Atlantoje kilo nauja protestų banga: policija sulaikymo metu nužudė afroamerikietį

(atnaujinta 11:17 2020.06.16)
Dešimtys žmonių Atlantoje išėjo į gatves po afroamerikiečio Reišardo Brukso mirties dėl policijos veiksmų

JAV kilo nauja protestų banga — šį kartą Atlantoje. Dešimtys žmonių išėjo į gatves po afroamerikiečio Reišardo Brukso (Rayshard Brooks) mirties dėl policijos veiksmų.

Policijos pareigūnai sužeidė sulaikytą vyrą po to, kai jis atėmė iš vieno iš pareigūnų svaiginamąjį ginklą ir bandė pabėgti. Vėliau Bruksas mirė ligoninėje. Protestuotojai užblokavo greitkelį miesto centre ir padegė "Wendy's" restoraną, kur įvyko incidentas.

Protestai JAV nerimsta kelias savaites. Pirmąją bangą išprovokavo afroamerikiečio Džordžo Floido mirtis nuo policininkų rankos Mineapolyje. Tuomet protestai kilo daugelyje didžiųjų JAV ir pasaulio miestų. Kai kuriose vietose jie peraugo į riaušes ir susirėmimus su policija.

 

 

Tegai:
protestai, Atlanta, JAV
Dar šia tema
Protestai JAV: kaip amerikiečiai bando primesti kaltę Rusijai
Ši šalis nėra tokia visagalė. Ką parodė protestai JAV
Švediją užvaldė protestai dėl Džordžo Floido mirties
Protestai JAV: auka tapo redaktorius

Lietuvos policija papasakojo apie vyriausią policijos žirgą

(atnaujinta 18:09 2020.07.10)
Kaip pranešama, žirgas, kurio vardas Liuksas, yra stipriausias ir vyriausias iš raitosios policijos žirgų

Žirgas vardu Liuksas tarnauja Lietuvos policijoje, šiuo metu jis yra vyriausias iš raitosios policijos žirgų, apie tai praneša Lietuvos policija Facebook pranešime.

Policininkų teigimu, žirgas yra tarsi pareigūno kūno tąsa.

"Žirgo fizinei jėgai nedrįsta priešintis joks viešosios tvarkos pažeidėjas", — teigiama pranešime.

Tegai:
žirgas, policija, Lietuva
Dar šia tema
Amerikos lietuviai gieda Lietuvos himną bažnyčioje
Trispalvė iš dūmų: neįprastas sveikinimas Lietuvai Valstybės dienos proga

Kaip atgimė J. Lelevelio gimnazijos stadionas video

(atnaujinta 09:14 2020.07.11)
Renovuotas Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos stadionas ir aktyvūs gyventojai gali pradėti jame sportuoti kad ir dabar, nelaukdami naujų mokslo metų

Vilniaus miesto valdžia paskelbė vaizdo įrašą iš renovuoto Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos stadiono.

Jau dabar bėgikai gali lenktyniauti naujai dengtais takais, futbolininkams taip pat sudarytos sąlygos varžytis kokybiškame aikštyne, o krepšininkai kviečiami jėgas išmėginti krepšinio aikštelėse. 

Atnaujinta ne tik sporto komplekso danga, bet ir lankai, vartai, visas sportinis inventorius, įrengtas modernus apšvietimas.

Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos stadionas — jau trečias šią vasarą atidaromas renovuotas mokyklos aikštynas. Kitą savaitę estafetę perima Taikos progimnazija, o iki metų pabaigos turėtų būti atidaryti visi rekonstruoti numatyti stadionai.

Vieno aikštyno renovacijai savivaldybė vidutiniškai investuoja nuo 300 iki 400 tūkstančių eurų.

Tegai:
stadionas, Vilnius
Dar šia tema
Pilaitės gimnazijos stadionas uždengtas pripučiamu kupolu
Po ketvirčio amžiaus Kaune atgimė istorinis futbolo stadionas
Atnaujintas Ąžuolyno progimnazijos stadionas
Maskva

Propaganda prieš naujienas: kodėl Vakarų žiniasklaida praranda savo pozicijas

(atnaujinta 11:41 2020.07.11)
Vakarų žiniasklaida naudojo COVID-19 kaip dar vieną naujieną, siekdama tęsti antirusišką propagandą

MIA "Rossija segodnia" pristatė tyrimą "Aštuonkojis 2.0. Koronavirusas Rusijoje", skirtą šalies įvaizdžiui Vakarų (ir ne tik) žiniasklaidoje. Šį kartą į tyrėjų akiratį pateko pandemija, o aprėptas buvo ne tik G7, bet ir Kinija, kurioje įvyko pirmasis ligos protrūkis.

Papildymas pasirodė gana sėkmingu, nes Kinijos žiniasklaidos statistika pateikė gana netikėtą pasaulio paveikslą, kurį transliavo Vakarų leidiniai.

Apskritai, "Aštuonkojis 2.0" nepateikė jokių ypatingų staigmenų: Vakarų žiniasklaida naudojo COVID-19 kaip dar vieną naujieną, siekdama tęsti antirusišką propagandą.

Neabejotinu lyderiu čia tapo amerikiečiai — 58% publikacijų šia tema penkiose reikšmingiausiose (pagal auditorijos pasiekiamumą) Amerikos žiniasklaidose turėjo neigiama tonalumą. Toliau sekančioje Vokietijos žiniasklaidoje šis skaičius sudarė 44 proc., pas kanadiečius — 41 proc., o britus — 38 proc.

Tuo tarpu likusiuose trijuose "septyneto" valstybėse negatyvo dalia Rusijos atžvilgiu šia tema pastebima žemesnė: Japonijoje — 33 proc., Italijoje — 28 proc., Prancūzijoje — įspūdingas 21 proc.

Tiesa, ir pozityvo nebuvo daug — nuo vieno iki penkių procentų. Vienintelė išimtis yra Italija, kur net devyni procentai Rusijos ir koronaviruso paminėjimų buvo teigiami. Nesunku numanyti, kad būtent pagalba, kurią rusai suteikė italams kovojant su epidemija (siunčiant medicininius išteklius ir gydytojus), suteikė jų žiniasklaidai didesnę palankių publikacijų dalį.

Tačiau šiose skaičiuose įdomus kitas aspektas: jie aiškiai parodo aktualiausias dabartinės geopolitines tendencijas. Viena vertus, anglosaksai (tiek iš Senojo Pasaulio, tiek iš už vandenyno) išlieka antirusiškos atakos priešakyje, esant jos varomąja jėga. Tačiau iš kitos pusės — jie akivaizdžiai praranda net savo artimiausių sąjungininkų palaikymą, kurie bando išlaikyti neutralų požiūrį ir nepropoguoti rusofobijos, kas yra logiška: laikai pasikeitė ir kieme ne 2014-ieji.

Kartu skaičiai rodo, kokioje sunkioje — pirmiausia sau —  pozicijoje yra Vokietija. Aktyvi antirusiška lyderiaujančios Vokietijos žiniasklaidos pozicija aiškiai prieštarauja valstybinei-politinei linijai, kai Berlynas ne tik skatina ir gina bendrus projektus su Maskva, bet ir nuosekliai atsikrato pusiau okupacinės priklausomybės nuo JAV. Tačiau žiniasklaidos srityje akivaizdžiai išlieka griežtas svarbiausių leidinių pavaldumas ir besąlygiškas lojalumas nacionaliniams interesams ir Vašingtono viršenybei.

Kalbant apie konkrečias temas, kurios buvo naudojamos koronaviruso- antirusiškoje propagandoje, jos neišsiskyrė originalumu, vienaip ar kitaip veda prie dviejų seniai ir visiems gerai žinomų pagrindinių motyvų: Rusija eilini kartą žlūgsta, kaip niekad anksčiau, bet taip pat kelia didžiulę grėsmę visam pasauliui.

Visų pirma, buvo sukritikuota ir bendra situacija šalyje ir šalies sveikatos priežiūros sistemos būklė bei Rusijos valdžios veiksmai kovojant su COVID-19 — numatant, kad padėtis vėl laikosi ant plauko ir bet kurią akimirką gali žlugti. Kalbant apie grėsmę likusiai planetai, šiuo atveju taip pat nebuvo sugalvota nieko naujo: pagrindiniai kaltinimai — Maskvos vykdymo kampanija dezinformuojant apie pandemiją, iki to, kad Rusija klastingai įskiepija žmonijai apie rankų plovimo nenaudingumą.

Žinoma, Kinijos žiniasklaidoje ryškiai skiriasi problemos apšvietimo vaizdas, ir reikalas net ne 20% teigiamų publikacijų apie Rusiją kovos su koronavirusu kontekste ir neigiamų nebuvimu.

RT logotipas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

Pagrindinis bruožas yra didelis straipsnių šia tema skaičius. Per peržvelgta laikotarpį — nuo kovo iki birželio — 5 populiariausiuose Kinijos žiniasklaidos šaltiniuose buvo paskelbta daugiau nei 1 200 straipsnių apie Rusijos konfrontaciją su epidemija. Palyginimui: per tą patį laikotarpį minimaliausias tekstų skaičius pasirodė Kanadoje — 238 vienetai, o kitų šešių šalių rodikliai svyravo tarp 371 (Italija) ir 470 (Japonija). Beje, amerikiečiai su savo 428 straipsniais yra penktoje sąrašo vietoje.

Gaunasi, kad per tris mėnesius Kinijos žiniasklaida paskelbė tema "Koronavirusas Rusijoje" beveik tris kartus daugiau medžiagos, nei atrodo galingiausia planetoje Amerikos žiniasklaida. Be to, verta priminti, kad 80% kinų iš jų buvo neutralaus informacinio pobūdžio, tai yra, daugiausia tai buvo tik naujienų pranešimai.

Būtų klaidinga priskirti tokį milžinišką skirtumą ypatingam Kinijos dėmesiui ir domėjimusi Rusijos reikalais. Atrodo, kad viskas yra daug paprasčiau ir banaliau: reikalas intensyvesniame pirmaujančių Kinijos žiniasklaidos priemonių darbe ir didesniame efektyvume, kurios apdoroja ir perduoda per save daug daugiau informacijos srautų nei jų kolegos iš Vakarų.

Iš tiesų, tai patvirtina Vakarų baimę dėl informacinės lyderystės praradimo. Žinoma, norint pateikti tai auditorijai, jie yra išpūsti iki anekdotinių formų, tačiau iš esmės turi pagrindo.

Kadaise Vakarai sukūrė masinės informacijos priemonę šiuolaikiniu jų supratimu, tapus besąlygišku lyderiu ir pavyzdžiu visiems kitiems. Žodžio laisvė ir informacijos skleidimas tapo vienu pagrindinių jos kozirių kovojant su ideologiniais ir geopolitiniais oponentais — ir buvo sėkmingai panaudoti.

Tačiau dabar mes matome augančią šios ne taip jau seniai atrodančios sistemos krizę.

Kuo toliau, tuo sunkiau Vakarų žiniasklaidai konkuruoti su "ne laisvojo pasaulio" žiniasklaida, nesvarbu, ar tai būtų Kinija, ar Rusija. Galite juoktis tiek, kiek norite dėl Amerikos ir Europos politikų skleidžiamos panikos apie "Kremliaus žiniasklaidos čiuptuvus", tačiau RT ir Sputnik išties sulaukia vis daugiau atgarsio socialiniuose tinkluose nei garsiausi ir įtakingiausi Europos naujienų šaltiniai. Daugiau nei 1200 Kinijos žiniasklaidos pranešimų, nukreiptų prieš mažiau nei 450 — iš amerikiečių tik vienos bei siauros temos bei ne pačiomis karšiausiomis šioms valstybėms, atspindi tą patį procesą.

Vakarų žiniasklaidai vis sunkiau ir sunkiau (palyginus su senesniais konkurentais) susitvarko su savo pagrindine funkcija - akumuliuoti ir pateikti auditorijai kuo įvairesnę informaciją. Tai taikoma ir medžiagos turiniui ir pateikimui.

Taip, Vakarai ir toliau laikosi "laisviausios, sąžiningiausios ir profesionaliausios spaudos" etiketės. Tačiau susiklosčiusi situacija, kaip su karaliaus drabužiais iš pasakos — vieną dieną ji tiesiog nustos veikti.

Tegai:
koronavirusas, propaganda, žiniasklaida, Kinija, JAV, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Latvijos nacionalinė žiniasklaidos taryba uždraudė transliuoti septynis RT kanalus