CRK apibendrino preliminarius Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus

(atnaujinta 13:47 2020.08.11)
Komisijos vadovės teigimu, rinkimai buvo atviri, konkurencingi ir užtikrino piliečių valios saviraiškos laisvę

Baltarusijoje vykusiuose rinkimuose dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka, remiantis preliminariais balsavimo rezultatais, gavo 80,23 proc. balsų.

Rezultatus pateikė Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos vadovė Lidija Jermošina. Antrąją vietą užėmė Svetlana Tichanovskaja, kurią, pasak CRK, palaikė 9,9 proc. rinkėjų.

NVS stebėtojų misijos vadovas Sergejus Lebedevas savo ruožtu pabrėžė, kad rinkimai "buvo atviri, konkurencingi ir užtikrino laisvą piliečių valios išraišką".

Pagrindinė balsavimo diena Baltarusijoje buvo rugpjūčio 9 d. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Minsko gyventojai, nesutinkantys su balsavimo rezultatais, išėjo į nesankcionuotą protestą miesto centre.

Teisėsaugos pajėgos protestuotojams išsklaidyti naudojo garsines granatas, vandens patrankas ir, kai kurių šaltinių teigimu, gumines kulkas. Baltarusijos vidaus reikalų ministerija dar nepranešė, kiek asmenų buvo sulaikyta. Šiuo metu padėtis mieste rami.

Tegai:
rinkimai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (372)
Dar šia tema
Lietuvos URM išreiškė požiūrį į Baltarusijos prezidento rinkimus
Baltijos šalys ir Lenkija paragino ištirti rinkimus Baltarusijoje

Aktyvistai Vilniuje surengė simbolines ekologijos "laidotuves" video

(atnaujinta 16:09 2020.09.28)
Akcijos dalyviai paragino Lietuvos valdžią atkreipti dėmesį į aplinkos politiką ir laikytis Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos reikalavimų

Judėjimo "Fridays for Future" aktyvistai Vilniuje surengė ekologijos "laidotuves", ragindami valdžią imtis atsakomybės už Lietuvos politiką klimato srityje.

Akcijos dalyviai nešė simbolinį karstą Gedimino prospektu, skambant būgnams, švilpimui ir minios šūksniams.

Protesto organizatoriai pareiškė, kad laidotuvių procesijos imitacija buvo pasirinkta todėl, kad politikai, nesiimdami veiksmų kovai su klimato krize, žudo Žemę.

Pasak protestuotojų, atrodo, kad politikai pamiršo apie klimato krizę per koronaviruso pandemiją.

"Fridays for Future" aktyvistai pasisako už tai, kad investicijos į ekonomikos atsigavimą po pandemijos neprieštarautų Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos sąlygoms ir užtikrintų judėjimą link "tvarios visuomenės".

Protestuotojai taip pat pažymėjo, kad Lietuva kartu su kitomis ES šalimis įsipareigojo iki 2050 metų pasiekti neutralią klimatui ekonomiką, ir Lietuvos valdžia neturėtų to pamiršti.

Tarptautinis judėjimas "Fridays for Future" rugsėjo 25 dieną paskelbė Tarptautine klimato kaitos diena. Šią dieną protestai vyko daugelyje šalių.

Tegai:
Vilnius, ekologija, Lietuva
Dar šia tema
Įvardyti ekologiškai švariausi miestai pasaulyje
"Visi labai riebūs". Mokslininkus sukrėtė poliarinių lokių sugebėjimai
Blyškiai mėlynas taškelis: Žemės vaizdas iš kosmoso

Italijoje nuošliauža užblokavo žmones namuose video

(atnaujinta 13:42 2020.09.28)
Dėl darganos miesto gatvės virto purvo ir vandens upėmis, miesto valdžia ragina gyventojus neišeiti iš savo namų

Italijos Montefortė Irpino mieste įvyko nuošliauža. Gyvenvietė, kurioje gyvena 12 tūkstančių žmonių, yra Kampanijos regione, kalno papėdėje.

Purvas ir šiukšlės užblokavo skersgatvius, vedančius į miesto centrą. Kai kur purvas pasiekė metro aukštį, užpildė rūsius. "Upės" srovė nunešė daugybę automobilių, jie užblokavo kelis kelius.

Gyventojai pasislėpė nuo stichijos viršutiniuose namų aukštuose, dešimtys šeimų jau evakuotos, vietinėje mokykloje įrengtas skubios pagalbos centras.

Monteforte meras Kostantinas Džiordanas (Costantino Giordano) paprašė gyventojų artimiausiu metu nepalikti savo namų. Dabar regione dirba gelbėjimo tarnybos.

Tegai:
nuošliauža, Italija
Upė

Dar dviejose šalies upėse geresnės sąlygos migruoti žuvims

(atnaujinta 11:07 2020.09.29)
Pabrėžiama, kad projektas papildomai įtrauktas į ES finansuojamų valstybės projektų vandens telkinių būklei gerinti sąrašą

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Aplinkos ministerija skyrė daugiau kaip 120 tūkst. eurų ES struktūrinių fondų lėšų žuvų migracijos sąlygoms Kražantės ir Vokės upėse gerinti, teigiama ministerijos pranešime.

Pabrėžiama, kad projektas papildomai įtrauktas į ES finansuojamų valstybės projektų vandens telkinių būklei gerinti sąrašą.

"Jį vykdys, kaip numato Vandenų srities plėtros 2017–2023 metais programos įgyvendinimo veiksmų planas, Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kražantėje planuojama tvarkyti jos vagą žemiau Kelmės užtvankos slenksčio: valyti nuvedamąjį kanalą, įrengti dambas ir statinį, skirtą nukreipti neršti plaukiančias žuvis nuvedamojo kanalo link, kurio aukštupyje yra žuvų pralaida", — rašoma ministerijos pranešime.

Taip pat teigiama, kad Vokėje bus pertvarkytas Vaidotų slenkstis, įrengus akmenų metinius, bunas, paskleidus riedulius, suspaudus vagą ir pakėlus vandens lygį. 

Be šio projekto, ES finansuojamų valstybės projektų vandens telkinių būklei gerinti sąraše yra dar devyni. Tai leis sudaryti sąlygas žuvims migruoti Ventoje panaikinus Žerkščių užtvankos liekanas, pašalinti buvusio vandens malūno užtvankos liekanas Anykštos upėje ir sutvarkyti jos vagą Anykščiuose ties Malūno gatve, pagerinti Kalvių ežero (Kaišiadorių r.), Simno ežero ir Dovinės upės (Alytaus r.) vandens būklę ir kt.

Tegai:
žuvys, upė
Dar šia tema
Nesaugias prekes į rinką tiekusioms įmonėms skirtos tūkstantinės baudos
Nuo koronaviruso visame pasaulyje mirė daugiau nei milijonas žmonių