Vilniaus miesto savivaldybė pasidalijo vaizdo įrašu apie tai, kaip antradienį buvo atidengta skulptūra "Vandens nešėjas", simbolizuojanti žydą vandens nešėją, kuris, manoma, buvo dažnai pastebimas Vilniaus senamiestyje, nes šioje vietoje anksčiau buvo įsikūręs Vilniaus žydų kvartalas. Šio darbo ėmėsi patys vargingiausieji — jie semdavo vandenį iš upės ir pristatydavo jį į senamiesčio parduotuves ir dirbtuves, kuriose nebuvo tekančio vandens.

© Photo : Facebook / Kauno savivaldybė

Lietuvoje atidengtas Japonijos diplomato Sugiharos paminklas

Pažymima, jog ši skulptūra — vienas paskutiniųjų 2018-aisiais išėjusio skulptoriaus darbų ir dar vienas jau trečius metus skaičiuojančios sostinės savivaldybės programos "Kuriu Vilnių" kūrinys.

Sukurti skulptūrą "Vandens nešėjas" įkvėpimo šaltiniu Kvintui tapo Vilniuje gyvenusio žydų poeto Mošės Kulbako poema "Miestas" (liet. pavadinimas — "Vilnius", 1926 m.), kuri laikoma vienu giliausių ir gražiausių kūrinių apie Vilnių.

Tu esi Lietuvon įstatytas tamsus talismanas,
Apipintas kerpėm ir samanom pilkom;
Kiekviena siena — pergamentas,
kiekvienas akmuo — šventas raštas,
Išdėlioti mįslingai ir praskleisti nakčia,
Kai ant senos sinagogos sustiręs vandens nešėjas
Stovi ir barzdą užvertęs skaičiuoja žvaigždes.

Nuo seno Vilniuje vandens nešiotojo amatas buvo svarbus, nors juo vertėsi neturtingiausi miesto gyventojai. Skulptūros herojus simbolizuoja idealizmą, kurio buvo apstu net ir sunkiausiais laikais. Vienas projekto tikslų — papasakoti žydiškos Vilniaus istorijos fragmentą, įprasminti žydiškąjį Vilniaus paveldą, todėl skulptūrai parinkta vieta buvusio Vilniaus žydų geto teritorijoje.

Skulptoriaus palikimas Vilniuje

Kvinto palikimas Vilniuje nepaprastai gausus ir plečiasi net po skulptoriaus mirties. Praėjusiais metais Vilniaus senamiestyje, restorano "Gabi" kieme, buvo atidengta pirmoji pasaulyje žymaus litvakų kilmės atlikėjo, rašytojo ir poeto Leonardo Coheno skulptūra.

© Photo : Public Domain / Mmh

Vilniuje vyks paroda apie Vilniaus Gaono įtaką Lietuvos žydų kultūrai

Ankstesni jo kūriniai sostinės centre — čia vaikystę praleidusio rašytojo Romaino Gary ir daktaro Cemacho Šabado skulptūros, bareljefai "Sėkmės pilvas" Vilniaus gatvėje ir poeto Adomo Mickevičiaus jo vardu pavadintojo bibliotekoje. Paskutinis menininko darbas, atidengtas jam esant gyvam, buvo Martino Liuterio skulptūra Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios kiemelyje.

Pats Kvintas gyveno ir kūrė Tilto gatvėje, tad jo pėdsakų yra ir ten. Mergaitė su skėčiu puošia menininko kieme esantį fontaną. Kiek mažiau žinoma skulptūra "Chloja" stovi uždarame Lietuvos banko rūmų kiemelyje. Toliau nuo centrinės miesto dalies prie Lietuvos vaikų ir jaunimo centro rasime mergaitės skulptūrą, skirtą be žinios dingusiems vaikams atminti, Naujamiestyje, Lietuvos radijo ir televizijos kieme — Sausio 13-osios memorialą, netoli nuo Gary skulptūros nutolęs Lietuvos sostinės labdariams dedikuotas "Žaliasis obuolys".

Karinių transportinių lėktuvų An-12 ir An-26 įgulos skrydį atliko itin žemame aukštyje. Vaizdo įrašą paskelbė Rusijos gynybos ministerija.

YouTube / Минобороны России

Paskelbtas vaizdo įrašas apie Rusijos raketnešių skrydį virš šiaurinių jūrų

Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip orlaiviai skrenda virš kilimo ir tūpimo tako Tverės srityje. Tuo metu atstumas nuo orlaivio iki žemės siekė 50 metrų ar mažiau.

Taip pat pilotai treniravosi veikti esant įvairioms avarinėms situacijoms. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas orlaivių nusileidimui, kai orlaivis atlieka antrą ratą.

An-12 ir An-26 — tai sovietų kariniai transportiniai lėktuvai, kuriuos sukūrė valstybinė įmonė "Antonov". Jie aktyviai naudojami kariniams tikslams, nepaprastose situacijose, karinei įrangai ir personalui perkelti, taip pat keleiviams ir kroviniams gabenti.