Lietuvos policija pristatė būsimą pareigūną šuniuką Banderą

(atnaujinta 09:09 2020.07.01)
Pareigūnai vaizdo įraše parodė trijų mėnesių vokiečių aviganį, kuris po dvejų metų tarnaus policijoje

"Susipažinkite: naujasis mūsų šeimos narys — trijų mėnesių vokiečių aviganis Banderas", — parašė policijos pareigūnai savo Facebook paskyroje ir pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame kinologė Karolina Milinavičiūtė žaidžia su šuniuku.

Karolina Milinavičiūtė sako, kad Banderas su ja bus viena komanda. Policijoje šuniukas jau yra apie tris savaites. Jis gimė Elektrėnuose. Kinologei jis iš karto patiko, nes buvo socialus, drąsiai ėjo prie žmonių.

Kinologė pažymėjo, kad jau būdamas trijų mėnesių Banderas moka atlikti tokias komandas kaip "šalia", "ateik", "sėdėti", "gulėti". Tris–keturis kartus per dieną su šuniuku vyksta bendro paklusnumo užsiėmimai, taip pat skiriamas laikas žaidimams, poilsiui ir socializacijai. Kinologė daug laiko praleidžia su Banderu — jie visur keliauja kartu, kad jis kuo daugiau pamatytų.

Kinologė pažymėjo, kad tarnybiniu šunimi Banderas taps po dvejų metų.

Komentaruose po vaizdo įrašu vartotojai pažymėjo, kad šuniukas labai gražus ir palinkėjo kinologei sėkmės.

Tegai:
tarnybinis šuo, policija, Lietuva
Dar šia tema
Policijos pareigūnai iš miško išnešė pasiklydusį ir paeiti negalėjusį vyrą — video
VSAT tarnybinis šuo aptiko paliktą kontrabandinių cigarečių krovinį
Kauno oro uoste tarnybiniai šunys ieškos pas keleivius narkotikų

100 km Takas aplink Vilnių: kaip vyko pirmasis bėgimas

(atnaujinta 13:56 2020.07.04)
Penktadienio vakarą Vilniuje įvyko naujosios 100 km ilgio trasos aplink Vilnių atidarymas

Naujosios Vilniaus 100 km ilgio "trail" trasos krikštas įvyko — kaitrų penktadienio vakarą vienu metu iš dešimties vaizdingų žaliųjų kampelių startavę bėgimo mėgėjai įveikė po vieną iš dešimties trasos atkarpų ir taip drauge surinko magiškąjį "šimtuką", skelbia Vilniaus savivaldybės spaudos tarnyba.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius davė bėgimui startą iš pirmuoju numeriu pažymėtos 10 km tako atkarpos nuo  Stalo kalno viršūnės iki Pūčkorių atodangos. Tą pačią atkarpą pasirinko ir trys olimpiečiai — penkiakovininkas Justinas Kinderis, ėjikė Brigita Virbalytė ir bėgikė Vaida Žūsinaitė-Nekrošienė, ekonomistas Nerijus Mačiulis.

100 kilometrų trasa įrengta tariantis su Lietuvos orientavimosi sporto federacijos nariais, Vyriausiojo miesto architekto skyriaus specialistais. Didžioji jos dalis driekiasi ne asfaltu, o bekele. Tai yra žymiai sveikiau tiems, kurie turi sąnarių problemų, nes minkštas gruntas leidžia bėgant ar vaikštant jaustis komfortiškai.

Apie 17 km trasos driekiasi pro Verkius, dar 8 km — per Sapieginę, Olandų g. (Stalo kalną), Užupį, dar apie 20 km trasa vingiuoja Belmonto mišku, pro A. Puškino muziejų, tęsiasi iki Burbiškių, apie 20 km atkarpa driekiasi pro Burbiškes iki Lazdynų tilto, dar 12 km — nuo Lazdynų iki Ozo gatvės, nuo Ozo apie 10 km — iki Verkių.

Tegai:
bėgimas, Vilnius

Vietoje emulgatoriaus obuoliai: baltarusiai aptiko "netikrą" lietuviškų prekių krovinį

(atnaujinta 11:56 2020.07.04)
Paaiškėjo, kad Lietuvos ir Baltarusijos muitinėse įvestos identifikavimo priemonės buvo nuimtos, prekės pakeistos ir vėl uždėtos senos identifikavimo priemonės

Baltarusijos muitininkai aptiko pakeistas prekes, kurios buvo tranzitu gabenamos iš Lietuvos į Rusiją.

Apie tai buvo pranešta oficialiame Baltarusijos valstybinio muitinės komiteto YouTube kanale.

Pažymima, kad specialistai sugebėjo nustatyti du įvykius. Pirmuoju atveju Rusijos sunkvežimyje vietoj dokumentuose deklaruoto polimero buvo šviežiai sušaldyta žuvis, antruoju — obuoliai, o ne emulgatorius.

Toločinskio rajone buvo sustabdytas Rusijos vežėjų bendrovės "Volvo" sunkvežimis. Sunkvežimio vairuotojas muitinės pareigūnams pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad automobilyje buvo gabenama daugiau kaip 21 tonas polimero. Faktiškai šaldytuvo puspriekabėje buvo aptikta apie 40 tonų šviežiai užšaldytos žuvies.

Paaiškėjo, kad sunkvežimyje, kuris į Baltarusiją pateko iš Lietuvos per "Kamenny Log" patikros punktą, iš pradžių buvo polimeras. Tačiau jau Baltarusijoje jis buvo pakeistas šviežia šaldyta žuvimi. Tam pažeidėjai atidengė muitinės pasienyje krovinių skyriuje uždėtas identifikavimo priemones ir jas panaudojo dar kartą.

Ta pati pakeitimo schema, kaip paaiškėjo, buvo naudojama kitam "Volvo" sunkvežimiui, kuris važiavo į Rusiją per Liozno rajoną. Remiantis dokumentais, šiame sunkvežimyje turėjo būti daugiau nei 18,5 tonos emulgatoriaus, tačiau iš tikrųjų transporto priemonė buvo pilna 21 t. obuolių.

Automobilis taip pat įvažiavo į Baltarusiją iš Lietuvos per "Kamenny Log", ten taip pat buvo nuimtos ir pakartotinai naudojamos identifikavimo priemonės.

Dabar Rusijos vežėjams iškeltos administracinės bylos dėl neteisėto prekių gabenimo.

Tegai:
muitinė, Lietuva, Baltarusija
Borisas Jelcinas, archyvinė nuotrauka

"Mūsų žmogus, reikia imti" Kas atvedė Jelciną į didelę politiką

(atnaujinta 20:29 2020.07.04)
Prieš trisdešimt penkerius metus Sverdlovsko regioninio komiteto vadovas Borisas Jelcinas persikėlė į Maskvą

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Iš pradžių Michailas Gorbačiovas tam priešinosi — jie pažinojo vienas kitą nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos ir nelabai gerai sutarė. Tačiau 1985 metais nebuvo laiko abipusiam pasipiktinimui: perestroikai reikėjo naujų darbuotojų. Energingas ir jaunas Sverdlovsko vadovas ilgą laiką buvo stebimas Centrinio komiteto. Kaip klostėsi jo politinė karjera sovietmečiu, prisimena RIA Novosti autorė Galia Ibragimova.

"Jis nesidrovėjo kalbėtis su žmonėmis"

"Michailai Sergejevičiau, Jelcinas yra mūsų žmogus! Mes privalome jį imti", — įsitikinėjo TSKP Centrinio komiteto organizacinio-partinio darbo ir ideologijos skyriaus viršininkas Jegoras Ligačiovas. Gorbačiovas abejojo, bet vis dėlto įsiklausė į vyresniojo kolegos nuomonę.

1980-ųjų pradžioje Jurijus Andropovas atkreipė dėmesį į Sverdlovsko vadovą. KGB pirmininkas buvo sužavėtas, kad Jelcinas priešinosi biurokratinėms privilegijoms.

Tačiau jis ne iš karto sutiko persikelti. Jis buvo žinomas ir gerbiamas Sverdlovske. Jam vadovaujant mieste pradėjo statyti metro, buvo pastatyti nauji teatrai ir cirkas. Daugelis pagaliau persikėlė iš barakų į modernius butus. Regioniniame centre buvo organizuojamos mugės su deficitinėmis prekėmis.

Первый секретарь Московского городского комитета КПСС Борис Ельцин ведет собрание партийного актива Москвы
© Sputnik / Юрий Сомов
TSKP Maskvos miesto komiteto pirmasis sekretorius Borisas Jelcinas veda Maskvos partijos susitikimą

Kiekvienas sprendimas turėjo būti suderintas su Maskva ir teko įtikinėti Centrinį komitetą. Bet Jelcinas buvo ryžtingas lyderis.

Jis lankėsi gamyklose ir parduotuvėse, naudojosi viešuoju transportu, stovėjo eilėse prie bakalėjos prekių. Regiono komiteto kolegos tikėjo, kad tai yra darbas publikai. Tačiau paprasti žmonės galvojo kitaip.

"Jis bet kada galėjo įlipti į tramvajų ar autobusą ir važiuoti maršrutu, pasiklausyti, ką žmonės sako, kaip organizuojamas transportas, kaip atrodo miestas. Jis nevengė eiti į miną, eiti į šachtas, kalbėtis su žmonėmis", — prisiminė Uralo žurnalistas Grigorijus Kajiota.

1970-ųjų viduryje Jelcinas buvo vienas iš pirmųjų regiono lyderių, surengusių viešus susirinkimus. Jo reikliai klausė: "Kodėl bendrabučiuose taip drėgna ir daug tarakonų?“ Jam į sceną mesdavo užrašus: "Kodėl konservatorijoje priverčia groti instrumentais su nutrukusiomis stygomis?“ Šaukė jau iš paskos: "Kodėl parduotuvėse nėra arbatos ir patalynės?"

Новый микрорайон, где живут рабочие производственного объединения Уралмаш. Город Свердловск
© Sputnik / И. Зотин
Naujas mikrorajonas, kuriame gyvenao "Uralmaš" gamybos asociacijos darbuotojai. Miestas Sverdlovskas

Jelcinas kantriai atsakydavo, bet nežadėjo aukso kalnų. Jis nuoširdžiai paaiškino: "Produktai ir toliau bus pagal talonus. Ir neturėtumėte tikėtis atskirų butų iki devintojo dešimtmečio pradžios".

Šie susitikimai bent jau leido žmonėms, kaip sakoma, išsilieti. Juos rodydavo per televiziją, ir Maskvoje tai pastebėjo.

Tipiškas komunistas

Jelcinas, nors ir suprato planuojamos ekonomikos ydas, nelaikė savęs antisovietiniu. Jokiu būdu neprieštaravo Maskvai, ir jo politinė karjera sparčiai kilo į viršų. Taigi 1977 metais jis neabejotinai įvykdė Andropovo įsakymą nugriauti Ipatijevo namą. 1918 metais šio dviejų aukštų dvaro rūsyje bolševikai sušaudė paskutiniojo Rusijos imperatoriaus šeimą.

Дом инженера Ипатьева, в котором провела последние дни семья императора Николая II Романова
© Sputnik / Игорь Виноградов
Inžinieriaus Ipatijevo namas, kuriame paskutines dienas praleido imperatoriaus Nikolajaus II Romanovo šeima

KGB vadovui nepatiko, kad mirties bausmės vykdymo vieta patraukė užsieniečių ir sovietų disidentų dėmesį. Jis bijojo, kad Ipatijevo namai gali tapti antikomunistine šventove, ten netoli ir iki neramumų. Sverdlovsko valdžia ilgą laiką atmesdavo šį prašymą, ir tik Jelcinas, nesivaržydamas, uždarė komunistams skaudų klausimą.

Kai 1982 metais Andropovas paskelbė, kad Vakarų kultūros įtaka sovietinei visuomenei yra ydinga, Jelcinas palaikė jį ir apkaltino užsienio madą "sugasinus Uralo jaunimą". Jo įsakymu nebuvo išleisti šeši užsienio filmai.

Председатель Верховного Совета РСФСР, член ЦК КПСС, народный депутат СССР Борис Николаевич Ельцин
© Sputnik /
RSFSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, TSKP Centro komiteto narys, TSRS liaudies deputatas Borisas Nikolajevičius Jelcinas

Jelcinas buvo užsiėmęs žemiškomis problemomis, o ne gyvenimo prasmės ar demokratijos paieškomis. Jam buvo įteikti keli vyriausybės apdovanojimai. "Jelcinas išsaugojo visus šiuos dingusios sistemos talismanus ir jais labai didžiavosi", — knygoje apie pirmąjį Rusijos prezidentą pažymėjo rašytojas Timothy Coltonas.

Sverdlovsko provincialas sostinėje

Maskvoje Jelcinui buvo pasiūlyta vadovauti statybos skyriui. Jis tikėjosi tvirtesnės pozicijos ir neslėpė nusivylimo.

"Centrinio komiteto narys, pirmasis devynių su puse metų patirtį turintis regioninio komiteto sekretorius ir į Centrinio komiteto statybų skyriaus vadovus yra kažkaip nelabai logiški. Sverdlovsko sritis yra trečioje vietoje pagal gamybą šalyje, o pirmąjį regioninio partijos komiteto sekretorių, turintį unikalią patirtį ir žinias, būtų galima efektyviau išnaudoti", — prisiminė Jelcinas.

Bet jis iškart buvo išrinktas TSKP centrinio komiteto sekretoriumi. 1985 metų gruodžio mėnesį jis vadovavo Komunistų partijos Maskvos miesto komitetui (MGK). 1986 metų vasario mėnesį jis buvo kandidatas į politinio biuro narius. Tokį greitą pakilimą palaikė Gorbačiovas. Jis paaiškino, kad patyręs regiono pareigūnas padės įgyvendinti "perestroiką".

Владимир Долгих, Борис Ельцин, Эдуард Шеварднадзе, Валерий Воротников, Михаил Соломенцев, Егор Лигачев, Николай Рыжков, Андрей Громыко, Михаил Горбачев в президиуме шестой сессии Верховного Совета СССР одиннадцатого созыва
© AP Photo / Boris Yurchenko
Vienuoliktojo šaukimo TSRS Aukščiausiosios Tarybos šeštosios sesijos prezidiumas

Komunistų partijos viršūnė skeptiškai vertino Jelciną. Jis buvo laikomas provincialu ir prasčioku. Vakarų jis irgi nesidomino. Po susitikimo su jo vyresnysis Džordžas W. Bšas pasipiktino jo manieromis.

"Šis vaikinas yra tikras laukinis, tiesa?" — jis sakė susitikime dalyvavusiems Baltųjų rūmų pareigūnams.

Įpusėjus "perestroikai", niekas negalėjo įsivaizduoti, kad labai greitai Jelcinas susidurs su Gorbačiovu. Tačiau ir pats Sverdlovsko politikas dar negalvojo stoti į opoziciją.

Jis buvo visiškai pasinėręs į verslą. Kaip ir Sverdlovske, asmeniškai tikrino parduotuves, sandėlius, valgyklas. Važinėdavo viešuoju transportu ir daug kalbėjosi su maskviečiais. Jam vadovaujant prasidėjo bendrojo plano rengimas, buvo uždrausta griauti istorinius pastatus. Atsirado nauja šventė — Miesto diena.

Jelcino darbo stilius Centriniame komitete buvo laikomas keistu, tačiau jis užmerkdavo akis. Maskvos miesto komiteto vadovo susitikimai su maskviečiais daugelį erzino. Gorbačiovas taip pat buvo nepatenkintas. Reformos įstrigo, jo populiarumas sumažėjo. Atsižvelgiant į tai, tiesmukas Jelcinas, atvirai kritikuodamas sistemos ydas, pelnė šlovę.

Kova su Gorbačiovu

1987 metų rudenį Centrinio komiteto plenariniame posėdyje buvo svarstomas pranešimas apie spalio mėnesio Revoliucijos 70-ąsias metines. Jelcinas staiga paprašė žodžio. Posėdžiui vadovavo Ligačiovas, tačiau jis neatsakė į pakeltą Maskvos miesto komiteto vadovo ranką.

"Mano manymu, Borisas Nikolajevičius Jelcinas nori pasakyti kažką", — jį užstojo Gorbačiovas. Ligačiovas nenoriai sutiko. Gavęs mikrofoną, Jelcinas sutriuškino partinių struktūrų darbą. Jis paragino nomenklatūrą nustoti "girti generalinį sekretorių" ir neformuoti naujo asmenybės kulto.

Президент СССР Михаил Горбачев и президент России Борис Ельцин во время вечернего заседания внеочередной сессии ВС РСФСР, 1991 год
© Sputnik / Борис Бабанов
TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas ir Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas per RSFSR Aukščiausiosios tarybos neeilinės sesijos vakarinį posėdį. 1991 metai

"Prabėgo du ar trys perestroikos metai. Daug pasakyta. Tačiau dabar paaiškėja, kad reikia dar dvejų ar trejų metų. Tai labai dezorientuoja žmones, partiją ir mus visus. Tikėjimas perestroika ėmė kristi. Žmonės iš tikrųjų nieko negavo", — priekaištavo iš tribūnos Jelcinas.

Kitą dieną visa Maskva apie tai kalbėjo. Jelcino kalba buvo išplatinta samizdatu; jis buvo cituojamas laikraščiuose, žurnaluose ir radijuje. Politikas, drąsiai skelbiantis "perestroikos" problemas, išėjo į pirmą planą.

1989 metų kovo mėnesį Jelcinas buvo išrinktas liaudies deputatu. Po metų jis vadovavo Aukščiausiajai tarybai. Šiose pareigose 1990 metų birželio 12 dieną jis pasirašė deklaraciją dėl Rusijos suvereniteto. Dar po metų jis laimėjo prezidento rinkimus.

"Gyvenimas mums sukelia nuostabius paradoksus. Ar nenuostabu, kad likimas, tipiškam sovietų žmogui Jelcinui suteikė sovietinės sistemos naikintojo vaidmenį?" — klausia Timothy Coltonas.

Jelcinas Rusijos prezidento pareigas ėjo iki 1999 metų gruodžio 31 dienos.

Tegai:
TSRS, Maskva