"Žalgiris pasipriešinimo simbolis": 610-ųjų Žalgirio mūšio metinių minėjimo ceremonija

(atnaujinta 10:57 2020.07.16)
Mūšio lauke — Griunvalde — buvo atidengtas ir pašventintas iš Lietuvos atgabentas atminimo akmuo

610-ųjų Žalgirio mūšio metinių minėjimo ceremonijoje Griunvalde dalyvavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Atlikus Lietuvos ir Lenkijos himnus, sveikinamąjį žodį tarė Warmińsko-Mazurskie vaivadijos maršalas Gustaw Marek Brzezina, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, Lietuvos prezidentas, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ir Lietuvos premjeras.

Sveikinamojoje kalboje Nausėda pabrėžė glaudų, ilgamete bendra istorija grįstą Lietuvos ir Lenkijos tautų bendradarbiavimą, kurio sėkmės simboliu tapo legendinė Žalgirio mūšio pergalė. Be to, jis pridūrė, kad Žalgirio mūšyje pergalę atnešė bendrystė. Pasak šalies vadovo, tautų bendrystėje slypi stiprybė keisti ir kurti ateitį.

"Susivienijusios tautos gali atlikti milžiniškus žygdarbius, kaip šiais metais turėjome progą įsitikinti, kad solidarumo jėga yra įveikiami didžiausi iššūkiai", — sakė Lietuvos vadovas.

Lietuvos Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad ši diena abiejų valstybių istorijai reikšminga ir didinga šventė, nes čia, Žalgirio mūšio lauke, prieš 610 metų narsūs karžygiai kovėsi dėl Lietuvos ir Lenkijos likimo. Pergalė buvo pasiekta, nes buvome drąsūs ir vieningi. Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas pakvietė kitų žemių karius kautis su priešais drauge su Lenkijos Karalystės kariais. Tai buvo politinės išminties ir bendrystės jėga.

"Žalgirio mūšis, įrašytas į istorijos vadovėlius, moko jaunąją kartą pažinti protėvių žygdarbius ir pripažinti, kad nėra nenugalimų priešų, jeigu Lenkija ir Lietuva yra drauge. Šiandien aš galiu tvirtai liudyti, kad Žalgiris mums daugelį metų yra pergalės, drąsos, sutelktumo, bendrystės ir pasipriešinimo SIMBOLIS. Žalgiris įvairiais istoriniais laikotarpiais buvo ir liks ypač svarbi mūsų tautinės savimonės ir tapatybės dalis", — sakė premjeras.  

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai padėjo atminimo vainikus Žalgirio mūšio aukoms atminti. Ceremonijos pabaigoje įvyko simbolinio paminklinio akmens — Lietuvos tautos dovanos Lenkijai — atidengimo iškilmės.

1410 metų liepos 15 dieną vykęs Žalgirio mūšis laikomas vienu reikšmingiausių ir didžiausių mūšių Lietuvos istorijoje, pasibaigęs Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto ir Lenkijos Karaliaus Jogailos kariuomenių pergale prieš Kryžiuočių ordiną.

Žalgirio mūšio pergalė — ne tik Lietuvos ir Lenkijos pasididžiavimas, bet ir tarptautinį įvertinimą pelnęs karinės strategijos aktas.

Tegai:
Lenkija, Lietuva, atminimo ceremonija

Lietuvoje startavo akcija "Garažiukas": tikrinami automobilius remontuojantys asmenys

(atnaujinta 13:41 2020.10.01)
Kasmetinės akcijos tikslas — priminti verslininkams ir visuomenei, kad transporto priemonių priežiūra, remontas ar ardymas kuo mažiau kenktų aplinkai

Spalio 1–lapkričio 30 dienomis Aplinkos apsaugos departamentas vykdys akciją "Garažiukas 2020". Akcijos metu aplinkosaugininkai tikrins įmones ir asmenis, remontuojančius ir ardančius automobilius.

"Kreipsime dėmesį į asmenis, vykdančius veiklą garažo bendrijose, pavieniuose garažuose, ūkiniuose pastatuose, fermose, angaruose ir gamybinėse patalpose", — pažymėjo Vilniaus rajono apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Pavel Jakubovskij.

Anot Aplinkos apsaugos departamento, praėjusiais metais aplinkosaugininkai, vykdydami akciją "Garažiukas — kaminukas", patikrino 254 ūkio subjektus ir 416 fizinių asmenų. Nustatyti 97 pažeidimai, skirta 20 privalomųjų nurodymų. Dažniausi pažeidimai — atliekų deginimas, apskaitos nevykdymas, ženklinimo reikalavimų nesilaikymas.

Pažymima, jog šiais metais aplinkosaugininkai dėmesį kreips į asmenis, garažų bendrijose, pavieniuose garažuose, ūkiniuose pastatuose, fermose, angaruose ir gamybinėse patalpose vykdančius transporto priemonių techninę priežiūrą, remontuojančius ir ardančius eksploatuoti netinkamas transporto priemones  (ENTP).

Ypatingas dėmesys bus kreipiamas į tuos veiklų vykdytojus, kurie tuo užsiima nelegaliai.

Bus tikrinama, ar šias priemones surenkantys, apdorojantys asmenys turi TIPK ar Taršos leidimą, kuriame nurodytos ENTP surinkimo ir apdorojimo sąlygos, atliekų laikymo ir išrinkimo vietos.

Kasmetinės akcijos tikslas — priminti verslininkams ir visuomenei, kad transporto priemonių priežiūra, remontas ar ardymas kuo mažiau kenktų aplinkai. Pasak aplinkosaugininkų, svarbu, kad atliekomis nebūtų atsikratoma bet kur, ypač gamtoje, nes netinkamas atliekų šalinimo būdas daro neigiamą poveikį ne tik aplinkai, bet ir pačių žmonių sveikatai.

Taip pat akcija "Garažiukas" siekiama šviesti ir informuoti veiklos vykdytojus apie sutarčių sudarymo su teisėtais, skaidriai veikiančiais atliekų tvarkytojais, svarbą.

Automobilius ardantiems asmenims 

Aplinkosaugininkai tikrins, ar ENTP veikla vykdoma tik negyvenamosiose patalpose. Tais atvejais, kai dirbama lauke, svarbu užtikrinti, kad teršalai nesusigertų į žemės paviršių.

Taip pat bus tikrinamos patalpos, kuriose ardomi automobiliai, nutekėjusių skysčių surinkimo ir tvarkymo sistemos.

Pareigūnai kreips dėmesį, ar asmenys turi oficialias sutartis su atliekų tvarkytojais, kuriems perduodamos susidariusios pavojingosios ir nepavojingosios atliekos.

Bus tikrinama, ar, prieš priimant ardyti nebetinkamą naudoti automobilį, patikrinama "Regitroje" skelbiama informacija, pvz., ar automobilis nėra įkeistas, areštuotas ir kt.

Autoservisams

Departamento pareigūnai tikrins ir autoservisų patalpas: ar jos atitinka nustatytus reikalavimus, ar remonto dirbtuvėse yra priemonės, skirtos išsiliejusiems pavojingiems skysčiams neutralizuoti.

Ypatingas dėmesys bus kreipiamas, ar tinkamai rūšiuojamos ir laikomos atliekos, ar jų ne per daug sukaupta. Taip pat svarbu, kad autoserviso savininkas būtų sudaręs sutartis su teisėtais atliekų tvarkytojais.

Pareigūnai primena, kad bus tikrinama, kokie dažai, lakai ir gruntai naudojami pakartotiniam dažymui. Taip pat, ar reikalavimų laikomasi tuose servisuose, kuriuose remontuojamos kondicionavimo sistemos.

Be abejo, bus tikrinama, ar autoserviso savininkas, remontuojantis detales, darančias įtaką išmetamųjų dujų kokybei, turi dujų matavimo prietaisą su galiojančiu valstybinės patikros sertifikatu.

Gresiančios baudos

Įmonės, kurių veikloje susidaro pavojingos ir nepavojingos atliekos (išskyrus tam tikras teisės aktuose numatytas išimtis), turi atliekų susidarymo apskaitą vesti Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS).

Užsiimant ENTP ardymo veikla neturint leidimo arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams — nuo 300 iki 1700 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims — nuo 600 iki 1150 eurų.

Juridiniams asmenims vykdant ENTP ardymo veiklą neturint leidimo numatyta bauda nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų. Vykdant ENTP ardymo veiklą pažeidžiant leidimo sąlygas, juridiniams asmenims gresia bauda nuo 1000–2000 eurų.

Už atliekų tvarkymo pažeidimus fiziniams asmenims taikoma atsakomybė nuo įspėjimo iki 4100 eurų.

Juridiniams asmenims, perdavusiems pavojingas atliekas nelegaliems atliekų tvarkytojams, gresia bauda nuo 150 iki 55 tūkst. eurų, o atliekų apskaitos pažeidimai gali užtraukti baudą nuo 150 iki 1400 eurų.

Tegai:
aplinkos tarša, automobiliai, aplinkosaugininkai, Lietuva

Latvijos pajūrio regiono gyventojai nufilmavo šiaurės pašvaistę

(atnaujinta 10:58 2020.10.01)
Paprastai šis gamtos reiškinys pasirodo aukštose platumose, tačiau stipriai veikiant Saulei, jį galima "pagauti" ir žemesnėse teritorijose

Latvijos Kolkos miesto pajūrio regiono gyventojai galėjo stebėti Latvijai neįprastą atmosferos reiškinį — šiaurės pašvaistę.

Fotografas Karlis Liepiš antradienį Facebook paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti žalieji Šiaurės pašvaistės žybsniai virš vandens zonos. Jis taip pat padarė keletą nuotraukų.

Šiaurės pašvaistė Latvijoje yra labai retas reiškinys. Pasak meteorologų, šiam gamtos reiškiniui  būtinos dvi pagrindinės sąlygos: didelis Saulės aktyvumas — pavyzdžiui, magnetinių audrų metu, ir giedras dangus.

Švytėjimas pastebimas daugiausia šiaurinėse platumose abiejuose pusrutuliuose, tačiau kartais jas galima pastebėti ir žemesnėse platumose.

Pašvaistės spektras kinta priklausomai nuo aukščio. Pavasarį ir rudenį jie pasitaiko daug dažniau nei žiemą ir vasarą, dienos prieš ir po rudens bei pavasario lygiadienio laikomos ypač aktyviu periodu.

Švytėjimo metu išsiskiria didžiulis energijos kiekis. Pavyzdžiui, vienas iš didžiausių rodiklių buvo magnetiniai trikdžiai, kurie išskyrė tiek energijos, kiek jos išsiskiria per 5,5 balo žemės drebėjimą.

Tegai:
Latvija, šiaurės pašvaistė
Vilniaus panorama

Politologas: Lietuva vykdo dvigubą politiką su ES pritarimu

(atnaujinta 17:23 2020.10.01)
Lietuva mato savo užsienio gynybos politikos prioritetą JAV, o jos ekonominio vystymosi šaltinis yra Europa, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono santykių su Rusija vizija yra "pavojinga" Lietuvai ir visai Europai, sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Laurynas Kasčiūnas.

Anksčiau lankydamasis Lietuvoje Prancūzijos lyderis sakė, kad norint pasiekti taiką Europos žemyne, būtina bendradarbiauti su Rusija.

Kasčiūnas kritikavo šią poziciją bei pažymėjo, kad Makrono primesta autonomiškos ir nepriklausomos Europos armijos samprata ir gynybos pirkimų vykdymas ne iš JAV, o iš Prancūzijos gynybos pramonės, yra nepriimtina Lietuvai.

Interviu Sputnik Lietuva politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus sakė, kad Lietuva vykdo dvigubą politiką.

"Lietuva yra ne tiek šalis, kiek reiškinys. Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir kai kurios kitos šalys mano, kad JAV yra jų užsienio gynybos politikos prioritetas, o Europos Sąjunga — ekonominės plėtros šaltinis, todėl jos užima tokią griežtą poziciją. Mes laikome JAV prioritetu, o tai, ką sako ponas Makronas, mums yra nepriimtina ir mes su tuo nesutinkame", — sakė jis.

Pasak Volovojaus, Lietuvos politikai leidžia sau daryti tokius pareiškimus, nes Europa dabar yra gana fragmentiška ir negali tam atsispirti.

"Nors situacija vystosi taip, kad Lietuva ir kitos į ją panašios šalys gali sau leisti tokią poziciją. Jei kažkas pasikeis Europos Sąjungoje, visų pirma tai priklauso nuo pačios Europos Sąjungos ir tokių šalių kaip Prancūzija ir Vokietija <...> tada kažkas gali pasikeisti", — sakė politologas ir pridūrė, kad situacijai įtakos gali turėti ir rinkimai JAV.

Vizito Lietuvoje metu Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, jog Europa turėtų bendradarbiauti su Rusija, kad kovotų už taiką Europoje, nepaisant kai kurių ES lyderių raginimų persvarstyti poziciją Maskvos atžvilgiu Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" kontekste.

Per pastaruosius metus Makronas bandė sumažinti nepasitikėjimą tarp Rusijos ir Vakarų, siekdamas gauti Rusijos Federacijos paramą sprendžiant sudėtingiausius tarptautinės politikos klausimus.

Tačiau Makrono bandymai "nuliūdino kitų Europos šalių vyriausybes", ypač Rytų Europoje. Jų vertinimu, dabar mažai kas skatina atšilimą santykiuose po 2014 metų įvykių Ukrainoje.

Tegai:
Laurynas Kasčiūnas, Emanuelis Makronas, ES, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Tichanovskaja paskelbė, kad yra susitikime su Makronu Vilniuje
Makronas vizito į Lietuvą metu pasisakė už dialogą su Rusija
Ekspertas paaiškino, kodėl Makronas susitiko su Tichanovskaja