KAM pristatė virtualią ekskursiją po ministerijos pastatų kompleksą

(atnaujinta 16:58 2020.11.06)
Vaizdo įraše pasakojama Krašto apsaugos ministerijos pastato istorija, kurios ištakos siejamos dar su XVI amžiumi, kuomet Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje kūrėsi jėzuitai

Krašto apsaugos ministerija pristatė septynių minučių trukmės dokumentinį filmą "Ką slepia Krašto apsaugos ministerijos sienos?"

Anot ministerijos, Vilniaus senamiesčio širdyje išsidėstęs pastatų kompleksas, kuriame yra įsikūrusi Krašto apsaugos ministerija, visada domino visuomenę, todėl filmo kūrėjai Edvinas Česnulis ir Lukas Kalvaitis pabandė atskleisti unikalią pastatų komplekso istoriją.

Pažymima, jog jos ištakos yra siejamos dar su XVI amžiumi, kuomet Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje kūrėsi jėzuitai.

Kurdami filmą Česnulis kartu su operatoriumi Kalvaičiu gilinosi į istorijos detales, ieškojo archyvinių nuotraukų, filmuotų kadrų bandė atrasti Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos kino centre. Jų teigimu, daug vertingos medžiagos suteikė buvusios Lietuvos technikos bibliotekos darbuotojai, savo asmeniniais archyvais pasidalijo architektas Evaldas Purlys.

Purlys pasakoja, kad senųjų Krašto apsaugos ministerijos pastatų vidaus erdvių struktūra susiformavo jėzuitų noviciato kūrimosi ir funkcionavimo laikotarpiu tarp 1604 m. ir 1773 m. Kvartalas, dabar ribojamas šv. Ignoto, Totorių ir Benediktinių gatvių, buvo turtingas savo veikla, turėjo didžiulę biblioteką, modernių to meto įrenginių, o šv. Ignoto bažnyčia laikyta viena gražiausių bažnyčių Vilniuje.

Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lietuvai patekus į Rusijos imperijos sudėtį buvusio jėzuitų noviciato valdose įsikūrė caro kariuomenė ir pastatų kompleksas išgyveno liūdniausius laikus. Likę pastatai keliavo iš rankų į rankas įvairiems šeimininkams, daugiausia čia kūrėsi įvairios kariuomenės ar karinės administracijos. Sovietmečiu čia veikė karinis komisariatas, mokykla, archyvas, bendrabučiai, spaustuvė, bažnyčioje — Lietuvos kino studijos paviljonas.

Architektas Purlys prisimena, kad pastatai buvo apverktinos būklės, kai 1970 m. pradėti jų archeologiniai tyrimai. Nuo 1976 m., daugiausia šio architekto pastangomis, prasidėjo ilga ir sudėtinga pastatų komplekso restauracija, vykusi net iki 2002 metų. Buvo siekiama kiek įmanoma labiau išsaugoti ir atverti vertingiausius senosios architektūros elementus.

1987 m. į dalį suremontuotų patalpų įsikėlė tuometinė Lietuvos technikos biblioteka. Atkūrus Nepriklausomybę, dalis ansamblio pastatų tapo Krašto apsaugos ministerijos būstine. 2016 m. ministerijai perdavus Lietuvos technikos biblioteką, beveik visas istorinis ansamblis vėl atsidūrė vieno šeimininko rankose.

Tegai:
vaizdo įrašas, istorija, Lietuva, Krašto apsaugos ministerija (KAM)
Dar šia tema
Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijoje — nauji archeologų atradimai

Nufilmuotas naujos priešraketinės raketos paleidimas Rusijoje

(atnaujinta 14:17 2020.11.26)
Priešraketinės gynybos sistema skirta apsaugoti nuo aviacijos ir kosminių puolimo ginklų smūgių

Kazachstane įvyko dar vienas bandomasis naujos Rusijos priešraketinės gynybos sistemos raketos paleidimas. Vaizdo įrašą paskelbė Rusijos gynybos ministerija.

Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip iš Sary-Šagan poligono buvo paleistas sviedinys.

Komentaruose vartotojai atkreipė dėmesį į didelį zenitinės raketos pakilimo greitį.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad naujoji priešraketinė raketa patvirtino savo charakteristikas, o koviniai vienetai sėkmingai pataikė į sąlyginį taikinį nurodytu tikslumu.

Priešraketinės gynybos sistema naudojama Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgose. Ji skirta apsaugoti nuo aviacijos ir kosminių puolimo ginklų smūgių.

Ankstesni raketos bandymai vyko 2020 metų spalio pabaigoje, 2019 metų birželį ir liepą, 2018 metų vasarį, liepą, rugpjūtį ir gruodį bei 2017 metų lapkritį.

Balandžio mėnesį JAV kosmoso vadovybės vadovas Džonas Reimondas pareiškė, kad šios raketos bandymai kelia iššūkį amerikiečių gynybai. Anot jo, ši Rusijos sistema sugeba sunaikinti žemoje orbitoje esančius palydovus.

Per pastaruosius metus Rusijos Federacijos gynybos ministerija ne kartą pranešė apie sėkmingus oro gynybos sistemos naujos priešraketinės raketos bandymus Sary-Šagan poligone.

Tegai:
Rusijos oro ir kosmoso pajėgos, Rusijos Gynybos ministerija, raketos, Rusija
Dar šia tema
Rusijos gynybos ministerija parodė komplekso "Murmansk-BN" išskleidimą — video
Rusijos gynybos ministerija nufilmavo oro mūšį su naikintuvais Su-35S
Rusijos gynybos ministerija nufilmavo, kaip parašiutininkai šokinėja iš lėktuvo L-410

"Sputnik Lietuva" pasiteiravo vilniečių, ar jie bijo koronaviruso

(atnaujinta 16:00 2020.11.26)
Atsižvelgiant į vis didėjančių naujų koronaviruso atvejų skaičių, valdžia imasi gyvenimo veiklos apribojimo priemonių, tačiau, ar tai gąsdina gyventojus? Sputnik Lietuva paklausė Vilniaus gyventojų, kaip jie apsisaugo ir ar labai bijo užsikrėsti

Lietuvoje toliau didėja sergamumas koronavirusu. COVID-19 atvejų skaičius jau viršija 53 tūkst. "Sputnik Lietuva" paklausė vilniečių, ar jie bijo šio klastingo viruso.

Kai kurie respondentai atsakė, kad viruso nereikia bijoti, nes tai paprastas virusas, tačiau jam skiriama per daug dėmesio. Be to, yra apsaugos priemonių, laikomasi higienos reikalavimų, visuomenė informuojama.

"Na nežinau, aš tai asmeniškai — nebijau, nors ir rizikos grupėj esu", — sakė moteris.

Kiti respondentai, priešingai, pripažino, kad bijo koronaviruso. Vienas vyras prisipažino, kad nuo pirmosios bangos pradžios Lietuvoje neturėjo nė vieno pažįstamo sergančio žmogaus. 

"Nu, aš manau, kai kurie bijo, jo kai kurie — gal biški ir neatsakingai elgiasi. Čia bendrai negalima pasakyti. Manau, kad yra tokių, kurie gal biški perdėtai bijo, bet yra ir tokių, kurie tikrai galėtų biški apie kitus pagalvoti kai kuriais atvejai", — atsakė vyras.

Tuo tarpu kitas vyras pasakė, kad jau persirgo koronavirusu ir, nors sirgo lengva forma, jau mėnesį jaučiasi labai blogai. 

"Prasirgau lengvai, taip kad bijokit kiti, čia iš tikrųjų yra rimtas dalykas", — sakė vyras.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje atvejų skaičius pasiekė 53 757 žmones, 12 655 žmonės pasveiko, 449 pacientai mirė. Šiuo metu koronavirusu serga 40 459 žmonės. Karantinas pratęstas iki gruodžio 17 dienos, tačiau jau dabar aišku, kad Kalėdinės šventės šiemet vyks kitaip, teks atsisakyti įprastų šventinių linksmybių.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
karantinas, Lietuva, Vilnius, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Karantinas pratęstas iki gruodžio vidurio
ES pradėjo derybas su "Sputnik V" vakcinos gamintoju
Lietuvoje per parą nustatyta daugiau nei 2,1 tūkst. naujų koronaviruso atvejų
NVSC nenuspręs už Seimą, kaip jam dirbti, pareiškė Veryga
Vamzdžių klojimo laivas Akademik Čerskij

Sertifikatorius neigia pranešimus apie pasitraukimą "Nord Stream-2" projekto

(atnaujinta 20:02 2020.11.26)
Bendrovė priėjo prie išvados, kad sankcijos bus taikomos paslaugoms, susijusioms su laivais ir juose sumontuota įranga, reikalinga projektui

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Norvegų "Det Norske Veritas" — "Germanischer Lloyd" (DNV GL) neatsisako "Nord Stream-2" dujotiekio sertifikavimo, tačiau nutraukia darbus, susijusius su jūrų laivais, praneša RBC, remdamasis bendrovės atstovais.

"DNV GL nepriėmė sprendimo atsisakyti sertifikuoti "Nord Stream-2" dujotiekio sistemą", — sakė bendrovės pareigūnas.

Kaip paaiškino DNV, išnagrinėjusi naują Valstybės departamento aiškinimą dėl sankcijų prieš Rusijos ir Vokietijos dujotiekį veiksmų, bendrovė priėjo prie išvados, kad sankcijos bus taikomos paslaugoms, susijusioms su laivais ir juose sumontuota įranga, reikalinga projektui. Bendrovė pabrėžė, kad neatsisako teikti su "Nord Stream-2" vamzdynais susijusių paslaugų.

"Nord Stream-2" DNV GL dalyvavo dokumentų peržiūroje ir statybos darbų atitikties standartams patikrinime. Tai taip pat apėmė įrangos, kuri buvo naudojama laivuose, tiesiant dujotiekį, bandymus ir paruošimą. Be to, įmonei reikėjo išduoti atitikties sertifikatą, tinkamai įvykdžius projektą.

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba