Istoriniai transporto pokyčiai Kaune: hibridinio autobuso pristatymas video

(atnaujinta 16:11 2020.10.16)
Kauno savivaldybė parodė, kaip atrodo pirmasis ir šimto užsisakytų žemagrindžių hibridinių autobusų, papasakojo apie jo pranašumus miestui bei aplinkai ir jo patogumus gyventojams

Kauno savivaldybė savo Facebook paskyroje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame papasakota apie rekordinį miesto transporto atsinaujinimą ir pristatytas naujas Vokietijoje pagamintas modernus hibridinis autobusas.

Kaune pirmieji autobusai pradėjo važinėti 1924 metais. Nuo to laiko daug kas pasikeitė ir dabar Kauno viešasis transportas žengė į naują etapą — jis pasipildys 100 naujutėlių hibridinių MAN firmos autobusų.

Pažymima, kad Kaunas — bus pirmasis miestas visoje Europoje, kuriame važinės toks didelis skaičius naujų hibridinių autobusų. Didžiausias šių autobusų skirtumas nuo prastų autobusų — hibridinė pavara. Ten, kur reikės daug energijos, pavyzdžiui, įsibėgėjant, jie naudos elektros variklį. Dėl to Kauno gatvėse bus mažiau triukšmo ir taršos, sakoma vaizdo įraše. Taip pat sumažės transporto eksploatacinės išlaidos.

Be to, teigiama, kad naujas autobusas bus patogesnis keleiviams: be kondicionieriaus, ten įrengti USB-lazdai, kur galima įkrauti telefoną, yra speciali vieta paspirtukams ir dviračiams. Neįgaliųjų ir mamų su vėžimėliais patogumui įrengtas mygtukas, leidžiantis pranešti apie išėjimą kitoje stotelėje.  

Iki metų pabaigos Kauną pasieks mažiausiai pusšimtis tokių žemagrindžių hibridinių autobusų, likusią dalį MAN gamintojai įsipareigojo pristatyti iki kitų metų gegužės.

Tegai:
hibridinis autobusas, viešasis transportas, Lietuva, Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė (261)
Dar šia tema
Kauno meras siūlo likviduoti Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamyklą
Kauno viešajame transporte grąžinama įprasta įlipimo tvarka, prekyba bilietais
"Su vėjeliu": Kaune nufilmuota, kaip kelininkai stumia troleibusą

Lietuvos policija parodė Kriminalistinių tyrimų centro darbą video

(atnaujinta 10:18 2020.10.30)
Centro pagrindu kriminalistai tiria nusikaltimo vietoje paimtus ginklus, pirštų antspaudus ir vykdo įtariamųjų DNR tyrimus

Lietuvos policija savo Facebook paskyroje paskelbė vaizdo įrašą apie Kriminalistinių tyrimų centrą.

Tai vieta, kurioje Lietuvos policijos specialistai kasdieną aiškinasi sunkiausių Lietuvos bylų aplinkybes, atlikdami ginklų ekspertizę, pirštų antspaudų ir DNR tyrimus ir daug daugiau.

Kaip pažymi patys kriminalistai, šis darbas reikalauja nepaprasto kruopštumo, atidumo, atsakomybės ir žinių.

Kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus viršininkas Sigitas Sinkevičius pažymėjo, kad kriminalinių tyrimų metu iš karto dirba žmonių komanda.

"Tai tik filmuose būna, kad vien tik vienas žmogus daro visus tyrimus — pradedant ginklo tyrimo ir baigiant biologinių ar narkotikų tyrimais. Kiekvienas tyrimas reikalauja daug žinių ir vienas žmogus negali visko žinoti", — pasakė jis.

Daktiloskopinių tyrimų skyriaus viršininkas Giedrius Mickus pridūrė, kad kuo aukštesnė kriminalistų kompetencija, tuo geriau jie sugebės surasti daiktus, kuriuos galėjo paliesti nusikaltimu įtariamas asmuo.

"Tai ne visą patalpą iššluoti nuo iki, bet sugebės įvykio vietoje atrinkti tuos dešimt, šešis, gal du daiktus įvykio vietoje. Pėdsakas turi atitikti tam tikrus kriterijus, kad būtų galima identifikuoti asmenį", — pasakė jis.

Kriminalistai pažymėjo, kad ne kiekvienas pėdsakas yra tinkamas asmeniui identifikuoti. Čia ir yra jų profesijos sudėtingumas.

Tegai:
policija, Lietuva

Rusijos gynybos ministerija nufilmavo naujos priešraketinės raketos paleidimą

(atnaujinta 14:44 2020.10.29)
Bandymai praėjo sėkmingai. Pasak priešraketinės gynybos junginio vado, raketos patvirtino savo ypatybes

Rusijos gynybos ministerija paskelbė naujos priešraketinės gynybos sistemos paleidimo vaizdo įrašą. Vaizdo įrašas buvo paskelbtas "YouTube".

Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip raketa pristatoma į Sari Šagan poligoną Kazachstane lydint karinėms transporto priemonėms. Paleidimas nufilmuotas iš skirtingų taškų.

Priešraketinės gynybos junginio vadas, generolas majoras Sergejus Grabčiukas paleidimo metu sakė, kad naujoji priešraketinė raketa patvirtino savo charakteristikas, o koviniai skaičiavimai įvykdyti sėkmingai.

Pažymima, kad ankstesni raketos bandymai vyko 2019 metų birželio ir liepos mėnesiais, 2018 metų vasario, liepos, rugpjūčio ir gruodžio mėnesiais bei 2017 metų lapkričio mėnesį.

Balandžio mėnesį JAV Karinių oro pajėgų generolas Džonas Reimondas (John Raymond) teigė, kad raketos bandymai kelia iššūkį amerikiečių gynybai. Anot jo, ši Rusijos sistema sugeba sunaikinti žemoje orbitoje esančius palydovus.

Per pastaruosius metus Rusijos gynybos ministerija ne kartą pranešė apie sėkmingus naujos priešraketinės raketos gynybos sistemos bandymus Sari Šagan poligone.

Tegai:
vaizdo įrašas, priešraketinės gynybos sistema, Rusijos gynybos ministerija
Dar šia tema
Nufilmuotas MiG-31, kuris "pažeidė" Rusijos sieną Kamčiatkoje, perėmimas
Rusijos Su-27 perėmė du užsienio lėktuvus virš Baltijos jūros
Bombardavimas ir šaudymas iš laivagalio patrankų: nufilmuoti Il-76 manevrai
Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis

Skvernelis paragino rinkimus laimėjusias jėgas nenerti į šešėlį COVID-19 klausimu

(atnaujinta 12:23 2020.10.30)
Lietuvos premjero teigimu, jo Vyriausybė ir toliau sulaukia tik kritikos iš į valdžią atėjusių politikų, nors šiuo metu susiklosčiusi sunki situacija reikalauja gelbėti gyvybes "ne deklaracijomis, o realiais veiksmais"

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, jog Seimo rinkimus laimėjusios jėgos ir toliau kritikuoja Vyriausybės veiksmus kovoje su koronavirusu, tačiau nerodo noro išsamiai susipažinti su situacija. Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje.

"Rinkimus laimėjusios jėgos iš inercijos tebekritikuoja buvusius konkurentus. Tačiau gavusios kvietimą sėsti prie stalo ir išsamiai susipažinti su situacija — neria į šešėlį. Turbūt tai nauja tos stipresnės Lietuvos mada. Tačiau aš negaliu sutikti su tokia taktika, nes kalbame apie COVID-19 valdymą, siekiame apsaugoti ir išgelbėti kuo daugiau žmonių", — pasakė premjeras.

Skvernelis pažymėjo, jog šiuo metu šalyje susiklostė rimta padėtis — užsikrėtusių asmenų per parą skaičius priartėjo prie 1000, tačiau, jei Vyriausybė nesiruoštų, nesiimtų rimtų sprendimų, "šiandien užsikrėtusius skaičiuotume ne šimtais, o galbūt net dešimtimis tūkstančių".

Kritikuojantiems Vyriausybės darbą Skvernelis pasakė, jog kitose Europos šalyse, pavyzdžiui Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Čekijoje ir kaimyninėje Lenkijoje, užsikrėtusiųjų skaičiai po dešimt ar daugiau kartų viršija tuos, kurie yra Lietuvoje. Ir taip atsitiko, premjero teigimu, ne todėl, kad šių valstybių Vyriausybės nieko nedarė ir nesiruošė, o todėl, kad situacija blogėja visur.

Premjeras pažymėjo, jog niekada jo Vyriausybė nesakė, kad situaciją jie valdo fantastiškai. Tačiau, jo teigimu, jie dieną ir naktį stengėsi ją suvaldyti, sprendimus priiminėjo ne "iš lempos", o tik analizuojant turimus duomenis, stebint tendencijas, įsiklausant į specialistų rekomendacijas bei patarimus.

Kaip pavyzdį premjeras priminė, jog dar kovo 26 dieną sudaryta medikų darbo grupė sutelkė 22 Lietuvos mokslininkus ir medikus iš Vilniaus universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kembridžo universiteto, Santaros klinikų ir Kauno klinikų. Šie medikai analizuoja, jie domisi pasauline praktika, jie dirba, jie teikia pasiūlymus ir sprendimus, kuriuos įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija, ligoninės ir kitos įstaigos.

Tuo metu premjeras atkreipė dėmesį į tai, kad po rinkimų į valdžią atėję politikai nesigilina į situaciją.

"Operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, viešai pasiūlė naujai atėjusiems savo pagalbą pereinamuoju laikotarpiu. Perduoti darbus, kuo detaliau supažindinti su esama situacija, turimais resursais ir pan. Nes mes neturime ką slėpti. Kokį gavo atsakymą? Viešus pasamprotavimus apie tai, kad čia ministras taip bando perkelti atsakomybę! Toks būsimųjų sprendimas ir pasirinkimas. Matyt, tai irgi Lietuvą daro stipresne. Aš tik priminsiu vieną dalyką: visi suprantame, kad naujasis SAM ministras, deja, tikrai neturės 100 "laisvės nuo kritikos" dienų", — parašė premjeras.

Skvernelio teigimu, šiuo metu vėl atėjo laikas gelbėti gyvybes, ir "ne deklaracijomis, o realiais veiksmais".

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios Lietuvoje užsikrėtė daugiau nei 13 tūkstančių žmonių, mirė 150.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 44,3 mln. infekcijos atvejų, daugiau nei 1,1 mln. žmonių mirė.

Tegai:
COVID-19, Lietuva, Saulius Skvernelis
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje