Beirute įvyko galingas sprogimas video

(atnaujinta 22:29 2020.08.06)
Anot Libano žiniasklaidos, sprogimo priežastis galėjo būti gaisras viename iš sandėlių, kur buvo laikoma pirotechnika

Beiruto uosto rajone įvyko galingas sprogimas, praneša "RIA Novosti".

Sprogimo banga išdaužė aplinkinių pastatų langus, o virš miesto pakilo didelis dūmų stulpas.

​Pranešama, kad daug žmonių nukentėjo nuo duženų.

"Arčiau uosto keli namai griuvo, ten, mūsų žiniomis, gali būti žmonių", — pridūrė agentūros šaltinis.

Anot "RIA Novosti" korespondento, dešimtys žmonių sužeisti, greitosios medicinos pagalbos automobiliai išvežė sužeistuosius iš Zajtuna-bei rajono ir kaimyninių kvartalų.

Sprogimo priežastis, anot Libano žiniasklaidos, galėjo būti gaisras viename iš sandėlių, kur buvo laikoma pirotechnika.

Tegai:
sprogimas, Beirutas

Rusijos raketnešių Tu-160 skrydį lydėjo naikintuvai penkių šalių video

(atnaujinta 09:58 2020.09.18)
Planinis skrydis truko daugiau nei aštuonias valandas. Įvairiais jo etapais naikintuvai iš skirtingų valstybių lydėjo Rusijos raketnešius

Du Rusijos karinių oro pajėgų strateginiai raketnešiai Tu-160 atliko planinį skrydį virš neutralių Baltijos jūros vandenų.

Tam tikrais raketnešių skrydžio etapais kartu su jais skrido Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų Su-35, taip pat lydėjo užsienio valstybių naikintuvai: Danijos oro pajėgų F-16, Italijos ir Vokietijos oro pajėgų F-22, Lenkijos oro pajėgų MiG-29, taip pat Švedijos oro pajėgų "Saab JAS 39 Gripen".

Skrydis truko daugiau nei aštuonias valandas.

Pažymima, kad tolimojo nuotolio aviacijos pilotai reguliariai skraido virš Arkties, Šiaurės Atlanto, Juodosios ir Baltijos jūrų bei Ramiojo vandenyno vandenų.

Rusijos gynybos ministerija ne kartą pažymėjo, kad šalies aviacijos skrydžiai visada vykdomi laikantis tarptautinių oro erdvės naudojimo taisyklių.

Pastaruoju metu Rusijos naikintuvai vis dažniau "perima" NATO žvalgybinius lėktuvus virš Baltijos jūros vandenų.

Rusijos gynybos ministerija ne kartą reikalavo Pentagono nutraukti provokacijas, įskaitant žvalgybą prie Rusijos teritorijų, tačiau Amerika nereaguoja į Maskvos raginimus.

Tegai:
vaizdo įrašas, raketnešis, Rusija, Tu-160
Dar šia tema
Rusijos gynybos ministerija vaizdo įraše parodė oro atakos jūroje atrėmimą
Nufilmuotas bombonešių Tu-22M3 skrydis per saulėlydį

Priešai prie slenksčio: kodėl Pentagono pareigūnai gąsdina amerikiečius dideliu karu?

(atnaujinta 13:47 2020.09.16)
Naujasis JAV karinių oro pajėgų štabo vadovas vos pradėjęs eiti pareigas paskelbė, kad Amerikos žmonės turėtų būti pasiruošę susidurti su jėga prilygstančia valstybe, su kuria galimas didelio masto karas

Naujasis JAV karinių oro pajėgų štabo vadovas Čarlzas Braunas (Charles Brown) viename iš savo pirmųjų pranešimų sakė, kad amerikiečiai turi ruoštis dideliam karui. Galbūt net savo teritorijoje.

Pasak pareigūno, JAV susidurs su joms galia prilygstančia valstybe, o patys konflikto nuostoliai gali būti didesni nei Antrasis pasaulinis karas. Tradiciškai Braunas kaip galimas oponentes įvardijo Rusiją ir Kiniją ir kalbėjo apie nepataisomą jų karinio potencialo augimą.

Taip pat generolas siūlo dar kartą padidinti finansavimą gynybos pramonei, kurios biudžetas jau dabar siekia iki šiol neregėtą mastą.

Tegai:
išlaidos gynybai, karinės išlaidos, išlaidos, Kinija, Rusija, JAV
Baltarusijos protestuotojų palaikymo akcija Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Įsakymo kaina. Kuo rizikuoja Lietuva dideliame žaidime prieš Rusiją?

(atnaujinta 12:43 2020.09.18)
Pastaruoju metu įtampa Europos santykiuose su Rusija auga. Pasekmės Lietuvai gali būti liūdnos

Vakarai su dideliu nerimu laukė Rusijos ir Baltarusijos prezidentų susitikimo. Buvo sakoma, kad Aleksandras Lukašenka ketina atiduoti/parduoti savo šalį Vladimirui Putinui, ir tuoj įvyks anšliusas — beliko duoti įsakymą Rusijos "žaliesiems žmogeliukams", kurie jau Baltarusijoje.

Susitikimas praėjo ramiai. Nebuvo net kalbos, pavyzdžiui, apie bendrą valiutą. Dar daugiau — Rusija atitraukė rezervą, kuris buvo paruoštas padėti kaimyninės šalies teisėsaugos institucijoms. Tačiau isterija Europoje tęsiasi — Maskva raginama nesikišti į Baltarusijos reikalus, bet tuo pat metu vadinamasis ES užsienio reikalų ministras Žozepas Borelis pareiškia, kad Lukašenka — neteisėtas prezidentas.

Kitaip tariant, ES reikalauja iš Rusijos palikti ramybėje Minską, bet pati tuo pat metu elgiasi priešingai ir daro tai labai agresyviai. Dar daugiau "stebuklų" istorijoje su Aleksejaus Navalno "apnuodijimu".

Rusijos užsienio žvalgybos vadovas Sergejus Naryškinas (tai yra, ne šiaip sau žmogus iš niekur) sako, kad iki opozicionieriaus išvykimo į Vokietiją jokių nuodų jo organizme nebuvo. Tačiau prieš jo žodį — Angelos Merkel žodis. Išeitis paprasta — Vakarai turėtų pateikti akivaizdžius savo tiesos įrodymus, kad Maskva būtų priremta prie sienos.

Bet jų niekas nepateikia, ir paprastai santūrus ir korektiškas Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vis dažniau daro itin kietus pareiškimus dėl europinių partnerių elgesio. Tai reiškia, kad Europos santykiai su Rusija staiga pajudėjo "žaidimo be taisyklių" link, ir tai yra blogas ženklas, nes toks žaidimas turi neigiamų pasekmių visiems jo dalyviams, ir kuo jis kietesnis — tuo jos blogesnės.

Šiame kontekste kyla natūralus klausimas: europiečiai, pirmiausia vokiečiai, išprotėjo (nes tik beprotis gali savo iniciatyva dėl labai abejotinų priežasčių pradėti kryptingai žlugdyti strateginio bendradarbiavimo — taip pat energetikos srityje — su viena iš pagrindinių pasaulio valstybių pagrindus)?

Ne, jie neišprotėjo. Tiesiog pagalvokite, ką primena jų elgesys. Teisingai — amerikiečių, kurie pastaruoju metu ignoruoja bet kokias taisykles ir tiesiog daro, ką nori, stilių. Todėl galima daryti prielaidą, kad tam tikros jėgos Vašingtone (vadinamieji demokratai-globalistai-atlantistai) užvirė košę iš Baltarusijos revoliucijos, Navalno "apnuodijimo", "Šiaurės srauto 2", sankcijų ir taip toliau, kuri iš esmės yra jų galimybių maksimumas (kovos pikas), siekiant galutinai ir negrįžtamai supriešinti Europą — pirmiausia Vokietiją — su Rusija.

Tik įsivaizduokite, kokie turėjo būti panaudoti svertai, kad Merkel padarytų pareiškimą dėl "neabejotino Navalno apnuodijimo", pastačiusį Berlyną į labai nepatogią padėtį, iš kurios bus sunku išsisukti ne tik jam, bet ir visai Europos Sąjungai.

Galutinis šio "mūšio dėl Europos" rezultatas, kaip teigia ekspertai, dar nėra aiškus — antirusiškas spaudimas jai didžiulis, bet, pavyzdžiui, Austrija pasakė, kad skubėti Navalno ir "Šiaurės srauto" atveju nereikia. Kitaip tariant, Senajame žemyne dar yra rimtų jėgų, kurios pasiruošusios pabandyti pasipriešinti tiems, kas nori nuleisti geležinę uždangą tarp jo ir Rusijos. Kas laimės — pažiūrėsime.

Ką šiuo atveju svarbu suprasti Lietuvai? Ji yra "Baltarusijos režimo" ir "Rusijos imperializmo" kritikų priešakyje. Kitaip tariant, aktyviai prisideda prie įtampos Europos santykiuose su Maskva didinimo. Tačiau apie galimas tokios politikos pasekmes, kaip visada, negalvojama.

Yra senas geras posakis: kai ponai mušasi, cholopų kuodai traška. Kitaip sakant, jeigu tarp ES ir Rusijos paaštrės sankcijų karas, labiausiai nukentės mažosios bloko valstybės, kurios sistemiškai yra ne tokios atsparios nuostoliams kaip didžiosios. Ir reikia suprasti, kad Maskvos atsakas Baltijos valstybėms gali būti žymiai skaudesnis nei Minsko.

Papildomas skambutis Lietuvai yra tas, kad konkrečiai jos neigiamas įvaizdis įsitvirtino rusiškame politiniame ir informaciniame diskurse. Pavyzdžiui, Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas, komentuodamas įvykius Baltarusijoje, pareiškė: "Jokiems amerikiečiams, lietuviams, lenkams, vokiečiams kištis mes neleisime". Tai yra, lietuviai iš karto po amerikiečių.

O prieš tai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasakė taip: "Mūsų kaimynai lietuviai, mano nuomone, peržengė jau visas padorumo ribas. Turime tvirtą pagrindą manyti, kad jie su ponia Svetlana Tichanovskaja dirba visai nedemokratiniais metodais ir metodais, kuriuose matyti nepagarba Baltarusijos Respublikos suverenitetui".

Kitaip sakant, Lietuva ES priešpriešos su Rusija kontekste gali nukentėti ne tik kaip maža valstybė, bet ir kaip viena iš pagrindinių šios priešpriešos iniciatorių ir aktyviausių jos dalyvių, įskaitant Baltarusijos kryptį. Tačiau politinis šalies elitas apie tai greičiausiai net negalvoja. Nėra laiko nerimauti dėl nacionalinių interesų ir vertinti rizikas šalies ūkiui — svarbiausia vykdyti "didžiojo brolio" įsakymą.

Apibendrinant galima konstatuoti, kad tam tikros jėgos (greičiausiai Amerikoje) metė į mūšį dėl Europos praktiškai visus įmanomus politinius, ekonominius ir informacinius rezervus. Dėl to įtampa pastarosios santykiuose su Rusija artėja prie pavojingos ribos. Peržengus ją, "belaisvių niekas neims", ir labiausiai šiame žaidime be taisyklių gali nukentėti tokios mažos ir aklai svetimą užsakymą vykdančios valstybės kaip Lietuva.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, Rusija, ES
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Rusijos žvalgyba: JAV atlieka pagrindinį vaidmenį dabartiniuose Baltarusijos įvykiuose
Lukašenka Lietuvą, Lenkiją ir Čekiją pavadino "JAV satelitais"
Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas: vystysis kartu ir "padės" Baltarusijai
Lukašenkos padėjėjas Lietuvos deputatus pavadino "beprincipiais veidmainiais"