Klaipėdos savivaldybė: Girulių miškas ne vieta geležinkelio mazgo plėtrai

(atnaujinta 13:11 2020.06.30)
Tvirtą poziciją dėl Girulių miško išsaugojimo išsako vis platesnis ratas aktyvių Klaipėdos ir visos šalies žmonių, be to, vienbalsiai pasisako ir miesto Tarybos nariai

Klaipėdos miesto savivaldybė nepritaria siūlymams geležinkelio infrastruktūros mazgą toliau nuo miesto centro perkelti Girulių miško sąskaita. Savo Youtube kanale miesto savivaldybė pasidalijo vaizdo įrašu su Girulių miško vaizdais ir aiškiai išdėstė savo poziciją.

Anksčiau Vyriausybė svarstė Klaipėdos geležinkelio mazgo infrastruktūrinius pakeitimus, kuriais traukinių manevravimo ir stovėjimo aikštelę numatoma įrengti miesto žaliaisiais plaučiais vadinamuose Giruliuose. Tam reikėtų iškirsti apie 50 ha miško. Nutarimas "Dėl transeuropinio IX B transporto koridoriaus Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo pradžios" Vyriausybės posėdyje buvo priimtas birželio 22 dieną.

Tokiems Vyriausybės ketinimams aktyviai priešinasi Klaipėdos miesto bendruomenė, raginanti ieškoti kitų alternatyvų geležinkelio mazgui plėsti.

Savivaldybė pažymėjo, kad raginimą vertinti visas įmanomas alternatyvas ji Vyriausybei pateikė dar balandžio pabaigoje. Kilus įvairioms interpretacijoms, neva savivaldybė pritarė Girulių miško naikinimui, administracija pateikė patikslintą miesto poziciją patvirtinantį dokumentą.

Praėjusią savaitę miesto Tarybos nariai pasirašė mero Vytauto Grubliausko inicijuotą memorandumą. Jame išreiškiamas nepritarimas bet kokiems geležinkelio plėtros projektams, kurie paliestų Girulių miško kirtimą.

"Principinė pozicija to pareiškimo yra tokia, kad tikrai Taryba nepritars jokiems veiksmams, darbams, vizijoms, kurios vienaip ar kitaip sietinos būtų su Girulių miško kirtimu. Dėl to atsirado ir vadinamoji Kopūstų kaimo alternatyva, kuri iš pradžių buvo prapuolusi iš Vyriausybės nutarimo. Dabar ji liepos 1-ąją vėl turėtų atsirasti", — pasakė Grubliauskas.

Savivaldybės Tarybos narių pasirašytas dokumentas išsiųstas Lietuvos prezidentui ir ministrui pirmininkui, Seimo pirmininkui ir susisiekimo ministrui. Šalies valdžiai išsiųstame rašte pažymima, kad birželio 22 dieną Vyriausybės posėdyje priimtas nutarimas "Dėl transeuropinio IX B transporto koridoriaus Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo pradžios" neatitinka Klaipėdos miesto bendruomenės bei savivaldybės lūkesčių ir yra iš esmės nepriimtinas.

Trečiadienį, liepos 1 dieną, Vyriausybė dar kartą spręs, ar pritarti šiam projektui, tačiau į projektą įtrauktas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pastabas pakoreguotas dokumentas dėl geležinkelio mazgo plėtros — bus analizuojamos ne tik Klaipėdos miesto, bet ir rajono teritorijos, įskaitant Kopūstų kaimą.

Tegai:
geležinkelis, miškas, Klaipėda

Šiaulietis, nesustojęs prie "Stop" ženklo pervažoje, mėgino papirkti pareigūnus

(atnaujinta 12:00 2020.07.08)
Už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimą Administracinių pažeidimų kodeksas numato baudą nuo 180 iki 280 eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių

Liepos 3-iosios rytą Pakruojo rajone krovininę transporto priemonę vairavęs vienos Šiaulių įmonės vairuotojas buvo sustabdytas, kai per geležinkelio pervažą važiavo net nepristabdęs, praneša Lietuvos policija.

Pranešama, kad kai Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai jį sustabdė ir paklausė, kodėl jis ignoravo "Stop" ženklo reikalavimus, vyriškis pradėjo teisintis, kad buvo užsigalvojęs apie šeiminius reikalus ir nepastebėjo ženklo.

Palanga
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Panirus į šeimyninius reikalus, kitą kartą galima ir traukinio nepamatyti. Ir tada jau kyšio traukiniui nepasiūlysi, kaip šįkart padarė sunkvežimio vairuotojas", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad 38 metų vyras, norėdamas išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, policijos pareigūnams pasiūlė 45 eurų kyšį, tačiau pareigūnams paprašius vyro pasiimti savo pinigus, šio elgesys buvo traktuojamas kaip siekis papirkti policininkus ir dėl to jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimą Administracinių pažeidimų kodeksas numato baudą nuo 180 iki 280 eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Tačiau minėtas pažeidėjas galiojančių nuobaudų už analogišką pažeidimą neturėjo, todėl jam buvo galimas susitaikymo su valstybe procesas ir buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu (puse minimalios baudos) sumokėti 90 eurų baudą ir dviem mėnesiams netekti vairuotojo pažymėjimo.

Tegai:
policija, kyšis, bauda, geležinkelio pervaža
Dar šia tema
Amerikos lietuviai gieda Lietuvos himną bažnyčioje
Trispalvė iš dūmų: neįprastas sveikinimas Lietuvai Valstybės dienos proga

Rusija pradėjo statyti didžiausią pasaulyje branduolinį ledlaužį

(atnaujinta 09:57 2020.07.08)
Objekto statybas planuojama baigti 2027 metais, jo ilgis bus daugiau nei du šimtai metrų

Primorsko krašte pradėtos didžiausio pasaulyje projekto "Lider" ledlaužio statybos. Laivas bus 210 metrų ilgio. Jis taip pat bus dvigubai galingesnis už esamus tokio tipo įrenginius — iki 120 megavatų, o greitis — 22 mazgai.

Branduoliniam ledlaužiui buvo suteiktas "Rossija" vardas. Planuojama jį aprūpinti dviem RITM-400 branduoliniais reaktoriais, keturiomis turbinomis ir keturiais elektriniais varikliais.

Bendra talpa leis ledlaužiui įveikti daugiau nei keturių metrų storio ledą. Tikimasi, kad laivas plauks Šiaurės jūros keliu ir ten kurs įvairaus sudėtingumo maršrutus, nepriklausomai nuo metų laiko.

Projektą užsakė "Rosatom", o tarp "Atomflot" ir laivų statybos komplekso "Zvezda" yra pasirašyta statybos sutartis. Ledlaužį planuojama pradėti eksploatuoti 2027 metais.

Tegai:
ledlaužis, Rusija
Dar šia tema
"Atsitiktinai nufilmuota": kokiais ginklais Sirijoje Rusija nustebino visą pasaulį
Rusijos T-14 "Armata" tankas buvo išbandytas nepilotuojamu režimu
Gyvenamasis rajonas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Lietuva pasiekė rekordinį nuomos kainų augimą ES

(atnaujinta 14:53 2020.07.09)
Turimais duomenimis, per pastaruosius trylika metų nuomos kainos šalyje išaugo daugiau nei šimtu procentų

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lietuvoje per pirmąjį šių metų ketvirtį nuomos kainos padidėjo labiausiai ES, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2007 metais, tai liudija "Eurostato" duomenys.

Per šį laikotarpį Baltijos šalyje nuoma pabrango 101,8 proc. Čekija buvo antroje vietoje (82,2), o Vengrija (75,1) — trečioje.

Vienintelė ES šalis, kurioje užfiksuotas nuomos kainų sumažėjimas, buvo Graikija (-17,5).

Tuo tarpu Liuksemburgas (91,4), Austrija (91,3) ir Švedija (82,8) tapo ES būsto kainų lyderėmis. Didžiausias nekilnojamo turto vertės sumažėjimas pastebėtas Graikijoje (-35,6), Rumunijoje (-23,6) ir Airijoje (-17,5).

Duomenys apie Graikiją yra tik 2019 metų.

Nuo 2007 metų iki 2020 metų pirmojo ketvirčio nuoma ES šalyse padidėjo 20,8 proc., o būsto kainos — 20,5 proc.

Tegai:
nekilnojamas turtas, buto nuoma, Lietuva, ES, Eurostatas
Dar šia tema
Lietuva atsidūrė tarp antilyderių ES pagal išlaidas šeimos pašalpoms
Lietuva aplenkė Latviją pagal darbinį amžių ES
Tarp Baltijos šalių pigiausias maistas Lietuvoje