Nufilmuotas JAV karinių sraigtasparnių atvykimas į pratybų vietą Lietuvoje

(atnaujinta 09:31 2020.08.03)
Paskelbta, kad iš viso į Lietuvą atskrido devyni sraigtasparniai, priklausantys Amerikos oro pajėgoms

Jungtinių Amerikos Valstijų sraigtasparniai Apache nusileido Lietuvos kariuomenės poligone Pabradėje. Jie dalyvaus "Žemaitijos" brigados pratybose "Grifono kirtis/Medžiotojas 2020", Facebook puslapyje paskelbė Lietuvos kariuomenė.

Filmuotoje medžiagoje matyti keli sraigtasparniai, besisukantys danguje. Tada vienas iš jų nusileidžia.

Kaip rašo TASS su nuoroda į Lietuvos žiniasklaidą, į Lietuvą atskrido devyni JAV oro pajėgų kovos sraigtasparniai — septyni "Apache" ir du "Black Hawk". Kur tiksliai į Lietuvą atkeliavo karinė technika, nepranešama.

Anksčiau tapo žinoma, kad Vilnius rugsėjį planuoja įsigyti šešis "Black Hawk" sraigtasparnius. Sandorio vertė siekia 380 milijonų dolerių (apytiksliai 332 milijonus eurų), kurio dalį finansuos JAV.

Pokalbyje su Sputnik Lietuva karo ekspertas, pensininkas pulkininkas Viktoras Litovkinas pareiškė, kad toks pirkinys yra brandus Lietuvai, tačiau JAV gali suteikti paskolą. Anot jo, šią skolą turės sumokėti kitos kartos Lietuvos piliečiai.

Tegai:
pratybos, Lietuva, JAV, sraigtasparnis

Retas atvejis: didelis šuo rado kačiuką ir tapo jo globėju video

(atnaujinta 10:52 2020.09.27)
Kartais net motinos nėra tokios atsidavusios vaikams kaip šis šuo. Jis neatitraukia akių nuo savo "įvaikinto" kačiuko

Vaizdo įrašas apie šunį, besirūpinantį kačiuku, pasirodė internete ir tapo labai populiarus. Pasak šuns savininkės, jos augintinė gatvėje rado mažytį kačiuką ir nusprendė tapti jo globėja.

Ji visą dieną auklėja kačiuką, padeda lipti ant baldų. Šuo netgi atiduoda jam savo maistą.

Ji visą dieną nenuleidžia nuo jo akių ir saugo nuo galimų pavojų. Pavyzdžiui, kartą šuo neleido savo "vaikučiui" prieiti prie baseino.

O kačiukas savo ruožtu nepalieka savo naujos motinos ir užmiega ant jos pilvo.

Vartotojai tiesiog "įsimylėjo" vaizdo įrašą ir paliko po juo jaudinamus komentarus.

Savanore vakcinos nuo COVID-19 tyrimams tapo 81-erių Maskvos gyventoja

(atnaujinta 15:45 2020.09.27)
Moteris 40 metų dirbo slaugytoja, o dabar ji nusprendė padėti gydytojams surinkti išsamesnę informaciją apie vaisto poveikį vyresnio amžiaus žmonėms

Savanore vakcinos nuo COVID-19 tyrimams tapo 81-erių Maskvos gyventoja Zinaida Pasečnik.

Pensininkė pasidalino, kad 40 metų dirbo slaugytoja. Moteris pasakojo, kad 1960 m. jai teko masiškai skiepyti Maskvos gyventojus ir kovoti su raupų protrūkiu mieste.

Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl Pasečnik nusprendė savanoriauti ir padėti gydytojams rinkti išsamesnę informaciją apie vaisto poveikį vyresnio amžiaus žmonėms.

Pati pensininkė niekada nebijojo skiepų, net vaikystėje. Dabar ji nori savo pavyzdžiu parodyti, kad čia nėra nieko blogo. Pasečnik paragino pasiskiepyti ir nieko nebijoti.

Rusija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną COVID-19 prevencijai, kurią kartu su Rusijos tiesioginių investicijų fondu sukūrė Gamalėjaus nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras.

Šią savaitę pirmoji vaisto partija buvo išleista į civilinę apyvartą, prasidėjo trečiasis klinikinių tyrimų etapas. Pasak Rusijos sveikatos apsaugos ministro Michailo Muraškos, jau surinkta daugiau nei 30 tūkstančių savanorių. Jų stebėjimui sukurtas naujas formatas, įskaitant mobilią programą, leidžiančią tiesiogiai kontaktuoti pacientui ir vakcinos kūrėjui.

Platesnė vakcinacija nuo COVID-19 prasidės didėjant gamybai ir kaupiant poregistracinių saugumo tyrimų metu gautą informaciją, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Rusija
Dar šia tema
Lingienė iškritikavo Raseinių renginio, kuriame kilo COVID-19 židinys, organizatorius
Kuriant vakciną Gamalėjaus centre įvyko kibernetinės atakos  
Lietuvoje patvirtinta 90 naujų koronaviruso atvejų
Gedimino pilis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 28-osios šventės

(atnaujinta 18:38 2020.09.27)
Nuo rugsėjo 28 dienos iki metų galo lieka 94 dienos; savo vardadienį švenčia Svetlana, Lana, Vaclovas, Tautvydas, Vientautė, Saliamonas, Vacys

Rugsėjo 28 yra 271-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 272-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 94 dienos.

2020 metų rugsėjo 28 dieną saulė teka 07:13, leidžiasi 19:06, dienos ilgis — 11 val. 53 min.

Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena

Gedimino diena paskelbta rugsėjo 28-oji.

Šią dieną prisimenama Vilniaus įkūrimo istorija. Anot legendos, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo sapną, pranašavusį Vilniui garbingą Lietuvos sostinės ateitį. Minima, kad Gediminas prigulęs poilsiui rudens medžioklės metu, tad spėjama, kad tai turėjo įvykti rugsėjo pabaigoje. Paklausęs sapną išaiškinusio žynio Lizdeikos, Gediminas Vilniuje pastatė pilį ir įkūrė sostinę.

Gedimino dienos proga Vilniuje organizuojami šventiniai renginiai — miesto karnavalai, koncertai. Kartais Gedimino dienos šventė sujungiama su Rudens lygiadieniu, taigi, švenčiama anksčiau.

Pasaulinė pasiutligės diena

Rugsėjo 28 diena paskelbta Pasauline pasiutligės diena. Šios dienos tikslas — atkreipti visuomenės dėmesį į pasiutligės grėsmę žmonėms ir gyvūnams.

Pasiutligė — virusinė liga, kuria gali užsikrėsti gyvūnai ir žmonės. Liga dažniausiai plinta per įkandimus, tačiau užkratas su infekuoto gyvūno seilėmis taip pat gali patekti per pažeistą odą ar gleivinę. Išryškėjus neurologiniams pasiutligės simptomams, liga tampa mirtinai pavojinga.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kiekvienais metais įgyvendina pasiutligės likvidavimo programą, o nuo 2006 metų pradėta įgyvendinti oralinė laukinių gyvūnų vakcinacija, kuri vykdoma 2 kartus per metus visoje Lietuvos teritorijoje.

Pasaulinės pasiutligės dienos proga, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įvairiuose Lietuvos rajonuose ir miestuose organizuoja naminių gyvūnų augintinių nemokamą vakcinaciją nuo pasiutligės, renginius, skirtus pasiutligės prevencijai.

Savo vardadienį šiandien švenčia Svetlana, Lana, Vaclovas, Tautvydas, Vientautė, Saliamonas, Vacys.

Ši diena istorijoje

1520 metais gimė Barbora Radvilaitė, LDK kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė. Mirė 1551 metais Krokuvoje. Palaidota Vilniaus Katedroje.

1533 — Rumunijoje gimė Steponas Batoras, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Mirė 1586 m. Gardine.

Šią dieną 1542 metais tyrinėtojas Chuanas Rodrigesas Kabrijas tapo pirmuoju europiečiu, išsilaipinusiu ant dabartinės Jungtinių Valstijų teritorijos vakarinės dalies pakrantės.

1571 metais Milane gimė italų dailininkas, vienas žymiausių baroko meistrų Mikelandželas Merizis da Karavadžas. Mirė 1610 metais.

1826 — Rusija paskelbė karą Persijai.

1867 metais gimė rašytoja Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė – Lazdynų Pelėda. Mirė 1926 metais.

1891 metais mirė amerikiečių rašytojas, gerai žinomo romano "Mobis Dikas" ir apysakos "Jūreivis Bilis Badas" autorius Hermanas Melvilis. Gimė 1819 metais.

Šią dieną 1924 metais du JAV karo lėktuvai baigė pirmąjį istorijoje skrydį aplink pasaulį. Kelionė truko 175 dienas.

1939 metais Vokietija ir TSRS susitarė dėl įtakos zonų, į kurias įeina Lietuva, Lenkija ir kitos Rytų Europos šalys, pasidalinimo.

1941 metais II pasaulinio karo metu prasidėjo nacių teroro akcijos Čekoslovakijoje.

1950 — Indonezija tapo JT nare.

Šią dieną 1978 metais mirė Romos popiežius Jonas Paulius I; jo įpėdiniu tapo Jonas Paulius II.

1992 metais Varšuvoje įvyko pirmasis istorijoje Lietuvos ir Lenkijos Ministrų pirmininkų — A. Abišalos ir H. Suchockos — susitikimas.

1994 — plaukdamas iš Talino į Stokholmą (netoli Turku miesto Suomijoje) Baltijos jūroje nuskendo keltas "Estonia", žuvo 852 žmonės.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai