FNTT kratų metu detales po Lietuvą vežiojusioje įmonėje rado 65 tūkst. eurų video

(atnaujinta 13:16 2020.07.24)
FNTT pareigūnai pričiupo detales po visą Lietuvą klientams vežiojusią įmonę, kuri netvarkingai vedė savo buhalteriją

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba, vadovaujant Klaipėdos apygardos prokuratūrai, atliko kratas autodetalių pervežimu visoje Lietuvoje užsiimančioje įmonėje, kuri įtariama apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimu. Vaizdo įrašu, kaip vyko kratos, pareigūnai pasidalino FNTT Facebook paskyroje.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vos šešis darbuotojus turinti įmonė 2018–2020 metais teikė automobilių detalių pervežimo paslaugas. Klientai susirasdavo jiems reikiamas detales iš naudotomis ir naujomis automobilių dalimis prekiaujančių vietų įvairiuose Lietuvos miestuose, o įtariamos įmonės darbuotojai jas nupirkdavo ir mikroautobusais pristatydavo klientui, per dieną būdavo aptarnaujama nuo 50 iki 100 asmenų. Atsiskaitymai vyko grynaisiais pinigais, į buhalterinę apskaitą būdavo įtraukiama tik maža dalis sandorių ir už juos gautų pajamų.

FNTT pareigūnai Šilalės rajone ir Kauno mieste bei kitose su tyrimu susijusiose vietose atliko 11 kratų, kurių metu paimti 65 tūkst. eurų grynaisiais pinigais, įvairūs užrašai, duomenys apie vykdytus užsakymus.

Už neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą valstybės įgaliotai institucijai numatoma griežčiausia bausmė — laisvės atėmimas iki 8 metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą — iki 4 metų laisvės atėmimo.

Tegai:
Lietuva, sukčiavimas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
FNTT kratų metu sučiupo automobilių prekeivius, nuslėpusius milijonus mokesčių
FNTT išaiškino schemą: 54 parduotuves Kaune turinti įmonė slėpė milijonus eurų — video
FNTT: Lietuvoje sparčiai daugėja pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas

Aktyvistai Vilniuje surengė simbolines ekologijos "laidotuves" video

(atnaujinta 16:09 2020.09.28)
Akcijos dalyviai paragino Lietuvos valdžią atkreipti dėmesį į aplinkos politiką ir laikytis Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos reikalavimų

Judėjimo "Fridays for Future" aktyvistai Vilniuje surengė ekologijos "laidotuves", ragindami valdžią imtis atsakomybės už Lietuvos politiką klimato srityje.

Akcijos dalyviai nešė simbolinį karstą Gedimino prospektu, skambant būgnams, švilpimui ir minios šūksniams.

Protesto organizatoriai pareiškė, kad laidotuvių procesijos imitacija buvo pasirinkta todėl, kad politikai, nesiimdami veiksmų kovai su klimato krize, žudo Žemę.

Pasak protestuotojų, atrodo, kad politikai pamiršo apie klimato krizę per koronaviruso pandemiją.

"Fridays for Future" aktyvistai pasisako už tai, kad investicijos į ekonomikos atsigavimą po pandemijos neprieštarautų Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos sąlygoms ir užtikrintų judėjimą link "tvarios visuomenės".

Protestuotojai taip pat pažymėjo, kad Lietuva kartu su kitomis ES šalimis įsipareigojo iki 2050 metų pasiekti neutralią klimatui ekonomiką, ir Lietuvos valdžia neturėtų to pamiršti.

Tarptautinis judėjimas "Fridays for Future" rugsėjo 25 dieną paskelbė Tarptautine klimato kaitos diena. Šią dieną protestai vyko daugelyje šalių.

Tegai:
Vilnius, ekologija, Lietuva
Dar šia tema
Įvardyti ekologiškai švariausi miestai pasaulyje
"Visi labai riebūs". Mokslininkus sukrėtė poliarinių lokių sugebėjimai
Blyškiai mėlynas taškelis: Žemės vaizdas iš kosmoso

Italijoje nuošliauža užblokavo žmones namuose video

(atnaujinta 13:42 2020.09.28)
Dėl darganos miesto gatvės virto purvo ir vandens upėmis, miesto valdžia ragina gyventojus neišeiti iš savo namų

Italijos Montefortė Irpino mieste įvyko nuošliauža. Gyvenvietė, kurioje gyvena 12 tūkstančių žmonių, yra Kampanijos regione, kalno papėdėje.

Purvas ir šiukšlės užblokavo skersgatvius, vedančius į miesto centrą. Kai kur purvas pasiekė metro aukštį, užpildė rūsius. "Upės" srovė nunešė daugybę automobilių, jie užblokavo kelis kelius.

Gyventojai pasislėpė nuo stichijos viršutiniuose namų aukštuose, dešimtys šeimų jau evakuotos, vietinėje mokykloje įrengtas skubios pagalbos centras.

Monteforte meras Kostantinas Džiordanas (Costantino Giordano) paprašė gyventojų artimiausiu metu nepalikti savo namų. Dabar regione dirba gelbėjimo tarnybos.

Tegai:
nuošliauža, Italija
Baltarusijos URM pastatas

Baltarusija įvedė atsakomąsias sankcijas Baltijos šalims

Šalies užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Minskas ir toliau atsakinės į kitų šalių įvestas ribojančias priemones, tačiau niekada nebus tokių veiksmų iniciatorius

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Baltarusija įvedė sankcijas Baltijos šalims atsakant už anksčiau nustatytus Lietuvos, Latvijos ir Estijos apribojimus. Apie tai praneša agentūra "BelTA".

"Na ką gi, nuo šiandien, kaip ir buvo žadėta, mes taip pat kiekvienai iš šių šalių įvedame abipuses simetriškas ribojančias priemones. Mes sakėme, kad tai yra žemyn einanti spiralė, paleista atskirų Lietuvos vadovų siūlymu. Mes ir toliau atsakinėsime, bet niekada neinicijuosime tokių veiksmų", — sakė Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorius Anatolijus Glazas.

Anot jo, tokių priemonių įvedimas nebus naudingas niekam, išskyrus, galbūt, Lietuvos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui, kuris "padarytų viską, kad būtų pastebėtas prieš artėjančius rinkimus".

"Tai tikrai neturės įtakos jo atlyginimui, skirtingai nei Lietuvos verslininkų ir mokesčių mokėtojų pajamoms, kurias sieja bendri projektai, sandoriai ir investicijos su kaimynine šalimi", — sakė Glazas.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pažymėjo, kad pernai Lietuvoje apsilankė apie 600 tūkstančių baltarusių, kurie ten paliko beveik milijardą eurų. Be to, pasak jo, Minskas kasmet aprūpina daugiau nei trečdalį "Lietuvos geležinkelių" bendrovės pakrovimo.

Glazas pavadino Lietuvos žingsnius Baltarusijos atžvilgiu "nuostolingais" ir mano, kad jie būtų atliekami "norint įtikti trumpalaikėms ambicijoms".

Patikslinta, kad apie 100 pareigūnų iš kiekvienos šalies buvo įtraukti į sankcijų sąrašus, jiems draudžiama atvykti į Baltarusiją.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Reaguodamas į sankcijų įvedimą iš Baltijos šalių pusės, Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka nurodė vyriausybei perorientuoti Baltarusijos krovinių srautą iš Lietuvos uostų. Be to, anksčiau jis teigė, kad Baltarusija buvo priversta "uždaryti sienas iš vakarų".

Tegai:
Baltijos šalys, sankcijos, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Baltarusija, RF ir BelAE: pirmosios Prancūzijos vadovo vizito Lietuvoje dienos rezultatai
Prancūzijos prezidentas pažadėjo Tichanovskajai padėti dialoge dėl Baltarusijos
JT Žurnalistų apsaugos draugų grupė susirūpino dėl situacijos Baltarusijoje