JAV prezidento rinkimai: Rusija nesąmoningai vėl dalyvauja balsavime?

(atnaujinta 17:33 2020.11.06)
Nors oficialiai JAV prezidento rinkimai baigėsi, šiuo metu vyksta sunkus balsų suskaičiavimo procesas. Valdžia jau pripažino, kad išorinio kišimosi nebuvo, tačiau visada lieka galimybė, kad kažkur slypi "rusiškas pėdsakas"

JAV prezidentinės lenktynės artėja prie pabaigos. Kol rinkimų komisija skaičiuoja balsus, visuomenėje bręsta dar vienas skilimas. Protestuotojai išeina į Amerikos miestų gatves, o kandidatai į prezidentus kaltina vienas kitą bandymu "pavogti rinkimus". Nestabilios JAV vidaus politinės padėties fone girdimi nauji kaltinimai Rusijai.

Šiuo metu iš 270 būtinų rinkikų Trampas turi 214, o Baidenas — 264. 

Remiantis Amerikos žiniasklaidos pranešimais, JAV pašto tarnyba negalėjo laiku pristatyti daugiau nei 150 000 išsiųstų biuletenių į rinkimų apylinkes iki balsavimo pabaigos lapkričio 3 dieną. Daugiau nei 12 tūkstančių iš jų yra penkiose valstijose, kur rinkimų lenktynių nugalėtojas vis dar nėra aiškus.

Kaip baigsis "rusiško pėdsako" paieškos — žiūrėkite mūsų vaizdo įraše.

Tegai:
Rusija, Džo Baidenas, Donaldas Trampas, JAV prezidento rinkimai
Temos:
JAV prezidento rinkimai — 2020 (87)
Dar šia tema
Ekspertas: padėtis dėl rinkimų JAV gali sukelti susirėmimus gatvėje
JAV prezidento rinkimai: Baidenas pirmauja, Trampas sako apie falsifikacijas
Pasiduok arba numirk: Trampo šalininkų laukia rusiškas likimas
Rinkimai-2020 ir pažeidimai JAV: ar verta tikėti zombių apokalipse?

Paskelbtas pergalingo Tuktamyševos čiuožimo "Grand Prix" etape Maskvoje vaizdo įrašas

(atnaujinta 17:04 2020.11.23)
Iš viso Rusijos rinktinė iškovojo vienuolika medalių iš dvylikos. Antrąją vietą užėmė Aliona Kostornaja, trečiąją — Anastasija Guliakova

Tarptautinė dailiojo čiuožimo sąjunga (ISU) paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas pergalingas Rusijos dailiojo čiuožimo sportininkės Elizavetos Tuktamyševos čiuožimas "Grand Prix" etape Maskvoje. Vaizdo įrašas paskelbtas Facebook.

"Grand Prix" Maskvos etapas vyko sporto rūmuose "Megasport".

Vaizdo įraše galima pamatyti dalis sportininkės laisvosios programos. Jai pavyko įvykdyti du akselius su trimis su puse apsisukimais.

 Tuktamyševa iš viso surinko 223,39 taško ir užėmė pirmąją vietą, aplenkusi Alioną Kostornają (220,78) ir Anastasiją Guliakovą (199,03). Iš viso Rusijos rinktinė iškovojo vienuolika medalių iš dvylikos.

Tuktamyševa, komentuodama savo pergalę, pareiškė, kad buvo šokiruota ir nesitikėjo tokio rezultato.

Tegai:
Rusija, dailusis čiuožimas

Su balionais ir muzika: Vilniuje paminėtas dr. Jono Basanavičiaus gimtadienis video

(atnaujinta 16:29 2020.11.23)
Pirmadienį, lapkričio 23-iąją, minimas tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus 169-asis gimtadienis

Vaizdo įrašas apie tai, kaip sostinėje buvo mnimas patriarcho gimtadienis, paskelbtas Facebook savivaldybės puslapyje.

Minint šią dieną, Vilnius meras Remigijus Šimašius prie tautos patriarcho paminklo pririšo trisdešimt Lietuvos vėliavos spalvų balionų. Paruošta ir kita dovana – specialiai iš Filharmonijos balkono Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro trimitininkas Dovas Lietuvninkas atliko du Juozo Naujalio kūrinius: "Jaunimo giesmė" bei "Lietuva brangi".

"30 Lietuvos vėliavos spalvų balionų tautos patriarchui – gimtadienio dovana nuo Vilniaus. Jonas Basanavičius ne tik sutelkė tautą, bet ir sunkiausiais laikais nepaliko Vilniaus. Ir jis tikrai džiaugtųsi šiandienos laisva Lietuva. Tikiu, kad ši ryški, džiaugsmą simbolizuojanti dovana įkvėps kartu ir vilniečius ateityje, kuomet jau vėl galėsime saugiai susiburti, kurti naują miesto tradiciją", – sveikino Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Jonas Basanavičius – Lietuvos istorikas, folkloristas, publicistas, visuomeninis veikėjas, Lietuvos tautos atgimimo patriarchas. Jis buvo Vilniaus Seimo sušaukimo iniciatorius ir dalyvis (1905 metų gruodžio 4-5 dienomis) bei vienas iš memorandumo, reikalaujančio, kad Lietuvai būtų suteikta teisė į savivaldą ir demokratines reformas, autorius.

Paminklas Lietuvos tautos atgimimo patriarchui prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos Vilniuje buvo atidengtas 2018 metais.

Tegai:
Vilnius, Jonas Basanavičius
Dar šia tema
Vilniuje atidengtas paminklas Jonui Basanavičiui
Basanavičiaus sugrįžimas: Vilniuje atidengtas paminklas Lietuvos patriarchui
Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija dovanų gavo patriarcho skulptūrą
Lapkričio 24-oji

Kokia šiandien diena: lapkričio 24 dienos šventės

(atnaujinta 15:55 2020.11.23)
Nuo lapkričio 24 dienos iki metų galo lieka 37 dienos, dienos ilgis — 08 val. 00 min., šią dieną savo vardadienį švenčia Mantvinas, Žybartas, Gerardas

Lapkričio 24 yra 328-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 329-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 37 dienos.

2020 metų lapkričio 24 dieną saulė teka 08:05, leidžiasi 16:05, dienos ilgis — 08 val. 00 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Mantvinas, Žybartas, Gerardas.

Katalikai šią dieną mini kankinius — Šv. kunigą Andriejų Zung–Laką ir jo draugus.

1988 metais šv. popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizuoti vietnamiečių kankiniai, primenantys XVIII–XIX a. Tolimuosiuose Rytuose vykusią evangelizaciją.

Šią dieną minima 117 kankinių: 8 vyskupai, 50 kunigų ir 59 pasauliečiai. Bendru šventimu pagerbiami kankiniai iš Azijos regionų — Tunkvino, Anamitos ir Koncichino. Jie visi labiau norėjo iškentėti tremtį, kalėjimus, kankinimus, pagaliau net mirtį, negu mindžioti kryžių ir atsisakyti krikščioniškojo tikėjimo.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1714 metais Žemaitijoje gimė Tomas Žebrauskas, matematikas, astronomas, architektas. Mirė 1758 metais.

1906 metais gimė prozininkas ir vertėjas Kazys Jankauskas. Mirė 1996 metais.

1907 metais gimė rašytojas Justinas Pilyponis. Mirė 1947 metais.

1910 metais gimė rašytojas ir vertėjas Viktoras Katilius. Mirė 1993 metais.

1937 metais gimė literatūros tyrinėtojas, teatrologas Algis Samulionis. Mirė 1994 metais.

1941 metais gimė mokslo populiarintojas, diplomatas Romualdas Kalonaitis.

1952 metais gimė Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras Albertas Malinauskas.

1956 metais gimė chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Ričardas Janilionis.

1989 metais buvo priimtas LSSR Tautinių mažumų įstatymas.

1996 metais mirė fizikos ir matematikos mokslų daktaras Viktoras Kybartas. Gimė 1929 metais.

1997 metais į apyvartą buvo išleisti naujieji 200 litų nominalo banknotai.

2010 metais nacionaliniame muziejuje Vilniuje iškilmingai įteikta valstybinė Jono Basanavičiaus premija kultūros veikėjai Marijai Remienei ir etnologei Irenai Aušrelei Čepienei.

Ši diena pasaulio istorijoje

1642 metais danų jūrininkas Abelis Tasmanas atrado Tasmaniją.

1759 metais prasidėjo pragaištingas Vezuvijaus išsiveržimas.

1842 metais pirmą kartą susitiko Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas.

1859 metais buvo išspausdintas kontroversiškasis anglų natūralisto Čarlzo Darvino veikalas "Rūšių atsiradimas".

1874 metais Amerikietis Džozefas Glidenas užpatentavo spygliuotą vielą.

1963 metais buvo nušautas Amerikos prezidento Džono F.Kenedžio nužudymu apkaltintas Li Harvis Osvaldas.

1987 metais JAV ir TSRS susitarė atsikratyti trumpų ir vidutinių nuotolių branduolinių raketų.

1991 metais nuo AIDS mirė britų legendinės grupės "Queen" 45 metų vokalistas Fredis Merkuris. Gimė 1946 metais.

1992 metais Kinijoje, Kinijos pietų oro linijų lėktyvui nukritus, žuvo 141 žmogus.

2007 metais Kevinas Rudas tapo 26-uoju Australijos ministru pirmininku.

Tegai:
Lietuva, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai