"Nord Stream 2": Vokietija grasina JAV apmuitinti amerikietiškas dujas

(atnaujinta 15:49 2020.06.09)
Vokietija gali skirti nuobaudas JAV dujoms, jei Amerika nenustos daryti politinio spaudimo "Nord Stream-2"

Vokietija rengia atsakomąjį smūgį JAV už didelį spaudimą bendram Rusijos ir Europos dujotiekio projektui.

"Nord Stream-2" — dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą. Šis projektas naudingas Europai, nes padidina dujų tiekimo patikimumą ir leidžia išspręsti didėjančio dujų trūkumo regione problemą.

Tačiau JAV sistemingai priešinasi projektui ir vadina "Nord Stream-2" grėsme šalies nacionaliniam saugumui, nors dujotiekis trukdo tik jų ekonominiams interesams.

Praėjusiais metais Vašingtonas patvirtino gynybos biudžetą, numatantį apribojimų įvedimą projekte dalyvaujančioms įmonėms. Šių metų birželio pradžioje JAV senatoriai, tarp jų ir respublikonas Tedas Kruzas, pasiūlė išplėsti šias sankcijas ir jas taikyti draudimo bendrovėms, aptarnaujančioms laivus, tiesiančius dujotiekį.

Daugiau apie projekto įgyvendinimo trukdžius žiūrėkite Sputnik Lietuva vaizdo įraše.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Rusija, Vokietija, dujos, Nord Stream-2, JAV
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (332)
Dar šia tema
JAV ketina "padovanoti" Vokietiją Rusijai
Bundestagas atsakė į kaltinimus dėl "Europos išdavystės"
Vokietijos deputatai sukritikavo JAV dėl keliamo spaudimo "Nord Stream-2"

Nufilmuota ryškiausia per pastaruosius septynerius metus kometa

(atnaujinta 22:07 2020.07.13)
Dangaus kūnas buvo aptiktas šių metų kovo 27 dieną, naudojant kosminį infraraudonųjų spindulių teleskopą WISE. Tai galima matyti plika akimi maždaug dar savaitę

63-osios ekspedicijos į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) astronautai parodė kometos C/2020 F3 (NEOWISE) vaizdo įrašą. Jis paskelbtas "AmericaSpace" YouTube kanale.

Dangaus kūnas buvo pastebėtas šių metų kovo 27 dieną, naudojant kosminį infraraudonųjų spindulių teleskopą WISE. Birželio 11–liepos 9 dienomis kometa buvo žemiau nei 20 laipsnių nuo Saulės. Kitą kartą ji gali pasirodyti po kelių tūkstančių metų.

Anot Rusijos kosmonauto Ivano Vagnerio, anksčiau fotografavusio NEOWISE iš TKS, tai pati ryškiausia kometa per septynerius metus.

Uralo federalinio universiteto mokymo observatorijos inžinierius Vladilenas Sanakovas RIA Novosti sakė, kad kometą plika akimi galima pamatyti maždaug savaitę, vėliau ji jau bus prastai matoma.

"Ji ypač gerai matoma naktį, nuo vidurnakčio iki 2 valandos nakties. Tiek pati kometa, tiek jos uodega yra aiškiai matoma", — sakė jis.

Anot mokslininko, kometą galima fotografuoti su bet kokia kamera. Jos reikėtų ieškoti šiaurinėje dangaus dalyje, žemai virš horizonto.

Sanakovas pridūrė, kad kometas, tik ne tokias ryškias, galima pamatyti maždaug kartą per penkerius metus.

Tegai:
vaizdo įrašas, kosmosas
Dar šia tema
Kaip atgimė J. Lelevelio gimnazijos stadionas — video
Lietuvos policija papasakojo apie vyriausią policijos žirgą
Šalčininkuose vyko Žalgirio mūšio 610-ųjų metinių minėjimas

76-osios Vilniaus išvadavimo metinės: Lietuvoje pagerbtas sovietų karių atminimas

(atnaujinta 21:54 2020.07.13)
1944 metų liepos 13 dieną Raudonoji armija išlaisvino Lietuvos sostinę — Vilnių. Šiam istoriniam įvykiui atminti Antakalnio kapinėse įvyko minėjimo ceremonija

Savaitgalį Vilniuje vyko Lietuvos sostinės išvadavimo metinių minėjimo ceremonija. Renginys vyko Antakalnio kapinėse, jame dalyvavo Rusijos ir Baltarusijos diplomatai, taip pat veteranai.

"Antrojo pasaulinio karo dalyvių komiteto vardu noriu pasveikinti čia esančius ir nedalyvaujančius visus miestiečius su šia didele švente, su didžia sukaktimi: prieš 74 metus [apsirikimas, iš tikrųjų 76 metus — Sputnik], šis miestas buvo išlaisvintas nuo nacių užpuolikų", — sakė renginyje dalyvavęs veteranas.

"Atėjome čia pagerbti tų mūsų kovos draugų, kurie čia mirė, išlaisvino mūsų miestą, mūsų sostinę — Vilnių", — sakė kitas renginyje pasirodęs karo laikų dalyvis.

"Na, šiandien mes jau švenčiame 76-ąsias Vilniaus išvadavimo metines, vadinamosios Vilniaus operacijos, kuri truko nuo liepos 5 iki liepos 12 dienos, 13-ą dieną Vilnius buvo išlaisvintas. Didžiule kaina — miesto išvadavimo metu mirė apie penki tūkstančiai sovietų karių. Čia ilsisi daugiau nei trys tūkstančiai. Tai buvo 3-iojo Baltarusijos fronto būriai, vadovaujami pulkininko Černiachovskio. Penki žmonės, beje, tapo Sovietų Sąjungos didvyriais. Todėl šiandien noriu palinkėti jums, veteranai, žinoma sveikatos. Ir pandemiją, manau, nugalėsime ir apginsime tiesą apie karą", — susirinkusius veteranus pasveikino Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas.

Nuo 1941 metų birželio 24 dienos Vilnius buvo okupuotas vokiečių užpuolikų. Okupacija truko daugiau nei tūkstantį dienų, iki 1944 metų liepos 7 dienos, kai trečiojo Baltarusijos fronto kariai pradėjo kovoti už miestą.

Generala Černiachovskis aptarinėja Vilniaus išvadavimo planą, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Фридлянский

Operacijai vadovavo 37 metų kariuomenės generolas Ivanas Černiachovskis — jauniausias fronto vadas.

Vilniaus išlaisvinimas įvyko didelio masto Baltarusijos strateginio puolimo operacijos "Bagration" metu, ši operacija tapo didžiausiu Vokietijos kariuomenės pralaimėjimu jos istorijoje. Kova už Lietuvos sostinę truko savaitę, iki liepos 13 dienos. Per šį laiką žuvo apie 8 tūkst. žmonių, paimta į nelaisvę apie 5 tūkst. vokiečių kareivių ir pareigūnų.

Liepos 13 dieną, kai mieste buvo nuslopinti paskutiniai pasipriešinimo centrai, Maskva pasveikino Vilniaus išlaisvinimą 24 salvėmis iš 324 ginklų.

Pasibaigus karui, 1945 metais, Antakalnio karių kapinėse, Vilniuje, atsirado 900 broliškų ir individualių Raudonosios armijos karių ir karininkų kapų, kuriuose palaidoti beveik 3 tūkst. žmonių.

Pernai, kai buvo minimos 75-osios Lietuvos sostinės išvadavimo metinės, Maskvoje buvo surengtas šventinis fejerverkas. Tada 

Lietuva pasipiktino Rusijos valdžios ketinimu surengti fejerverkus Vilniaus ir rugpjūčio 1 dieną Kauno garbei. Lietuvos užsienio reikalų ministerija išreiškė protestą ir pareiškė, kad pergalė prieš nacizmą yra labai svarbi Lietuvos ir visos Europos likimui, tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaiga "neatnešė Lietuvai laisvės".

Tegai:
Aleksandras Udalcovas, fašizmas, nacizmas, naciai, Raudonoji armija, Antakalnio kapinės, Vilnius
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuvos prezidentas ragina Baltarusijos valdžią nepaleisti Astravo AE

(atnaujinta 12:54 2020.07.14)
Pasak jo, nesaugios Astravo atominės elektrinės paleidimas pažeis branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus bei kels pavojų ir Baltarusijos, ir Lietuvos bei aplinkinių šalių gyventojams

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Po apsilankymo Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (HAE) Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo Twitter paskyroje paskelbė pranešimą baltarusių kalba.

Pažymima, kad pranešime šalies vadovas ragina nepaleisti Astravo AE.

"Baltarusiai patyrė skaudžias Černobylio pasekmes, todėl kreipiuosi į Baltarusijos vadovus, raginu nepaleisti Astravo AE, nes ji neatitinka Europos Sąjungos (ES) streso testų reikalavimų ir nesukelti pavojaus Baltarusijos ir kaimyninių šalių gyventojams. Kruonio HAE nebus naudojamas Astravo AE poreikiams", — rašė jis.

​Anksčiau Gitanas Nausėda pareiškė, kad Kruonio HAE nebus naudojama Astravo AE rezervui.

Prezidentas įsitikinęs, kad nesaugios Astravo atominės elektrinės paleidimas pažeis branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus bei kels pavojų ir Baltarusijos, ir Lietuvos bei aplinkinių šalių gyventojams. Nausėda mano, kad Černobylio katastrofos padarinius "skaudžiai patyrusi Baltarusija neišmoko pamokos".

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas laikantis tarptautinių saugos reikalavimų. 

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselio ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai.

Tuo tarpu, pasak daugelio ekspertų, Lietuva nepajėgs boikotuoti Baltarusijos branduolinės energetikos objekto ES lygiu, nes net "broliškos" valstybės — Latvija ir Estija — labai atsargiai žiūri į atšiaurius Vilniaus pareiškimus ir veiksmus.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Baltijos šalių vienybė braška: Nausėda parodė, kas Lietuvai yra svarbiau
Skvernelis: EK turi parodyti lyderystę, kad elektra iš Astravo AE nepatektų į ES rinką
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Lietuvos prezidentas paskyrė ES vadovybei lemiamą vaidmenį BelAE klausimu
Vilniaus rajono gyventojams bus dalinamos kalio jodido tabletės