideliu greičiu rėžėsi į degalinę
Kėdainių rajone pavogta automobilyje palikta rankinė
Radviliškio rajone buvo pakabintas Skvernelį menkinantis plakatas
Pentagono atstovas pranešė apie JAV planus siųsti karius pratyboms į Lietuvą 

Pentagono atstovas pranešė apie JAV planus siųsti karius pratyboms į Lietuvą 

(atnaujinta 17:39 2020.07.16)
KAM vadovas Raimundas Karoblis teigė, kad, nepaisant pandemijos ekonominių pasekmių, Lietuva ir toliau skirs ne mažiau nei 2 proc. BVP gynybos finansavimui

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Jungtinės Amerikos Valstijos per artimiausius kelerius metus pratyboms atsiųs amerikiečių karius į Lietuvą, ketvirtadienį pareiškė Vilniuje viešintis JAV sausumos pajėgų sekretorius Ryanas D. McCarthy. 

Pentagono atstovas pabrėžė, kad amerikiečių karių atvykimui prielaidas sudaro Lietuvos investicijos į krašto gynybą.

"Tokio lygio bendradarbiavimas, pratybos, saugumas ir galiausiai stabilumas tapo įmanomas Lietuvai įsipareigojus investuoti daugiau kaip 2 proc. BVP į išlaidas gynybai ir savo karinių pajėgų modernizavimą", — kalbėjo McCarthy, pabrėždamas, kad JAV tęs dislokavimus Lietuvoje, nes abiejų valstybių pajėgoms naudingos bendros operacijos.

Jo teigimu, po kelių mėnesių į Lietuvą iš Lenkijos atvyks maždaug bataliono dydžio vienetas, 2022 metų pratyboms suplanuotas kuopos karių atvykimas į Lietuvą ir iš JAV.

1 / 6
Oficialaus Jungtinių Amerikos Valstijų Sausumos pajėgų sekretoriaus Ryan D. McCarthy vizitas į Lietuvą.

JAV sausumos pajėgų sekretorius pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios savo NATO sąjungininkams ir tęs "atgrasymo bei gynybos stiprinimą regione, užtikrinant stabilumą ir saugumą Europoje".

Karoblis: Lietuva tęs savo įsipareigojimus

Savo ruožtu, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis po susitikimo su JAV sausumos pajėgų sekretoriumi teigė, kad, nepaisant koronaviruso pandemijos ekonominių pasekmių, Lietuva tęs savo įsipareigojimus ir toliau skirs ne mažiau nei 2 procentus bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimui.

"Tikiuosi, kad Lietuvos pastangos gerinant infrastruktūrą ir kitas priemones, pasitarnaus užtikrinant nenutrūkstamą JAV pajėgų buvimą Lietuvoje. Nepaisant galimų pandemijos ekonominių pasekmių, esame įsipareigoję tęsti bendrus JAV ir Lietuvos projektus", — sakė jis.

Kartu KAM vadovas pažymėjo, kad JAV yra svarbiausios Lietuvos transatlantinės saugumo ir gynybos partnerės.

"Džiaugiuosi, kad JAV yra strateginė Lietuvos partnerė ir viena iš pagrindinių visos Europos Baltijos regiono saugumą užtikrinančių sąjungininkių. Esame itin dėkingi JAV už jų pajėgų rotacijas Lietuvoje, nes tai — itin reikšmingas atgrasymo veiksnys, prisidedantis prie NATO vykdomų pastangų Baltijos regione. Siekiame užtikrinti tinkamas sąlygas JAV kariams čia treniruotis ir laukiame naujų JAV pajėgų rotacijų", — sakė krašto apsaugos ministras. 

Lietuva nuolat investuoja į infrastruktūros plėtrą Pabradėje bei kitur, gerina kitas priimančios šalies paramos sąlygas. JAV kariai  kartu su Lietuvos ir kitų šalių-sąjungininkių kariais ne tik naudojasi Lietuvos kariuomenės poligonų infrastruktūra, tačiau taip pat prisideda prie jos modernizavimo. Vien į Pabradės poligoną per 2017–2019 metus JAV yra investavusios apie 8 mln. JAV dolerių.

Be to, vykdomi ir bendri JAV ir Lietuvos įsigijimo projektai — praėjusių metų rudenį pasirašyta sutartis su JAV Vyriausybe dėl Lietuvos kariuomenės aprūpinimo šarvuotaisiais visureigiais JLTV, taip pat vyksta derybos su JAV Vyriausybe ir dėl sraigtasparnių UH-60 "Black Hawk" įsigijimo.

NATO stiprina pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai kaip siekį sutramdyti "Rusijos agresiją", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai žino.

Tegai:
BVP, Lietuva, JAV, Pentagonas