Auksinis karstas ir arklių traukiamas katafalkas: Teksase įvyko Floido laidotuvės

(atnaujinta 20:10 2020.06.10)
Hiustone, Teksaso valstijoje, įvyko Džordžo Floido laidotuvės. Šimtai žmonių atvyko palydėti jį į paskutinę kelionę

Kol žirgų traukiamas katafalkas važiavo miesto gatvėmis, laidojimo ceremonijos dalyviai ėjo iš paskos ir šaukė: "Aš negaliu kvėpuoti" ir "Džordžas Floidas".

46-erių afroamerikietis mirė Mineapolyje dėl policijos pareigūno veiksmų sulaikymo metu. 

Viešumoje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip sulaikymo metu vyrui uždedami antrankiai, o vienas iš policijos pareigūnų jam keliu prispaudė kaklą. Beginklis vyras kelis kartus sakė pareigūnui, kad negali kvėpuoti, tačiau policininkas nekreipė dėmesio ir Floidas vėliau mirė intensyviosios terapijos skyriuje.

Po Floido mirties JAV kilo protestų banga, smerkianti rasizmą ir policijos brutalumą, ir nuslūgo per daugelį didžiųjų pasaulio miestų. O pagrindinis demonstrantų šūkis "Black Lives Matter" tapo tarptautiniu.

Praeitą savaitę toks renginys vyko ir Lietuvos sostinėje.

Tegai:
protestai, JAV
Dar šia tema
Dėl ko kovojo, ant to ir "užsirovė" — "spalvotoji revoliucija" Amerikoje
"Aš negaliu kvėpuoti": Vilniuje vyko eitynės prieš rasizmą
JT ekspertai nusiuntė JAV laišką dėl galimų pažeidimų Floido byloje
JAV protestuotojai nugriovė ir įmetė į ežerą paminklą Kolumbui

"Žalgiris pasipriešinimo simbolis": 610-ųjų Žalgirio mūšio metinių minėjimo ceremonija

(atnaujinta 10:57 2020.07.16)
Mūšio lauke — Griunvalde — buvo atidengtas ir pašventintas iš Lietuvos atgabentas atminimo akmuo

610-ųjų Žalgirio mūšio metinių minėjimo ceremonijoje Griunvalde dalyvavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Atlikus Lietuvos ir Lenkijos himnus, sveikinamąjį žodį tarė Warmińsko-Mazurskie vaivadijos maršalas Gustaw Marek Brzezina, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, Lietuvos prezidentas, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ir Lietuvos premjeras.

Sveikinamojoje kalboje Nausėda pabrėžė glaudų, ilgamete bendra istorija grįstą Lietuvos ir Lenkijos tautų bendradarbiavimą, kurio sėkmės simboliu tapo legendinė Žalgirio mūšio pergalė. Be to, jis pridūrė, kad Žalgirio mūšyje pergalę atnešė bendrystė. Pasak šalies vadovo, tautų bendrystėje slypi stiprybė keisti ir kurti ateitį.

"Susivienijusios tautos gali atlikti milžiniškus žygdarbius, kaip šiais metais turėjome progą įsitikinti, kad solidarumo jėga yra įveikiami didžiausi iššūkiai", — sakė Lietuvos vadovas.

Lietuvos Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad ši diena abiejų valstybių istorijai reikšminga ir didinga šventė, nes čia, Žalgirio mūšio lauke, prieš 610 metų narsūs karžygiai kovėsi dėl Lietuvos ir Lenkijos likimo. Pergalė buvo pasiekta, nes buvome drąsūs ir vieningi. Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas pakvietė kitų žemių karius kautis su priešais drauge su Lenkijos Karalystės kariais. Tai buvo politinės išminties ir bendrystės jėga.

"Žalgirio mūšis, įrašytas į istorijos vadovėlius, moko jaunąją kartą pažinti protėvių žygdarbius ir pripažinti, kad nėra nenugalimų priešų, jeigu Lenkija ir Lietuva yra drauge. Šiandien aš galiu tvirtai liudyti, kad Žalgiris mums daugelį metų yra pergalės, drąsos, sutelktumo, bendrystės ir pasipriešinimo SIMBOLIS. Žalgiris įvairiais istoriniais laikotarpiais buvo ir liks ypač svarbi mūsų tautinės savimonės ir tapatybės dalis", — sakė premjeras.  

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai padėjo atminimo vainikus Žalgirio mūšio aukoms atminti. Ceremonijos pabaigoje įvyko simbolinio paminklinio akmens — Lietuvos tautos dovanos Lenkijai — atidengimo iškilmės.

1410 metų liepos 15 dieną vykęs Žalgirio mūšis laikomas vienu reikšmingiausių ir didžiausių mūšių Lietuvos istorijoje, pasibaigęs Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto ir Lenkijos Karaliaus Jogailos kariuomenių pergale prieš Kryžiuočių ordiną.

Žalgirio mūšio pergalė — ne tik Lietuvos ir Lenkijos pasididžiavimas, bet ir tarptautinį įvertinimą pelnęs karinės strategijos aktas.

Tegai:
Lenkija, Lietuva, atminimo ceremonija

Neblaivus traktoriaus vairuotojas mėgino pasprukti nuo policijos video

(atnaujinta 15:24 2020.07.15)
Už vairavimą išgėrus traktoriaus vairuotojui gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų

Iš pirmadienio į antradienį, apie 01:58 valandą, policijos pareigūnai patruliuodami Šilalės rajone, Galvyčių kaimo teritorijoje, pastebėjo įtartinai važiuojantį traktorių T-40. Apie tai informavo Tauragės policijos komisariatas.

Pradėjus jį stabdyti, vairuotojas nestojo ir nusprendė savo kelionę tęsti laukais. Tačiau šis įvažiavo į griovį ir traktorius apsivertė. Nustatyta, kad vairuotojas, gimęs 1984 metais, buvo neblaivus, į alkoholio matuoklį įpūtė 1,74 prom. ir nestodamas stengėsi išvengti akistatos su pareigūnais.

Vyrui pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonių vairavimo neblaiviam. Už tai gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Tegai:
vairavimas išgėrus, policija, traktorius
Dar šia tema
Grigiškėse BMW dideliu greičiu rėžėsi į degalinę
Kėdainių rajone pavogta automobilyje palikta rankinė
Radviliškio rajone buvo pakabintas Skvernelį menkinantis plakatas
Laurynas Kasčiūnas

Kasčiūnas prašo informacijos apie aukščiausio rango teisėjų komercinę veiklą

(atnaujinta 15:41 2020.07.16)
Jo teigimu, gavus informaciją, bus sprendžiama dėl teisėjų etikos bei drausmės ar Konstitucinės atsakomybės klausimo inicijavimo

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Laurynas Kasčiūnas dėl galimų aukšto rango teisėjų padarytų Konstitucijos pažeidimų prašo pateikti visą informaciją, kuri yra susijusi su šių teismų teisėjų uždarbiavimu komercinėse verslo bendrovėse, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Pažymima, kad Kasčiūnas kreipėsi į Konstitucinio Teismo pirmininką Dainių Žalimą, laikinai Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas einantį Aurelijų Gutauską ir laikinai Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas einantį Vigintą Višinskį.

Pažymima, kad Konstitucinio Teismo teisėja Daiva Petrylaitė, Aukščiausiojo Teismo teisėjas Andžejus Maciejevskis, Apeliacinio Teismo teisėjas Artūras Driukas ir galbūt kiti teisėjai papildomai uždarbiauja privačiose bendrovėse, kuriose vykdoma komercinė veikla.

Pabrėžiama, kad Konstitucijos 113 straipsnis numato, jog "teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą".

"Internetas užverstas firmų skelbimais, kad įmonės gali samdytis aukščiausio rango teisėjus savo renginiams, tai — visiškai nepriimtina. Teismų pirmininkų prašau pateikti visą informaciją su kokiomis verslo bendrovėmis komerciniais ryšiais yra susiję šių teismų teisėjai, kokias pajamas iš jų ir už ką gauna, kokią įtaką tai turi teisėjų nešališkumui ir nepriklausomui bei skaidrumo principams, ir kaip tokia veikla dera su Konstitucijoje įtvirtintu draudimu teisėjams užsiimti komercine veikla", — teigia Laurynas Kasčiūnas.

Jo teigimu, gavus informaciją, bus sprendžiama dėl teisėjų etikos bei drausmės ar Konstitucinės atsakomybės klausimo inicijavimo.

Tegai:
Konstitucija, teisėjai, Seimas, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Lietuva pasmerkė Rusijos veiksmus prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus ir prokurorus
EK aukštam Lietuvos teismų sistemos vertinimui — Venckienės pastaba