Kaip saugiai elgtis vandenyje vaizdo instrukcija

(atnaujinta 21:23 2020.07.08)
Kaip išvengti skendimo ir padėti skęstančiajam? Kaip atlikti dirbtinį kvėpavimą skendusiam žmogui? Visa tai galima rasti šiame vaizdo įraše

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras savo YouTube kanale paskelbė vaizdo įrašą apie tai, kaip saugiai elgtis vandenyje.

Prisiminkite, kad maudytis galima tik saugiose, patikrintose, tam pritaikytose vietose. Neleiskite vienų mažamečių vaikų prie vandens telkinių, nesimaudykite, jei esate labai pavargęs, blogai jaučiatės ar esate apsvaigęs nuo alkoholio.

Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį, iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. 

Pabandykite mesti skęstančiajam plūduriuojantį daiktą — čiužinį, gelbėjimo ratą, tuščią plastikinį butelį ir pan. Jei asmuo yra per toli, pamėginkite gelbėti skęstantįjį, priplaukę prie jo su patikima plaukiojimo priemone ir paduodami jam per saugų atstumą daiktą, į kurį jis galėtų įsikibti.

Tegai:
saugumas, vanduo
Dar šia tema
Kaip saugiai elgtis vandenyje

Lietuvoje startavo akcija "Garažiukas": tikrinami automobilius remontuojantys asmenys

(atnaujinta 13:41 2020.10.01)
Kasmetinės akcijos tikslas — priminti verslininkams ir visuomenei, kad transporto priemonių priežiūra, remontas ar ardymas kuo mažiau kenktų aplinkai

Spalio 1–lapkričio 30 dienomis Aplinkos apsaugos departamentas vykdys akciją "Garažiukas 2020". Akcijos metu aplinkosaugininkai tikrins įmones ir asmenis, remontuojančius ir ardančius automobilius.

"Kreipsime dėmesį į asmenis, vykdančius veiklą garažo bendrijose, pavieniuose garažuose, ūkiniuose pastatuose, fermose, angaruose ir gamybinėse patalpose", — pažymėjo Vilniaus rajono apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Pavel Jakubovskij.

Anot Aplinkos apsaugos departamento, praėjusiais metais aplinkosaugininkai, vykdydami akciją "Garažiukas — kaminukas", patikrino 254 ūkio subjektus ir 416 fizinių asmenų. Nustatyti 97 pažeidimai, skirta 20 privalomųjų nurodymų. Dažniausi pažeidimai — atliekų deginimas, apskaitos nevykdymas, ženklinimo reikalavimų nesilaikymas.

Pažymima, jog šiais metais aplinkosaugininkai dėmesį kreips į asmenis, garažų bendrijose, pavieniuose garažuose, ūkiniuose pastatuose, fermose, angaruose ir gamybinėse patalpose vykdančius transporto priemonių techninę priežiūrą, remontuojančius ir ardančius eksploatuoti netinkamas transporto priemones  (ENTP).

Ypatingas dėmesys bus kreipiamas į tuos veiklų vykdytojus, kurie tuo užsiima nelegaliai.

Bus tikrinama, ar šias priemones surenkantys, apdorojantys asmenys turi TIPK ar Taršos leidimą, kuriame nurodytos ENTP surinkimo ir apdorojimo sąlygos, atliekų laikymo ir išrinkimo vietos.

Kasmetinės akcijos tikslas — priminti verslininkams ir visuomenei, kad transporto priemonių priežiūra, remontas ar ardymas kuo mažiau kenktų aplinkai. Pasak aplinkosaugininkų, svarbu, kad atliekomis nebūtų atsikratoma bet kur, ypač gamtoje, nes netinkamas atliekų šalinimo būdas daro neigiamą poveikį ne tik aplinkai, bet ir pačių žmonių sveikatai.

Taip pat akcija "Garažiukas" siekiama šviesti ir informuoti veiklos vykdytojus apie sutarčių sudarymo su teisėtais, skaidriai veikiančiais atliekų tvarkytojais, svarbą.

Automobilius ardantiems asmenims 

Aplinkosaugininkai tikrins, ar ENTP veikla vykdoma tik negyvenamosiose patalpose. Tais atvejais, kai dirbama lauke, svarbu užtikrinti, kad teršalai nesusigertų į žemės paviršių.

Taip pat bus tikrinamos patalpos, kuriose ardomi automobiliai, nutekėjusių skysčių surinkimo ir tvarkymo sistemos.

Pareigūnai kreips dėmesį, ar asmenys turi oficialias sutartis su atliekų tvarkytojais, kuriems perduodamos susidariusios pavojingosios ir nepavojingosios atliekos.

Bus tikrinama, ar, prieš priimant ardyti nebetinkamą naudoti automobilį, patikrinama "Regitroje" skelbiama informacija, pvz., ar automobilis nėra įkeistas, areštuotas ir kt.

Autoservisams

Departamento pareigūnai tikrins ir autoservisų patalpas: ar jos atitinka nustatytus reikalavimus, ar remonto dirbtuvėse yra priemonės, skirtos išsiliejusiems pavojingiems skysčiams neutralizuoti.

Ypatingas dėmesys bus kreipiamas, ar tinkamai rūšiuojamos ir laikomos atliekos, ar jų ne per daug sukaupta. Taip pat svarbu, kad autoserviso savininkas būtų sudaręs sutartis su teisėtais atliekų tvarkytojais.

Pareigūnai primena, kad bus tikrinama, kokie dažai, lakai ir gruntai naudojami pakartotiniam dažymui. Taip pat, ar reikalavimų laikomasi tuose servisuose, kuriuose remontuojamos kondicionavimo sistemos.

Be abejo, bus tikrinama, ar autoserviso savininkas, remontuojantis detales, darančias įtaką išmetamųjų dujų kokybei, turi dujų matavimo prietaisą su galiojančiu valstybinės patikros sertifikatu.

Gresiančios baudos

Įmonės, kurių veikloje susidaro pavojingos ir nepavojingos atliekos (išskyrus tam tikras teisės aktuose numatytas išimtis), turi atliekų susidarymo apskaitą vesti Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS).

Užsiimant ENTP ardymo veikla neturint leidimo arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams — nuo 300 iki 1700 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims — nuo 600 iki 1150 eurų.

Juridiniams asmenims vykdant ENTP ardymo veiklą neturint leidimo numatyta bauda nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų. Vykdant ENTP ardymo veiklą pažeidžiant leidimo sąlygas, juridiniams asmenims gresia bauda nuo 1000–2000 eurų.

Už atliekų tvarkymo pažeidimus fiziniams asmenims taikoma atsakomybė nuo įspėjimo iki 4100 eurų.

Juridiniams asmenims, perdavusiems pavojingas atliekas nelegaliems atliekų tvarkytojams, gresia bauda nuo 150 iki 55 tūkst. eurų, o atliekų apskaitos pažeidimai gali užtraukti baudą nuo 150 iki 1400 eurų.

Tegai:
aplinkos tarša, automobiliai, aplinkosaugininkai, Lietuva

Latvijos pajūrio regiono gyventojai nufilmavo šiaurės pašvaistę

(atnaujinta 10:58 2020.10.01)
Paprastai šis gamtos reiškinys pasirodo aukštose platumose, tačiau stipriai veikiant Saulei, jį galima "pagauti" ir žemesnėse teritorijose

Latvijos Kolkos miesto pajūrio regiono gyventojai galėjo stebėti Latvijai neįprastą atmosferos reiškinį — šiaurės pašvaistę.

Fotografas Karlis Liepiš antradienį Facebook paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti žalieji Šiaurės pašvaistės žybsniai virš vandens zonos. Jis taip pat padarė keletą nuotraukų.

Šiaurės pašvaistė Latvijoje yra labai retas reiškinys. Pasak meteorologų, šiam gamtos reiškiniui  būtinos dvi pagrindinės sąlygos: didelis Saulės aktyvumas — pavyzdžiui, magnetinių audrų metu, ir giedras dangus.

Švytėjimas pastebimas daugiausia šiaurinėse platumose abiejuose pusrutuliuose, tačiau kartais jas galima pastebėti ir žemesnėse platumose.

Pašvaistės spektras kinta priklausomai nuo aukščio. Pavasarį ir rudenį jie pasitaiko daug dažniau nei žiemą ir vasarą, dienos prieš ir po rudens bei pavasario lygiadienio laikomos ypač aktyviu periodu.

Švytėjimo metu išsiskiria didžiulis energijos kiekis. Pavyzdžiui, vienas iš didžiausių rodiklių buvo magnetiniai trikdžiai, kurie išskyrė tiek energijos, kiek jos išsiskiria per 5,5 balo žemės drebėjimą.

Tegai:
Latvija, šiaurės pašvaistė
Установка камеры приёма ДОУ на строительной площадке в Любмине, архивное фото

Danija leido eksploatuoti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 14:42 2020.10.01)
Pažymima, kad leidimas buvo išduotas remiantis daugeliu sąlygų, kurios turi užtikrinti saugų dujotiekio eksploatavimą

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Danijos energetikos agentūra išdavė leidimą "Nord Stream 2 AG" eksploatuoti "Nord Stream-2" dujotiekį šalies žemyniniame šelfe, pranešė agentūra.

"Danijos energetikos agentūra išdavė "Nord Stream 2 AG" leidimą eksploatuoti "Nord Stream-2" dujotiekį žemyniniame Danijos šelfe", — sakoma pranešime.

Pažymima, kad leidimas buvo išduotas remiantis daugeliu sąlygų, kurios turi užtikrinti saugų dujotiekio eksploatavimą.

"Lieka galioti 2019 metų spalio 30 dieną leidimo statyti "Nord Stream-2" sąlygos, nes jos dar neįvykdytos.

"Nord Stream-2" statyba

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tuomet Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie savo darbų projekte sustabdymą. Dabar JAV aptaria eilinį sankcijų išplėtimą šiam projektui.

Kremlius anksčiau ragino nustoti "Nord Stream-2" paminėti kokio nors politizavimo kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai, įskaitant Vokietiją.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Danija, Nord Stream-2
Dar šia tema
"Nord Stream-2" tiesiantiems laivams atsisakyta suteikti draudimą
JAV sukurs koaliciją prieš "Nord Stream-2": ar tai sustabdys statybas?
Lietuva reikalauja sankcijų prieš "Nord Stream-2" dėl Navalno