"Raudonoji linija": ar Azerbaidžanas ir Armėnija pasieks kompromisą?

(atnaujinta 23:06 2020.10.15)
Politikai papasakojo, kokį kompromisą Baku ir Jerevanas gali pasiekti situacijoje su Kalnų Karabachu ir kur yra toji "raudonoji linija", kurios jie niekada neperžengs

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pareiškė, kad jokiomis aplinkybėmis neleis pažeisti šalies teritorinio vientisumo ir nepripažins Karabacho kaip nepriklausomo. Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas atsakė, kad jam tokia linija yra nepripažinto KKR žmonių apsisprendimo teisė. Išsamios abiejų konflikto šalių pozicijos šiuo klausimu — lygiagrečiame interviu MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui.

Kovos kontaktų linijoje Kalnų Karabache prasidėjo rugsėjo 27 dieną. Armėnija ir Azerbaidžanas kaltina vienas kitą dėl konflikto pradžios, Karabache pranešama apie artilerijos šaudymą prieš taikius nepripažintos respublikos gyvenvietes, įskaitant jos sostinę Stepanakertą. Armėnija paskelbė karo padėtį ir — pirmą kartą — visuotinę mobilizaciją, teigdama, kad Ankara aktyviai remia Baku. Azerbaidžane buvo įvesta dalinė mobilizacija, o kai kur — karo padėtis.

Spalio 9 dieną Azerbaidžano ir Armėnijos užsienio reikalų ministrai Rusijos Federacijos prezidento kvietimu atvyko į Maskvą, kur daugiau nei 10 valandų vedė derybas. Taip Jerevanui ir Baku pavyko susitarti nutraukti šaudymus Karabache nuo spalio 10 dienos vidurdienio, apsimainyti kaliniais ir žuvusiųjų kūnais, taip pat papildomai susitarti dėl konkrečių paliaubų detalių. Tačiau spalio 10 dieną šalys viena kitą pradėjo kaltinti paliaubų pažeidimais.

Konfliktas Karabache prasidėjo 1988 metais, kai Kalnų Karabacho autonominis regionas paskelbė apie pasitraukimą iš Azerbaidžano TSR. Per ginkluotą konfrontaciją 1992–1994 metais Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho ir septynių gretimų regionų kontrolę. Nuo 1992 metų derybos dėl taikaus konflikto sprendimo vyksta ESBO Minsko grupėje, kuriai vadovauja trys šalys — Rusija, JAV ir Prancūzija. Azerbaidžanas primygtinai reikalauja išsaugoti savo teritorinį vientisumą, Armėnija gina nepripažintos respublikos interesus, nes KKR nėra derybų šalis.

Tegai:
Kalnų Karabachas, Armėnija, Azerbaidžanas

Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai "Unimog"

Iš viso Lietuvos kariuomenė jau yra gavusi 340 sunkvežimių "Unimog" ir ateityje planuoja įsigyti daugiau

Trečiadienį, spalio 21 dieną, Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių tonų keliamosios galios sunkvežimiai "Unimog" U5000. Vaizdo įrašu su naujais įsigytais sunkvežimiais KAM pasidalino savo Youtube kanale.

Su šia nauja sunkvežimių partija Lietuvos kariuomenė jau yra gavusi iš viso 340 tokio tipo sunkvežimių.

Вооруженным силам Литвы передали грузовики Unimog U5000
Nauji sunkvežimiai "Unimog"

Naujieji sunkvežimiai pakeis senąsias Lietuvoje naudojamas "Unimog" mašinas, kurias irgi gamino Vokietijos įmonė "Daimler AG".

Sunkvežimiai Lietuvos kariuomenei pristatyti tęsiant Krašto apsaugos ministerijos bendradarbiavimą su NATO Paramos ir pirkimų agentūra pagal 2015 m. pasirašytą ir vėliau atnaujintą sutartį dėl 340 sunkvežimių Lietuvos kariuomenei pirkimo. Šios sutarties vertė — 70 mln. eurų.

Naujieji sunkvežimiai yra skirti Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgoms, jie papildys tos pačios techninės bazės ir kariams puikiai pažįstamas transporto priemones.

Sunkvežimiai — viena dažniausiai kariuomenėje naudojamų transporto priemonių, todėl jų poreikis yra labai didelis. Šios transporto priemonės yra naudojamos karių užduotims vykdyti, logistiniam aprūpinimui užtikrinti, kariams transportuoti.

Pasak Gynybos resursų agentūros direktoriaus Sigito Dzekunsko, atsižvelgiant į poreikį, nuspręsta pratęsti sutartį ir Lietuvos kariuomenei nupirkti papildomai dar 42 sunkvežimius "Unimog" U5000". Planuojama, kad jie kariuomenei bus pristatyti kitais metais.

Tegai:
kariuomenė, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva atšaukė VSD agentų saviizoliaciją, kad jų neprarastų
Ekspertas: Baltarusija suprato, kad Lietuva ir Lenkija yra jos "priešės"
Šiauliuose pradėjo veikti Vokietijos KOP Valdymo ir pranešimų centras

Trigubas smūgis pandemijai: Rusijoje prasidėjo trečiosios vakcinos nuo COVID-19 bandymai

(atnaujinta 19:01 2020.10.21)
Rusijoje prasidėjo trečiosios Čiumakovo centre sukurtos vakcinos nuo koronaviruso tyrimai

Kūrėjai tikisi, kad Sveikatos apsaugos ministerija gruodžio mėnesį užregistruos naują preparatą ir iki metų pabaigos pradės masinę gamybą.

"Čiumakovo centro sukurta vakcina išsiskiria tuo, kad ji yra pilno viriono. Tai yra vakcina, kurioje yra visas virusas. Jis yra neaktyvus, nepaisant kartais klaidingos informacijos spaudoje. Jis yra neaktyvus ir negali sukelti jokios ligos. Suformuoja įvairių lygių imuninį atsaką — ir ląstelinį, ir humoralinį", — sako Aidaras Išmuchametovas, Čiumakovo federalinio imunobiologinių preparatų tyrimų ir plėtros centro generalinis direktorius.

Anksčiau Novosibirsko mokslinio centro "Vektor" sukurta vakcina taip pat išlaikė valstybinę registraciją. Taip pat baigiasi pirmosios pasaulyje "Sputnik V" vakcinos tyrimai. Dabar vyksta trečiasis Rusijos preparato bandymų užsienyje etapas, nuo jų rezultatų priklausys vakcinos sėkmė tarptautinėje rinkoje.

Masinė rusų vakcinacija prasidės 2021 metais.

Daugiau apie Rusijoje kuriamas vakcinas žiūrėkite Sputnik vaizdo įraše.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
COVID-19, koronavirusas
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Į Venesuelą pristatyti rusiški vaistai nuo koronaviruso
Centras "Vektor" papasakojo apie vakcinos nuo COVID-19 bandymus su gyvūnais  
"Sputnik V" vakcinos gamyba iki gruodžio padidės penkis kartus
Virusologas įvardijo kategoriją žmonių, kuriems nepadės vakcina COVID-19
Eurai, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: spalio 22-osios šventės

(atnaujinta 21:54 2020.10.21)
Nuo spalio 22-osios iki metų galo lieka 70 dienų, dienos ilgis — 10 val. 04 min.

Spalio 22 yra 295-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 296-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 70 dienų.

2020 metų spalio 22 dieną saulė teka 08:01, leidžiasi 18:05, dienos ilgis — 10 val. 04 min.

Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena

Spalio 22 diena minima Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena. Mikčiojimas atsiranda dėl kalbos raumenų spazmų. Gebėjimas kalbėti priklauso nuo trijų kalbos centrų darbo: motorinio — broko, kuris reguliuoja balso aparatą ir valdo tai, kas dalyvauja tariant garsus (judina lūpas, liežuvį), sensorinio — vernikės, kuri padeda išgirsti ir suprasti savo bei kitų kalbą ir asociatyvinio, analizuojančio išgirstą frazę ir numatančio, ką kalbėti toliau. Kad nesutriktų sklandžios kalbos procesas, visi trys centrai turi darniai funkcionuoti perduoti vienas kitam impulsus tuo pačiu metu. Esant per dideliam broko centro aktyvumui, impulsų perdavimas sutrinka, atsiranda kalbos padargų (lūpų, liežuvio, liežuvėlio, minkštojo gomurio) traukuliai, spazmai veido ir kaklo srityse, dėl kurių ir prasideda mikčiojimas — kalbos tempo ir ritmo sutrikimas, pasireiškiantis negebėjimu išsakyti savo minčių; atskirų garsų, skiemenų ar žodžių kartojimu.

Spalio 22 dienos horoskopas visiems zodiako ženklams >>

Didžiausia tikimybė užkirsti kelią mikčiojimui tada, kai jis tik prasidėjo, apie ketvirtuosius vaiko gyvenimo metus. Tada nuo tėvų operatyvumo priklauso beveik viskas, tačiau jie turi žinoti, ką daryti ir mokėti tai daryti. Šiandien kiekvienas mikčiojantysis gali praeiti kalbos terapiją su matomais rezultatais, jei ji pravedama profesionaliai ir jei pats pacientas į gydymą atsineša didelį pasiruošimą investuoti daug laiko ir ištvermės.

Mikčiojimas dažniausiai pasitaiko tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų ir mažėja vyresnio amžiaus grupėse. Didžiausia tikimybė užkirsti kelią mikčiojimui tada, kai jis tik prasidėjo, apie ketvirtuosius vaiko gyvenimo metus.

Maždaug trys žmonės iš tūkstančio mikčioja ir dėl to išgyvena, nepasitiki savimi. Tačiau mikčiojo ir daugybė garsių žmonių, kuriems ši yda nesutrukdė pasiekti to, ko nori: Aristotelis, Niutonas, Čarlzas Darvinas, Vinstonas Čerčilis, Merilin Monro, Briusas Vilisas.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1875 metais Gailioniuose, Pakruojo rajone, gimė Kazimieras Paltarokas, vyskupas, teologas, sociologas.

1966 metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos klausimas pirmą kartą oficialiai buvo keliamas JAV senate.

1988 metais spalio 22–24 dienomis Vilniuje vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Steigiamasis suvažiavimas.

2010 metais Vilniuje iškilmingai atidengta skulptūra "Laisvės kelias", simbolizuojanti gyvą žmonių grandinę, prieš 21 metus sujungusią tris nepriklausomybės siekusias Baltijos valstybes.

2014 metais į Lietuvą iš Vokietijos atgabenta pirmoji eurų banknotų siunta. Eurui įvesti reikalingus 132 mln. vienetų eurų banknotų Lietuvos bankas pasiskolino iš Vokietijos Bundesbanko.

Šiandien savo vardadienį švenčia Aliodija, Donatas, Malvina, Mingedė, Severinas (Severas), Viltaras.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai