"Kalta" Rusija: JAV apkaltino Maskvą bandymu sutrukdyti sukurti vakciną

(atnaujinta 19:07 2020.10.13)
Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ministerija rugpjūtį užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną, skirtą COVID-19 profilaktikai. Vaistą, pavadintą "Sputnik V", sukūrė Gamalėjaus tyrimų centras

JAV Nacionalinio kontržvalgybos ir saugumo centro direktorius Viljamas Evanina (William Evanina) apkaltino Rusiją, Kiniją ir Iraną neva bandant užkirsti kelią Amerikai gauti vakciną nuo koronaviruso.

"Rusija oficialiai paskelbė, kad turi vakciną. Žinote, nesu tikras, ar vakar, ar šiandien mačiau pranešimus, kad pusė Rusijos gyventojų tuo netiki. Taigi, nesu tikras, kaip jie ketina pateikti vakciną į pasaulinę rinką", — RIA Novosti cituoja Evaninos žodžius.

Jis taip pat pažymėjo, kad tos pačios šalys bando pasisavinti bet kokią vakciną, kurią gali sukurti JAV.

Pirmoji vakcina buvo sukurta Rusijos Gamalėjaus centro ir paleista rugpjūčio 15 dieną. Vakcina pavadinta "Sputnik V". Pirmieji pasiskiepys rizikos grupėms priklausantys gydytojai ir piliečiai, o masinė rusų vakcinacija prasidės 2021 metais. Pasak Rusijos sveikatos apsaugos ministro Michailo Muraškos, atlikus vaisto registraciją, Maskvos klinikose nuo koronaviruso buvo paskiepyta daugiau nei 5,5 tūkst. Dar viena sukurta Rusijos vakcina nuo koronaviruso "Vektor" centre artėja prie trečiojo tyrimo etapo. Taip pat vyksta Čiumakovo instituto vakcinos klinikiniai tyrimai.

Nuo koronaviruso jau yra pasiskiepiję daug Rusijos politikų, įskaitant gynybos ministrą Sergejų Šoigu, Maskvos merą Sergejų Sobianiną, "Rospotrebnadzor" vadovę Aną Popovą ir Rusijos Federacijos ministro pirmininko pavaduotoją Tatjaną Golikovą.

Tegai:
koronavirusas, vakcina, JAV, Rusija
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas (125)
Dar šia tema
Rusijoje papasakota apie vyrų ir moterų reakciją į vakciną nuo COVID-19
Amerikai pritrūko pinigų vakcinai
Geitsas įvardijo vienintelį būdą nutraukti koronaviruso plitimą

Sputnik Lietuva paklausė vilniečių, kas laimės Seimo rinkimus

(atnaujinta 16:09 2020.10.23)
Daugelis apklaustųjų tiki, kad laimės konservatoriai, nors kai kam tai kelia daug klausimų

Sekmadienį Lietuvoje vyks antrasis Seimo rinkimų turas. Sputnik Lietuva korespondentas pasikalbėjo su vilniečiais ir išsiaiškino, kas, jų nuomone, gali pelnyti pirmąją vietą.

Kai kurie vilniečiai pripažino, kad dabar sunku atspėti nugalėtoją. Tuo pat metu kažkas piktinosi, nes partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" turi dideles galimybes laimėti.

"Nu aišku, aš nesuprantu vieno dalyko — konservatoriai kiek pridarė žmonėms bėdos. Tais laikais Kubilius sumažino pensijas, žmonėms sumažino pensijas, plius sumažino pinigus už kenksmingas darbo sąlygas. Kubilius man skolingas 5400 litų. Išmokas sumažino. Ir pensininkams sumažino, ir vis tiek pensininkai eis. Konservatoriai tai bus pirmoje vietoje, o dėl antros tai žiūrėsim. O tie tai tikrai. Žmonės balsuoja už juos, o kodėl, aš tai nesuprantu. Aš tai nebalsuoju už konservatorius", — sakė vidutinio amžiaus vyras.

Viena senjorė sakė, kad tas, kuris perka balsus, tas ir laimi Seimo rinkimus.

"Kas nupirks. Aš į šitus rinkimus netikiu, kad jie išlošė, konservatoriai. Netikiu. Niekas nebalsavo už juos — kaip Baltarusijoje, tas pats", — tvirtino moteris.

Bet dauguma pritaria, kad pergalė atiteks konservatoriams.

Seimo rinkimai, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Mindaugas Kulbis

Pirmajame ture konservatorių partija "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" laimėjo 23 mandatus iš 141. Antrojoje vietoje yra valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (16 mandatų). Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, įveikusios penkių procentų barjerą.

2016 metų Seimo rinkimuose nugalėjo partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Remiantis gyventojų apklausa, ji turi galimybę vėl sulaukti didžiausios gyventojų paramos. Tačiau opozicinė partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai", kuriai gyventojai anksčiau atliktose apklausose dažniau reiškė palaikymą, yra reikšminga konkurentė.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
Seimas, Vilnius, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
VRK: saviizoliacijoje esantys rinkėjai galės palikti izoliacijos vietą iki 3 valandų
Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė valią antrajame Seimo rinkimų ture
Buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė balsavo antrajame Seimo rinkimų ture

"Kad tik neperšaltume jūsų laidotuvėse": Putinas atsakė Rusijos piktanoriams

(atnaujinta 11:22 2020.10.23)
Pandemija nesutrukdė Rusijos vadovui susitikti su "Valdai" klubo nariais, nors ir nuotoliniu formatu

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas apie tas šalis, kurios laukia Rusijos žlugimo, pareiškė, kad "mus jaudina tik vienas dalykas: kad tik neperšaltume jūsų laidotuvėse".

"Stiprinant savo šalį, žvelgiant į tai, kas vyksta pasaulyje, kitose šalyse, noriu pasakyti tiems, kas dar laukia laipsniško Rusijos nykimo: šiuo atveju mums rūpi tik vienas dalykas — kad tik neperšaltume jūsų laidotuvėse", — pasakė Putinas per savo kalbą tarptautinio diskusijų klubo "Valdai" posėdyje.

Susitikimas praėjo nepaisant pandemijos. Putinas tradiciškai susitiko su diskusijų klubo dalyviais, nors ir "online" formatu. Jis kalbėjo plenarinėje sesijoje ir atsakė į politologų klausimus.

Salėje buvo tik keli klubo ekspertai ir moderatorius, tačiau vaizdo ryšis leido užduoti klausimus Putinui politologams iš viso pasaulio — iš Australijos, Vokietijos, Kanados, JAV ir kitų šalių.

Pagrindinė šių metų tema buvo "Pandemijos pamokos ir nauja darbotvarkė: kaip pasaulinę krizę paversti galimybe taikai", tačiau buvo aptarti ir kiti klausimai. Rusijos vadovas gilinosi į situaciją pasaulio ekonomikoje ir santykius su užsienio partneriais.

Putinas pažymėjo, kad jo neįžeidžia kritika iš užsienio, susijusi su jo, kaip valstybės vadovo, darbu, nes eidamas pareigas jis "virsta funkcija", kurios pagrindinis tikslas yra "užtikrinti Rusijos žmonių interesus".

Tegai:
Vladimiras Putinas, Rusija
Demonstracija Vašingtone

Paskutinis teismas "Amerikos sapnui"

(atnaujinta 12:05 2020.10.24)
Senato posėdžiai dėl kandidatūros į Aukščiausiojo Teismo nario postą sukėlė nepaprastą ažiotažą JAV

Pretendentė į šias pareigas teisininkę Amy Coney Barrett, kurią iškėlė prezidentas Donaldas Trampas, yra aptarinėjama visose žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose, aptariamos mažiausios jos gyvenimo detalės, visaip komentuojami jos žodžiai, rašoma RIA Novosti autorės Viktorijos Nikiforovos medžiagoje.

JAV doleriai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Kovos dėl vietos Aukščiausiajame teisme įkarštis iš esmės yra visiškai dėsningas. Jo priimti nutarimai dėl ieškinių negali būti atšaukti. Faktiškai būtent Aukščiausiasis Teismas priima sprendimus dėl visų svarbiausių gyvenimo JAV klausimų — čia buvo nuspręsta, pavyzdžiui, ar mirties bausmė yra konstitucinė ir ar amerikietės turi teisę į abortą. Būtent Aukščiausiojo Teismo nutarimai lėmė Niksono atsistatydinimą 1974 metais r Džordžo Bušo pergalę prieš Albertą Gorą 2000 metų rinkimuose.

Aukščiausiojo teismo narių pozicijos skirtos visam gyvenimui. Tiesą sakant, devyni jo sudėtyje esantys teisininkai lemia valstybės politiką ateinantiems dešimtmečiams. Jų galia atrodo daug tvirtesnė nei paties prezidento.

Pagal Amerikos gerontokratijos standartus Amy Coney Barrett yra tikras vaikas: jai tik keturiasdešimt aštuoneri. Jos pirmtakė Ruth Bader Ginsburg praleido 27 metus savo poste. Barrett turi visus šansus dirbti Aukščiausiajame Teisme daug ilgiau. Nenuostabu, kad jos galimu paskyrimu domisi milijonai amerikiečių.

Tai jau trečioji prezidento Trampo pasiūlyta kandidatūra Aukščiausiajam Teismui. Prieš tai jis sėkmingai lobavoBreto Kavanos ir Nilo Gorsačo paskyrimą. Respublikonai dabar turi daugumą Aukščiausiajame Teisme. Jei Senatas balsuos už Barrett kandidatūrą, ši dauguma — šeši prieš tris — bus įtvirtinta daugeliui metų į priekį. Nenuostabu, kad visos šalies demokratus apėmė bendra panika.

Amy Coney Barrett yra visų tradicinių konservatyvios Amerikos vertybių įkūnijimas. Pamaldi katalikė, septynių vaikų motina (du iš jų yra įvaikinti), ištekėjusi, sėkminga profesionalė ir turtinga ponia, savo gyvenime viską pasiekusi savo darbu.

Viso to būtų galima pavydėti, jei ne neapykantos banga, į kurią pateko Barrett, kai tik tapo žinoma apie jos nominaciją. Demokratų partijos remiama žiniasklaida vaizduoja šią moterį kaip religinę fundamentalistę, aršiausią feminisčių ir seksualinių mažumų priešą, ir įtaria ją tuo, kad vos patekusi į Aukščiausiąjį Teismą, ji panaikins visoje šalyje abortus, tos pačios lyties asmenų santuokas ar net translyčių asmenų tualetus.

Be abejo, Barrett neturės tokių galių. Būdama aukštos kvalifikacijos teisininkė, ji nuolat kartoja, kad jos asmeninės pažiūros niekada neturėjo įtakos teismo sprendimams. Tačiau juodoji PR kampanija įkarštėja tiesiogine prasme su kiekviena nauja diena.

Demokratiškai susirūpinę socialinių tinklų aktyvistai priekaištauja Barrett dėl to, kad ji yra katalikų grupuotės "Šlovinimo žmonės" narė. Iš tikrųjų tai yra įprasta tikinčiųjų bendruomenė, visoje šalyje joje yra tik apie 1,8 tūkst. žmonių. Tačiau demokratų interpretacijoje ji virto kažkokiu siaubingu slaptu ordinu, panašiu į tuos, apie žiaurumus kurių mėgsta rašyti knygas Denas Braunas.

Barrett mokėsi, o po to ilgą laiką dėstė Notre Dame universitete. Šiandien jos ryšius su šiuo seniausiu ir prestižiškiausiu JAV universitetu, kurį beveik prieš 200 metų įkūrė Popiežiškoji akademija Romoje, oponentai interpretuoja kaip grėsmingas intrigas su Vatikanu.

Barrett oponentai netgi reikalauja patikrinti dviejų kūdikių iš neturtingo Haičio įvaikinimo tvarką. "Kas iš viso leido šiuos vaikus atiduoti į religinių fanatikų šeimą?" — Twitter klausia jos kritikai.

Tragiška likimo irinija Barrett pirmtakė Aukščiausiajame Teisme Ruth Bader Ginsburg buvo įsitikinusi demokratė ir įtakinga savo laiko feministė. Daugelyje jos iniciatyva šalyje buvo legalizuojamos tos pačios lyties asmenų santuokos.

Портрет Рут Бейдер Гинзбург
© AP Photo / Andrew Harnik
Ruth Bader Ginsburg portretas

Dar rugsėjo mėnesį 87 metų Ginsburg savo šeimai pasakė — "man svarbiausia — nugyventi iki inauguracijos". Ji nuoširdžiai tikėjo, kad Trampas pralaimės, o į jos vietą po jos mirties naujasis prezidentas Džo Baidenas pasiūlys kažkokią demokratinę kandidatūrą. Tačiau Ginsburg mirė rugsėjo 19 dieną, visoje šalyje jos gerbėjus apėmė gedulas.

Kad ir kaip stengėsi Barrett oponentai, jie nesugebėjo surinkti jokių realių kompromituojančių įrodymų jos atžvilgiu. Ankstesnį kandidatą į Aukščiausiojo teismo teisėjus — Brettą Kavaną — bandė nuversti naudojant seną gerą priekabiavimą. Neva prieš ketvirtį amžiaus Kavana kažkaip nesėkmingai pajuokavo pokalbyje telefonu su jauna moterimi. Tačiau kaltinimai atrodė taip išgalvoti, kad jie negalėjo rimtai įskaudinti teisininką. Senatas patvirtino jo kandidatūrą į Aukščiausiąjį teismą.

Tuo labiau su Barrett ši tema neveikia. Skirtingai nuo daugelio demokratinės orientacijos politikų, jos reputacija atrodo tiesiog nepriekaištinga. Ji nerūkė marihuanos kaip Barakas Obama, nepažeidė sutuoktinės ištikimybės, kaip Bilas Klintonas, ir nenaudojo sekso su vedusiu vyru, kad liptų karjeros laiptais kaip Kamala Harris.

Netekę vilties jai pareikšti rimtus kaltinimus, JAV demokratinė bendruomenė ėmė persekioti Barrett dėl ​​smulkmenų. Neseniai per Senato posėdį teisininkė pasakė, kad ji "niekada nieko nediskriminavo dėl seksualinių pirmenybių ir ateityje to neketina daryti". Beveik tą pačią akimirką demokratiniai žurnalistai pranešė pasauliui, kad žodžių junginį "seksualinės pirmenybės" nebeleidžiama vartoti — jis yra "įžeidžiantis, pasenęs ir paliečia LGBT žmonių jausmus". Naujienų antraštėse Barrett pasirodė esanti "LGBT priešė'.

Iš išorės pažvelgus labai keista, kad demokratiniai aktyvistai, kurių kredo tarytum yra kova už lyčių lygybę, užsipuolė moterį. Jie neva pamiršo, kad Barrett yra mažumos, šimtmečius kentėjusios po patriarchato jungu, narė.

Эми Кони Баррет
© REUTERS / POOL
Amy Coney Barrett

Juk akivaizdu, kad, nepaisant savo religinių įsitikinimų, Barrett iš tikrųjų yra įkūnytas feminizmo idealas jo tradicine prasme. Ji gavo puikų išsilavinimą ir pati tapo mėgstama profesore tūkstančiams studentų. Jai pavyko pasiekti sėkmės tokioje kietoje ir tradiciškai vyriškoje srityje kaip jurisprudencija JAV. Be to, ji sukūrė tvirtą šeimą ir užtikrino sau geras pajamas: dirbdama Apeliaciniame teisme ji uždirba apie 220 tūkstančių dolerių per metus, vieta Aukščiausiajame Teisme jai atneš apie 270 tūkstančių.

Prieš pusšimtį metų Barrett būtų tapusi feminizmo ikona — stipri, sėkminga, įvykusi moteris profesionalė. Šiandien aršiausią kritiką ji gauna būtent iš feminisčių.

Problema tame, kad šiuolaikiniai kovotojai dėl mažumų teisių, tokie kaip Barrett, yra visiškai nereikalingi. Jie yra per daug sėkmingi ir nepriklausomi, jais sunku vadovauti ir manipuliuoti. Jie iš tikrųjų kovojo su patriarchaliniais prietarais, seksizmu ir kitomis nesąžiningos konkurencijos formomis, gerai žinomomis moterims ir vyrams visame pasaulyje. Tačiau jiems pavyko laimėti — o šiandien kairiųjų trende yra tik lūzeriai.

Jei Barrett vietoje būtų gende-fluidinis padaras su nesuprantamomis seksualinėmis pirmenybėmis, sunkiais chroniškais girtavimais ir nepagydoma priklausomybe nuo narkotikų, jis tikrai būtų pelnęs demokratų simpatijas. Visa ši kova už mažumų teises iš tikrųjų skirta tik įtvirtinti prarają tarp nugalėtojų ir pralaimėjusiųjų, tarp sėkmingų ir marginalizuotų žmonių.

Протесты после выдвижения Эми Баррет на пост члена Верховного суда в Вашингтоне
© REUTERS / ERIN SCOTT
Protestai po Amy Barrett pasiūlymo į Vašingtono Aukščiausiojo Teismo teisėjo postą

Deja, nenumaldomai nuskurstančios Amerikos gyventojų masės lengvai priima šią propagandą. Daugelis žmonių prisijungia prie Barrett persekiojimo tinklo vien dėl to, kad beveik neįmanoma pakartoti jos pasiekimų šiuolaikinėje Amerikoje.

Respublikonai turi daugumą Senate, ir greičiausiai Amy Coney Barrett vėl laimės, tapusi Aukščiausiojo Teismo teisėja. Tačiau vykstant visos šalies kovai dėl šio posto, amerikiečiai savo rankomis griauna viską, ką statė šimtmečius: "Amerikos svajonę", lygias teises moterims, asmeninės sėkmės kultą, meritokratiją. Staiga paaiškėja — "MeToo" judėjimas jau užsiminė apie tai — kad šiandien būti sėkmingam Amerikoje gali būti pavojinga. Kad tai gali išprovokuoti tokį gyventojų pyktį, kuris sugriaus visą jūsų sėkmę.

Amerikos svajonės naikinimas vyksta būdingu šia tautai nacionaliniu mastu ir viso pasaulio akyse. Tuo pačiu metu garsioji "švelnioji jėga", kuria taip ilgai laikėsi Jungtinių Valstijų prestižas, žlunga.

Tegai:
teismas, JAV