Lietuvoje nufilmuotas vandens viesulas

(atnaujinta 20:21 2020.10.08)
Pasak vaizdo įrašo autoriaus, reiškinys atsirado ties Nemirseta ir slinko Palangos link

Internete pasirodė vandens viesulo vaizdo įrašas, kurį pavyko nufilmuoti liudininkui iš Lietuvos. Vaizdo įrašas buvo paskelbtas grupės "Orai ir klimatas Lietuvoje" puslapyje. Autorius — Nerijus Sliesarevas.

Filmuotoje medžiagoje matomas didelis piltuvo formos oro ir vandens sūkurys.

Pasak vaizdo įrašo autoriaus, reiškinys nufilmuotas vakare, apie 19:10, netoli Nemirsetos. Viesulas judėjo Palangos link. Vėliau už šio pradėjo suktis dar vienas, tik mažesnis.

Panašus reiškinys paprastai įvyksta, kai paprastas tornadas praeina virš vandens. Toks sūkurys egzistuoja tik 15–30 minučių, o jo greitis yra du tris kartus mažesnis nei įprasto sūkurio.

Tegai:
viesulas, Lietuva
Dar šia tema
Netoli Vilniaus užfiksuota žalsvos spalvos "krentanti žvaigždė"

Sputnik Lietuva paklausė vilniečių, kas laimės Seimo rinkimus

(atnaujinta 16:09 2020.10.23)
Daugelis apklaustųjų tiki, kad laimės konservatoriai, nors kai kam tai kelia daug klausimų

Sekmadienį Lietuvoje vyks antrasis Seimo rinkimų turas. Sputnik Lietuva korespondentas pasikalbėjo su vilniečiais ir išsiaiškino, kas, jų nuomone, gali pelnyti pirmąją vietą.

Kai kurie vilniečiai pripažino, kad dabar sunku atspėti nugalėtoją. Tuo pat metu kažkas piktinosi, nes partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" turi dideles galimybes laimėti.

"Nu aišku, aš nesuprantu vieno dalyko — konservatoriai kiek pridarė žmonėms bėdos. Tais laikais Kubilius sumažino pensijas, žmonėms sumažino pensijas, plius sumažino pinigus už kenksmingas darbo sąlygas. Kubilius man skolingas 5400 litų. Išmokas sumažino. Ir pensininkams sumažino, ir vis tiek pensininkai eis. Konservatoriai tai bus pirmoje vietoje, o dėl antros tai žiūrėsim. O tie tai tikrai. Žmonės balsuoja už juos, o kodėl, aš tai nesuprantu. Aš tai nebalsuoju už konservatorius", — sakė vidutinio amžiaus vyras.

Viena senjorė sakė, kad tas, kuris perka balsus, tas ir laimi Seimo rinkimus.

"Kas nupirks. Aš į šitus rinkimus netikiu, kad jie išlošė, konservatoriai. Netikiu. Niekas nebalsavo už juos — kaip Baltarusijoje, tas pats", — tvirtino moteris.

Bet dauguma pritaria, kad pergalė atiteks konservatoriams.

Seimo rinkimai, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Mindaugas Kulbis

Pirmajame ture konservatorių partija "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" laimėjo 23 mandatus iš 141. Antrojoje vietoje yra valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (16 mandatų). Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, įveikusios penkių procentų barjerą.

2016 metų Seimo rinkimuose nugalėjo partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Remiantis gyventojų apklausa, ji turi galimybę vėl sulaukti didžiausios gyventojų paramos. Tačiau opozicinė partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai", kuriai gyventojai anksčiau atliktose apklausose dažniau reiškė palaikymą, yra reikšminga konkurentė.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
Seimas, Vilnius, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
VRK: saviizoliacijoje esantys rinkėjai galės palikti izoliacijos vietą iki 3 valandų
Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė valią antrajame Seimo rinkimų ture
Buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė balsavo antrajame Seimo rinkimų ture

"Kad tik neperšaltume jūsų laidotuvėse": Putinas atsakė Rusijos piktanoriams

(atnaujinta 11:22 2020.10.23)
Pandemija nesutrukdė Rusijos vadovui susitikti su "Valdai" klubo nariais, nors ir nuotoliniu formatu

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas apie tas šalis, kurios laukia Rusijos žlugimo, pareiškė, kad "mus jaudina tik vienas dalykas: kad tik neperšaltume jūsų laidotuvėse".

"Stiprinant savo šalį, žvelgiant į tai, kas vyksta pasaulyje, kitose šalyse, noriu pasakyti tiems, kas dar laukia laipsniško Rusijos nykimo: šiuo atveju mums rūpi tik vienas dalykas — kad tik neperšaltume jūsų laidotuvėse", — pasakė Putinas per savo kalbą tarptautinio diskusijų klubo "Valdai" posėdyje.

Susitikimas praėjo nepaisant pandemijos. Putinas tradiciškai susitiko su diskusijų klubo dalyviais, nors ir "online" formatu. Jis kalbėjo plenarinėje sesijoje ir atsakė į politologų klausimus.

Salėje buvo tik keli klubo ekspertai ir moderatorius, tačiau vaizdo ryšis leido užduoti klausimus Putinui politologams iš viso pasaulio — iš Australijos, Vokietijos, Kanados, JAV ir kitų šalių.

Pagrindinė šių metų tema buvo "Pandemijos pamokos ir nauja darbotvarkė: kaip pasaulinę krizę paversti galimybe taikai", tačiau buvo aptarti ir kiti klausimai. Rusijos vadovas gilinosi į situaciją pasaulio ekonomikoje ir santykius su užsienio partneriais.

Putinas pažymėjo, kad jo neįžeidžia kritika iš užsienio, susijusi su jo, kaip valstybės vadovo, darbu, nes eidamas pareigas jis "virsta funkcija", kurios pagrindinis tikslas yra "užtikrinti Rusijos žmonių interesus".

Tegai:
Vladimiras Putinas, Rusija
Mergina su bloknotu, archyvinė nuotrauka

Lietuviai įvertino savo galimybes susirasti naują darbą per pandemiją

(atnaujinta 15:44 2020.10.24)
Daugiau nei pusė 26-35 metų apklaustųjų įsitikinę, kad rastų naują darbą mažiau nei per 3 mėnesius, tuo tarpu vyresni nei 46 metų amžiaus darbuotojai yra skeptiškesni

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Lietuvos gyventojai mano, kad jei prarastų darbą, dėl pandemijos darbo paieškos galėtų užtrukti iki šešių mėnesių.

Dėl pandemijos nežinomybės šalies dirbantieji nėra tikri, kad praradę turimą darbą lengvai surastų naują. Nors laisvų darbo vietų pasiūla šalyje muša rekordus, kas antras dirbantysis teigia, kad rasti lygiavertį darbą būtų sudėtinga ir užtruktų iki pusės metų ar dar ilgiau, rodo "Swedbank" užsakymu atlikta apklausa.

Ypač pesimistiškai savo galimybes vertina vyriausieji.

Amžiaus "cenzas"

"Swedbank" Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė, papasakojo, kad Lietuva dažnai pristatoma kaip šalis, kurios ekonomika nuo pandemijos pasekmių nukentėjo kone mažiausiai Europoje, tačiau netikrumas dėl ateities perspektyvų atsispindi pesimistiškose dirbančiųjų nuotaikose.

"Net ir būdami įsitikinę, jog jų kompetencijos atitinka šiandieninius darbdavių poreikius, vos 8 proc. dirbančiųjų mano, kad jiems pavyktų susirasti lygiavertį darbą per vieną mėnesį. Dauguma dirbančiųjų mano, kad darbo paieška užtruktų iki pusės metų ar dar ilgiau", – papasakojo ji.

Anot jos, 56 proc. 26-35 metų amžiaus dirbančiųjų įsitikinę, kad naujam darbui rasti iki 3 mėnesių laikotarpio. Tuo tarpu skeptiškiausi yra vyresni nei 46 m. amžiaus darbuotojai. Didžiausia dalis jų galvoja, kad naujo lygiaverčio darbo paieškos užtruktų ilgiau nei pusę metų. 

COVID-19
© Sputnik / Пресс-служба Минобороны РФ

"Šis faktas atskleidžia, kad darbo rinkoje vis dar gajus stereotipas, jog perkopę 40 metų ribą darbuotojai tampa mažiau paklausūs. Neretai šį stereotipą palaiko ne tik darbdaviai, bet ir patys vyresnio amžiaus darbuotojai", – aiškina Bagdanavičiūtė.

Nauji įgūdžiai

Tyrimas atskleidė, kad ieškant naujo darbo gyventojams sudėtingiausia būtų atsisakyti esamos veiklos ar profesijos. Taip teigia beveik 40 proc. apklaustųjų. O štai lengviausia – išmokti naujų įgūdžių. Su pastaruoju teiginiu sutinka daugiau nei 50 proc. respondentų.

"Dirbantieji taip pat palyginti gerai – 3,6 balo iš 5 galimų – vertina savo kompetencijų atitikimą šiandieniniams darbdavių poreikiams. Be to, džiugina faktas, kad maždaug 80 proc. respondentų teigia besirūpinantys savo profesinių ir asmeninių kompetencijų ugdymu“, – komentuoja "Swedbank" ekspertė.

Uždirbti iš hobio

Kaip rodo "Swedbank" tyrimas, dalis gyventojų mato galimybių gauti papildomų pajamų iš savo pomėgių, hobių ar panaudoję turimus įgūdžius. Tokių pajamų šiuo metu nurodo gaunantys 6 proc. gyventojų. Tai  gali būti geras būdas užsidirbti papildomų pajamų, kardinaliai nekeičiant karjeros krypties ar gyvenimo būdo. 15 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad uždirbti iš hobio galėtų, o dar panašiai kita tiek respondentų – kad galėtų, jeigu patobulintų savo specifinius įgūdžius.

Vis tik apie 40 proc. respondentų teigia, kad jiems tokių pajamų gauti nepavyktų, nes jie neturi reikalingų gebėjimų, tam reikia didelio pradinio kapitalo arba jų tiesiog nedomina tokia galimybė. 

Tyrimo metu buvo apklausti 1 012 18-75 m. amžiaus Lietuvos gyventojų.

NVSC informuoja, kad Lietuvoje iš viso patvirtinti 9578 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 5388 asmenys, 4015 pasveiko. Dėl sunkios epidemiologinės situacijos, daugelis žmonių pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, užsidarė įmonės, kaip ir kitose COVID-19 paveiktose šalyse nukentėjo ekonomika.

Tegai:
darbas, COVID-19, pandemija, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Pandemijos kontekste primenama, kada tėvai gali gauti ligos išmoką vaiko priežiūrai
Trečiąjį šių metų ketvirtį augo išlaidos būstui įsigyti
Didieji Lietuvos miestai netrukus gali atsidurti "raudonojoje zonoje", sakė Veryga
Paskelbta, kuriose savivaldybėse "Sodra" ir VMI klientus aptarnaus tik nuotoliniu būdu