Milžiniškas penkių metrų ilgio ryklys priplaukė prie žuvų mylėtojo video

(atnaujinta 13:17 2020.09.12)
Ryklį nufilmavęs škotas pažymėjo, kad jam buvo labai malonu pamatyti milžinišką ryklį, nes praėjusio amžiaus viduryje Norvegijos žvejai šias žuvis beveik visiškai sunaikino prie Šetlando salų krantų

Žuvų mylėtojas prie Škotijos krantų susidūrė su milžinišku rykliu. Į vaizdo įrašą su žuvimi atkreipė dėmesį tinklalapis "LADbible".

Rugpjūčio pabaigoje 48 metų Rajanas Litas su kamera plaukiojo valtimi prie Šetlando krantų, tačiau nesutiko nė vienos žuvies. Kai škotas jau ketino grįžti namo, susidūrė su dviem milžiniškais rykliais, kurių kiekvienas buvo pusšešto metro ilgio. Žuvys valgė planktoną.

Erelis
© Sputnik / Виталий Аньков

Litas numetė inkarą, viena iš žuvų susidomėjo valtimi ir priplaukė prie jos. Škotas padarė keletą nuotraukų, įlipo į vandenį ir pradėjo filmuoti.

"Buvo puiku būti vandenyje šalia tokio didžiulio ir galingo gyvūno. Planktonas, kurį valgė ryklys, pablogino matomumą, todėl aš galėjau jį įžiūrėti tik už kelių metrų", — pasakojo Litas.

Škotas pažymėjo, kad jam buvo labai malonu pamatyti milžinišką ryklį, nes praėjusio amžiaus viduryje Norvegijos žvejai šias žuvis beveik visiškai sunaikino prie Šetlando salų krantų.

"Laimei, dabar tai yra saugoma rūšis, todėl jos skaičius auga", — pabrėžė Litas.

Milžinryklis arba gigantiškasis ryklys (Cetorhinus maximus) — tai antra pagal dydį ryklių rūšis, dydžiu nusileidžianti tik bangininiams rykliams. Yra žinomi iki devynių metrų ilgio šios rūšies atstovai. Jie minta planktonu ir nekelia pavojaus žmonėms.

Tegai:
Škotija, vaizdo įrašas, ryklys
Temos:
Juokingi, mieli ir jaudinantys vaizdo įrašai su gyvūnais (159)
Dar šia tema
Australijoje ryklys užpuolė du britų turistus
Australijoje nufilmuotas šunų ir ryklių "žaidimas"
Egėjo jūroje, prie Turkijos krantų, pastebėtas didžiulis ryklys — video

Rusijos raketnešių Tu-160 skrydį lydėjo naikintuvai penkių šalių video

(atnaujinta 09:58 2020.09.18)
Planinis skrydis truko daugiau nei aštuonias valandas. Įvairiais jo etapais naikintuvai iš skirtingų valstybių lydėjo Rusijos raketnešius

Du Rusijos karinių oro pajėgų strateginiai raketnešiai Tu-160 atliko planinį skrydį virš neutralių Baltijos jūros vandenų.

Tam tikrais raketnešių skrydžio etapais kartu su jais skrido Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų Su-35, taip pat lydėjo užsienio valstybių naikintuvai: Danijos oro pajėgų F-16, Italijos ir Vokietijos oro pajėgų F-22, Lenkijos oro pajėgų MiG-29, taip pat Švedijos oro pajėgų "Saab JAS 39 Gripen".

Skrydis truko daugiau nei aštuonias valandas.

Pažymima, kad tolimojo nuotolio aviacijos pilotai reguliariai skraido virš Arkties, Šiaurės Atlanto, Juodosios ir Baltijos jūrų bei Ramiojo vandenyno vandenų.

Rusijos gynybos ministerija ne kartą pažymėjo, kad šalies aviacijos skrydžiai visada vykdomi laikantis tarptautinių oro erdvės naudojimo taisyklių.

Pastaruoju metu Rusijos naikintuvai vis dažniau "perima" NATO žvalgybinius lėktuvus virš Baltijos jūros vandenų.

Rusijos gynybos ministerija ne kartą reikalavo Pentagono nutraukti provokacijas, įskaitant žvalgybą prie Rusijos teritorijų, tačiau Amerika nereaguoja į Maskvos raginimus.

Tegai:
vaizdo įrašas, raketnešis, Rusija, Tu-160
Dar šia tema
Rusijos gynybos ministerija vaizdo įraše parodė oro atakos jūroje atrėmimą
Nufilmuotas bombonešių Tu-22M3 skrydis per saulėlydį

Priešai prie slenksčio: kodėl Pentagono pareigūnai gąsdina amerikiečius dideliu karu?

(atnaujinta 13:47 2020.09.16)
Naujasis JAV karinių oro pajėgų štabo vadovas vos pradėjęs eiti pareigas paskelbė, kad Amerikos žmonės turėtų būti pasiruošę susidurti su jėga prilygstančia valstybe, su kuria galimas didelio masto karas

Naujasis JAV karinių oro pajėgų štabo vadovas Čarlzas Braunas (Charles Brown) viename iš savo pirmųjų pranešimų sakė, kad amerikiečiai turi ruoštis dideliam karui. Galbūt net savo teritorijoje.

Pasak pareigūno, JAV susidurs su joms galia prilygstančia valstybe, o patys konflikto nuostoliai gali būti didesni nei Antrasis pasaulinis karas. Tradiciškai Braunas kaip galimas oponentes įvardijo Rusiją ir Kiniją ir kalbėjo apie nepataisomą jų karinio potencialo augimą.

Taip pat generolas siūlo dar kartą padidinti finansavimą gynybos pramonei, kurios biudžetas jau dabar siekia iki šiol neregėtą mastą.

Tegai:
išlaidos gynybai, karinės išlaidos, išlaidos, Kinija, Rusija, JAV
Elektra, archyvinė nuotrauka

Rugpjūčio mėnesį elektros kainos Baltijos šalyse išaugo 40 procentų

Pabrėžiama, kad kaina Lietuvoje išaugo iki 43,32 Eur/MWh, Latvijoje — iki 43,41 Eur/MWh, o Estijoje pakilo iki 40,90 Eur/MWh

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Rugpjūtį vidutinė elektros energijos didmeninė kaina Baltijos šalyse kilo maždaug 40 proc., praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pabrėžiama, kad kaina Lietuvoje išaugo iki 43,32 Eur/MWh, Latvijoje — iki 43,41 Eur/MWh, o Estijoje pakilo iki 40,90 Eur/MWh.

"Nord Pool" prekybos vietose Šiaurės šalių prekybos regionuose kainos kilo dar labiau. Palyginti su liepos mėnesiu, kainos išaugo apie du kartus. Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė rugpjūtį svyravo nuo 3,89 EUR/MWh iki 147,54 EUR/MWh.

Pasak elektros energijos tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" direktoriaus Martyno Gigos, kainų augimui Baltijos šalyse didžiausią įtaką turėjo energijos srautų apribojimai.

"Rugpjūčio mėnesį dėl SE4 jungčių pajėgumų apribojimų fiksuoti mažesni srautai iš Suomijos ir Švedijos. Kiek didesni jungčių pajėgumai ir didesni energijos srautai pastebėti iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities , tačiau jie buvo mažesni nei praėjusių metų rugpjūtį", — teigė jis.

Pabrėžiama, kad bendras Baltijos šalių elektros energijos suvartojimas rugpjūtį, palyginti su 2019 metų rugpjūčiu, sumažėjo 2 proc. iki 2 096 GWh.

Taip pat teigiama, kad Lietuvoje suvartojimas išliko toks pats kaip praėjusių metų rugpjūtį — 957 GWh, Latvijoje sumažėjo 2 proc. iki 562 GWh, o Estijoje paklausa buvo 5 proc. mažesnė ir suvartota 577 GWh elektros energijos. 

Rugpjūčio mėnesį bendras elektros energijos generavimas Baltijos šalyse sudarė 64 proc. visos suvartojamos elektros energijos. Lietuvoje gamybos ir suvartojimo santykis buvo 47 proc., Latvijoje — 69 proc., o Estijoje — net 86 proc.

Tegai:
Baltijos šalys, kaina, elektra
Dar šia tema
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Lietuva per rugsėjį gavo trečią Rusijos SGD krovinį