Lietuvos policija papasakojo apie vyriausią policijos žirgą

(atnaujinta 18:09 2020.07.10)
Kaip pranešama, žirgas, kurio vardas Liuksas, yra stipriausias ir vyriausias iš raitosios policijos žirgų

Žirgas vardu Liuksas tarnauja Lietuvos policijoje, šiuo metu jis yra vyriausias iš raitosios policijos žirgų, apie tai praneša Lietuvos policija Facebook pranešime.

Policininkų teigimu, žirgas yra tarsi pareigūno kūno tąsa.

"Žirgo fizinei jėgai nedrįsta priešintis joks viešosios tvarkos pažeidėjas", — teigiama pranešime.

Tegai:
žirgas, policija, Lietuva
Dar šia tema
Amerikos lietuviai gieda Lietuvos himną bažnyčioje
Trispalvė iš dūmų: neįprastas sveikinimas Lietuvai Valstybės dienos proga

Trakų policijos pareigūnai sulaikė brakonierius video

(atnaujinta 17:26 2020.08.14)
Pažeidėjams gresia ne tik bauda nuo 800 iki 1800 eurų už padarytą pažeidimą bei padarytos žalos gamtai atlyginimas, bet ir privalomas transporto priemonės ir nusižengimo padarymo įrankių konfiskavimas

Šiąnakt patruliuojantiems policijos pareigūnams įkliuvo brakonieriai, automobiliu su priekaba vežę ką tik nušauto tauriojo elnio patiną. Apie tai pranešė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Patruliuojant Trakų rajono teritorijoje, rugpjūčio 14 apie 01:00 magistraliniame kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas patikrino "Audi" automobilį su prikabinta tentine priekaba. Priekaboje pareigūnai aptiko ką tik sumedžiotą tauriojo elnio patiną.

Du iš keturių, prie automobilio buvusių vyrų, pateikė galiojančius medžiotojo bilietus, taip pat pareiškė, kad žinojo, jog iki rugpjūčio 15 dienos elnių patinų medžioklė yra draudžiama ir paaiškino, kad gyvūnas buvo sumedžiotas Pirčiupio miške. Pareigūnams brakonieriai pateikė ir graižtvinį šautuvą "SAUER S 303" su stovu jam laikyti bei termovizorių. Buvo patikrintas ir vyrų blaivumas — jie buvo blaivūs.

Į vietą iškviesti Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos darbuotojai pradėjo administracinio nusižengimo teiseną dėl medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo.

Pažeidėjams gresia ne tik bauda nuo 800 iki 1800 eurų už padarytą pažeidimą bei padarytos žalos gamtai atlyginimas, bet ir privalomas transporto priemonės ir nusižengimo padarymo įrankių konfiskavimas.

Trakų policijos pareigūnai brakonierius buvo sulaikę ir birželio 10-osios naktį, kuomet Lentvario seniūnijos teritorijoje sustabdyto "Volkswagen" markės automobilio bagažinėje gulėjo nušautas stirnos patinas, graižtvinis šautuvas "Blaser" su optiniu taikikliu ir kompensatoriumi ant vamzdžio, bei uždėtu prožektoriumi. Automobilyje buvo rastas ir termovizorius. Tuomet sulaikyti du pusamžiai vyrai taip pat priklausė vienam iš Trakų rajone veikiančių medžiotojų būreliui.

Tegai:
policija, brakonieriai, Trakų rajonas
Dar šia tema
Kėdainių rajone policijos automobilis partrenkė stirną
Raseinių rajone vyras apsipylė benzinu ir pasidegė
Vilniaus oro uoste pasieniečiai sučiupo du teisėsaugos vengusius lietuvius

Sputnik Lietuva sužinojo, ar lietuviai šiemet patenkinti poilsiu Palangoje

(atnaujinta 21:03 2020.08.14)
Šiemet dėl koronaviruso sukeltų apribojimų daugelis lietuvių nusprendė poilsiauti tėvynėje, todėl natūralu, kad žmonės patraukė į Lietuvos pajūrį

Sputnik Lietuva korespondentas apsilankė Palangoje, bene garsiausiame Lietuvos kurorte, ir pasiteiravo, ar lietuviai patenkinti atostogomis tėvynėje.

Daugelis žmonių giria Palangą, jiems patinka ir jūra, nors kartais vanduo šaltokas, nors geras oras. Beje,  aptarnavimas šiemet džiugina poilsiautojus. Daug kas pastebi, kad kurorto kavinėse ir restoranuose labai gražu, ypač vakarais. Tačiau žmonės pastebėjo, ir kad kainos šiek tiek šoktelėjo, tačiau tai neprivertė pakeisti savo įpročių.

Svetingi Palangos gyventojai kviečia atvykti į jų miestą, nes "jokių virusų nėra".

Tegai:
poilsis, vasara, Palanga
Žolinė, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 15-osios šventės

(atnaujinta 18:51 2020.08.14)
Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje minima Žolinė, o dar ir Zarasų gimtadienis

Rugpjūčio 15 yra 227-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 228-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 138 dienos.

Žolinė, Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė

Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti. Žolinė (Dzūkijoje — Kopūstinė) — tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima — kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo derliaus miltų tešlos paplotėliai svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepdavo.

Romėnai šią dieną garbindavo deivę Dianą, graikai — Artemidę. Šios deivės buvo laikomos augalų ir gyvūnų globėjomis. Aptinkama žinių, kad 500 m. prieš Kr., rugpjūčio 15 dieną buvo atidaryta deivės Dianos šventykla Romoje, ant Avetino kalvos.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Pasakojama, kad Jėzaus motinos Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo. Petras išvydo, kaip Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę patikrinti karstą, apaštalai Marijos kūno neberado — karste buvo tik daugybė gražių gėlių.„Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas" (Apr 12, 1). Taip apaštalas Jonas aprašo regėjimuose matytą Saulėtąją moterį — bažnyčios, kovojančios prieš žemės blogį, biblinį slibiną, simbolį. Marijos dangun ėmimo dogma paskelbta tik 1950 m., tačiau liturginis šio įvykio minėjimas žinomas nuo V amžiaus.

Kiekvienais metais Lietuvos bažnyčiose rengiami iškilmingi Žolinės atlaidai. Bažnyčiose šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės. Dzūkės nuo seno į gėlių puokštę įdėdavo morką, griežtį, buroką ar net kopūsto galvą. Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Merginos nusipindavo ir pašventindavo devynis skirtingų augalų vainikėlius. Sudžiovinti žolynai būdavo laikomi pirkioje už šventųjų paveikslų, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą arbatą.

Taip pat šią dieną gimtadienį švenčia Zarasai.

Zarasai — miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje (49 km į šiaurės rytus nuo Utenos) prie Zaraso ežero. Zarasų gimtadieniu laikomi 1506 metų rugpjūčio 15 diena. Iki tol šioje vietoje gyveno sėliai.

Manoma, kad 1506 metais metu čia buvo įkurtas Zarasų dvaras, o Zaraso ežero saloje — vienuolynas su mūrine bažnyčia. Salą su ežero krantu jungė 200 metrų ilgio medinis tiltas. 1530 metais vienuolynas perkeltas į Antalieptę, o bažnyčia į dabartinę jos vietą krante.

Savo vardadienius šią dieną švenčia Napalys, Napoleonas, Visvilas, Visvilė, Visvyda, Visvydas, Visvydė.

Tegai:
šventės, šventė