Putinas pirmasis klausėsi varpų Spaso bokšte

(atnaujinta 19:01 2020.11.04)
Valstybės vadovas dalyvauja renginiuose, skirtuose Tautos vienybės dienai paminėti. Kartu su jaunimo organizacijų atstovais jis padėjo gėlių prie paminklo Mininui ir Požarskiui

Tautos vienybės dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vienas pirmųjų išgirdo naujų varpų skambėjimą Kremliaus Spaso bokšte.

Spaso bokšte skambantis laikrodis ir varpas buvo išjungti spalio 9-osios naktį. Per šį laiką varpinei buvo išlieti 23 nauji varpai.

Kaip valstybės vadovui sakė kultūros ministrė Olga Liubimova, dabar jie kas tris valandas gros Rusijos himną ir "Šlovę".

Anot jos, carinio režimo metu Spaso bokšte buvo 35 varpai, tačiau laikui bėgant kai kurie jų dingo. O likusieji 11, pasak ministrės, neleido iki galo "atspindėti Rusijos himno ir kitų kompozicijų muzikinio grožio".

Tautos vienybės dieną Putinas kartu su jaunimo organizacijų atstovais dalyvavo padedant gėles prie Kuzmos Minino ir Dmitrijaus Požarskio paminklo Raudonojoje aikštėje. Po ceremonijos prezidentas pabendravo su jaunimu. Tada jis pakvietė juos į Spaso bokštą, kur kultūros ministras pasakojo apie atnaujintus varpus.

Tautos vienybės dieną Kremliuje pirmą kartą suskambėjo atnaujinti varpai, jie mušė 12:15 (11:15 Lietuvos laiku), Liubimova patikino Putiną, kad tai "pirmas ir paskutinis kartas, tik šventės proga".

Tautos vienybės diena yra valstybinė šventė, kasmet minima Rusijoje lapkričio 4 dieną.

Šventė skirta 1612 metų įvykiams atminti, kai Kuzmos Minino ir kunigaikščio Dmitrijaus Požarskio vadovaujama žmonių grupė išlaisvino Maskvą nuo lenkų įsibrovėlių.

Jie šturmavo Kitay-Gorod spalio 22 dieną. Būtent ši data — spalio 22 diena pagal Julijaus kalendorių, arba lapkričio 4 diena pagal Grigaliaus kalendorių — buvo pasirinkta valstybine švente.

Tegai:
Rusija, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
ES "štampuoja" neteisėtas sankcijas Rusijai, pareiškė Lavrovas
Ekspertas: laimėjus Baidenui, Baltijos šalys gaus daugiau naudos
(1:25 / 10.72Mb / просмотров видео: 287)

Paskelbti operacijos, skirtos užkirsti kelią teroro išpuoliams Maskvos regione, kadrai

(atnaujinta 14:10 2020.11.25)
Saugumo pareigūnams pavyko paimti sprogstamąjį įtaisą, pripildytą naikinančių elementų. FSB pažymėjo, kad grupuotės tikslai taip pat buvo naujų narių verbavimas ir terorizmo finansavimas

Rusijos Federalinio saugumo biuras (FSB) užkirto kelią teroristinės organizacijos "Islamo valstybė" (IV) * tarpregioninės  grupuotės veiklai. FSB pranešė, kad jos dalyviai planavo teroro išpuolius Maskvos regione.

Vaizdo įraše nufilmuotas nusikaltėlių sulaikymas. Be to, atlikdami tyrimo veiksmus radikalių islamistų buvimo vietose, FSB pareigūnai rado ir paėmė sprogstamąjį įtaisą, pripildytą naikinančių elementų. Buvo paimti ir kiti daiktai bei dokumentai.

FSB pažymėjo, kad grupuotės tikslai taip pat buvo naujų narių verbavimas ir terorizmo finansavimas.

Saugumo pajėgoms pavyko sulaikyti Vladimiro srityje grupės narį, vienos iš Vidurinės Azijos šalių pilietį. Kitų įtariamųjų buvimo vieta nenurodoma.

* Rusijoje uždrausta teroristinė organizacija.

Tegai:
Rusijos Federalinio saugumo biuras (FSB), teroro išpuolis, Rusija

Nufilmuotas laivo su kompleksu "Pancir-M" priėmimas į Baltijos laivyno sudėtį

(atnaujinta 08:34 2020.11.25)
Laivas yra trečias toks kovinis laivas Baltijos laivyno sudėtyje. Be jo, nuo 2018 metų eksploatuojamas laivas "Mytišči", o nuo 2019 metų — laivas "Sovetsk"

Baltijske mažame raketiniame laive "Odincovo", kuris priimtas į Karinio jūrų laivyno sudėtį, buvo iškelta Andrejevskio vėliava. Vaizdo įrašą paskelbė Rusijos gynybos ministerija.

Pasak oficialaus Baltijos laivyno atstovo Romano Martovo, esminis skirtumas tarp šio laivo ir kitų yra tas, kad tai pirmasis antvandeninis laivas, aprūpintas priešlėktuvinių raketų ir patrankų sistema "Pancir-M".

Anksčiau "Odincovo" išlaikė jūrų ir valstybinius bandymus Baltijos ir Šiaurės laivynų poligonuose.

Laivas buvo pastatytas Leningrado laivų statykloje "Pella". Tai jau trečias toks kovinis laivas Baltijos laivyne.

Pirmasis projekto mažas raketinis laivas "Mytišči" į Baltijos laivyno sudėtų įėjo 2018 metų gruodį, antrasis mažas raketinis laivas "Sovetsk" Baltijos jūroje tarnauja nuo 2019 metų spalio.

Mažame raketiniame laive "Odincovo" įrengti smogiamasis kompleksas "Kalibras", zenitinių raketų kompleksas "Pancir-M", modernūs valdymo, radiotechninių ginklų, radijo ryšių, navigacijos, radioelektroniniai karo ir atsakomųjų priemonių kompleksai, prieš diversiniai ginklai, nešiojamos priešlėktuvinių raketų sistemos.

Tegai:
Baltijos laivynas, Baltijos jūra, Rusija
Dar šia tema
Baltijos šalys nori kartu modernizuoti savo laivynus
Baltijos laivyno jūrų aviacija "smogė" į poligoną netoli Kaliningrado
Per ugnį ir vandenį: kaip Baltijos laivyno jūreiviai veikia avarijos metu
Vakcina nuo COVID-19

Papasakota apie galimus vakcinos nuo COVID-19 šalutinius poveikius

(atnaujinta 10:38 2020.11.26)
"Moderna" ir "Pfizer" vakcinos tyrimo dalyviai teigė, kad simptomai beveik visada išnyko po dienos, kartais ir greičiau

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Tikėtina, kad pirmieji skiepai nuo koronaviuso Lietuvoje bus suleisti jau sausio mėnesį, savo Facebook paskyroje rašė Seimo narys Antanas Guoga.

Pasak Guogos, pasirodant pirmosioms vakcinoms žmonėms visame pasaulyje turi būti suteikta išsami informacija apie visus galimus šalutinius poveikius.

"Tiek "Pfizer", tiek "Moderna" sukurtoms vakcinoms reikia dviejų dozių. Tarp pirmos ir antros dozės turės praeiti dviejų savaičių — mėnesio laiko tarpas. Todėl kai kurie Amerikos gydytojai nerimauja, ar jų pacientai grįš pakartoti antrą dozę, kada po pirmo dūrio gali pasireikšti nemalonūs šalutiniai simptomai", — rašo Seimo narys.

Abi bendrovės po tyrimų pripažino, kad vakcinos gali sukelti žmonėms šalutinį poveikį, panašų į simptomus susijusius su lengvu COVID–19. Pavyzdžiui, gali pasireikšti raumenų skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas. Gydytojai teigia, kad žmonėms reikalingas visiškas aiškumas.

"Koronaviruso vakcinos injekcijos gali sukelti šiurkštų šalutinį poveikį, todėl jie žinos, ko tikėtis ir todėl nebijos atvykti gauti antrą dozę. Nes susileidus tik vieną dozę, skiepas nebus veiksmingas. Tai tas pats, kas nieko", — pabrėžė jis.

Taip pat, pasak jo, labai svarbu žinoti ir apie galimų šalutinių poveikių trukmę.

"Moderna" ir "Pfizer" vakcinos tyrimo dalyviai dar rugsėjo mėnesį sakė, kad gavę injekcijas jie jaučia aukštą temperatūrą, kūno skausmus, galvos skausmus, silpnumą ir išsekimą. Taip pat dalyviai teigė, kad simptomai beveik visada išnyko po dienos, kartais ir greičiau.

Anksčiau Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad Lietuva perka vakcinas kartu su kitomis ES valstybėmis. Išankstinės sutartys jau yra sudarytos su keturiomis farmacijos kompanijomis, kurios baigia klinikinius bandymus ir jau artimiausiais mėnesiais gali pateikti savo vakcinas registracijai.

Jeigu teigiamas vakcinos naudos ir rizikos santykis bus pagrįstas moksliniais įrodymais, Europos Komisija registruos šį vaistą iškart visose ES valstybėse per įmanomai trumpiausią laiką.

Lietuva planuoja įsigyti 70 proc. šalies gyventojų paskiepyti reikalingą vakcinų kiekį, taip pat vakcinų įsigijimus diversifikuoti tarp kelių gamintojų. Atsižvelgiant į medikų rekomendacijas, toks vakcinų kiekis reikalingas kolektyviniam imunitetui susiformuoti.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Antanas Guoga
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusakalbis gydytojas paskelbtas Estijos metų piliečiu už kovą su COVID-19
ES pradėjo derybas su "Sputnik V" vakcinos gamintoju
Seimo nariai raginami atsiprašyti NVSC