Vairuotojai su telefonu rankose tampa kasdienybe Lietuvos keliuose video

(atnaujinta 19:06 2020.11.21)
Lietuvos policija pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame nufilmuoti Vilniaus gatvėmis važinėję vairuotojai kalbantys telefonu arba naršantys jame

Lietuvos policijos pareigūnai, pasivažinėję Vilniaus gatvėmis, konstatavo, kad nemažai vairuotojų neįsivaizduoja vairavimo be mobiliojo telefono rankose.  Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Youtube kanale jie pasidalino vaizdo įrašu, kur užfiksavo vairuotojus su telefonu, ir pažymėjo, jog tokie vaizdai šalies keliuose — kasdienybė.

Lapkričio 9 dieną Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnai vykdė prevencinę priemonę — tikrino, kaip transporto priemonių vairuotojai laikosi nustatytos tvarkos nesinaudoti mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant. Pažymima, jog per trumpą laiką pareigūnams įkliuvo net 8 vairuotojai, nepaisę draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis.

Policija priminė, kad už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų. Be to, gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo vienerių iki trejų mėnesių.

Tegai:
mobilieji telefonai, vairuotojai, Vilnius, Lietuva

Nufilmuotas naujos priešraketinės raketos paleidimas Rusijoje

(atnaujinta 14:17 2020.11.26)
Priešraketinės gynybos sistema skirta apsaugoti nuo aviacijos ir kosminių puolimo ginklų smūgių

Kazachstane įvyko dar vienas bandomasis naujos Rusijos priešraketinės gynybos sistemos raketos paleidimas. Vaizdo įrašą paskelbė Rusijos gynybos ministerija.

Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip iš Sary-Šagan poligono buvo paleistas sviedinys.

Komentaruose vartotojai atkreipė dėmesį į didelį zenitinės raketos pakilimo greitį.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad naujoji priešraketinė raketa patvirtino savo charakteristikas, o koviniai vienetai sėkmingai pataikė į sąlyginį taikinį nurodytu tikslumu.

Priešraketinės gynybos sistema naudojama Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgose. Ji skirta apsaugoti nuo aviacijos ir kosminių puolimo ginklų smūgių.

Ankstesni raketos bandymai vyko 2020 metų spalio pabaigoje, 2019 metų birželį ir liepą, 2018 metų vasarį, liepą, rugpjūtį ir gruodį bei 2017 metų lapkritį.

Balandžio mėnesį JAV kosmoso vadovybės vadovas Džonas Reimondas pareiškė, kad šios raketos bandymai kelia iššūkį amerikiečių gynybai. Anot jo, ši Rusijos sistema sugeba sunaikinti žemoje orbitoje esančius palydovus.

Per pastaruosius metus Rusijos Federacijos gynybos ministerija ne kartą pranešė apie sėkmingus oro gynybos sistemos naujos priešraketinės raketos bandymus Sary-Šagan poligone.

Tegai:
Rusijos oro ir kosmoso pajėgos, Rusijos Gynybos ministerija, raketos, Rusija
Dar šia tema
Rusijos gynybos ministerija parodė komplekso "Murmansk-BN" išskleidimą — video
Rusijos gynybos ministerija nufilmavo oro mūšį su naikintuvais Su-35S
Rusijos gynybos ministerija nufilmavo, kaip parašiutininkai šokinėja iš lėktuvo L-410

"Sputnik Lietuva" pasiteiravo vilniečių, ar jie bijo koronaviruso

(atnaujinta 16:00 2020.11.26)
Atsižvelgiant į vis didėjančių naujų koronaviruso atvejų skaičių, valdžia imasi gyvenimo veiklos apribojimo priemonių, tačiau, ar tai gąsdina gyventojus? Sputnik Lietuva paklausė Vilniaus gyventojų, kaip jie apsisaugo ir ar labai bijo užsikrėsti

Lietuvoje toliau didėja sergamumas koronavirusu. COVID-19 atvejų skaičius jau viršija 53 tūkst. "Sputnik Lietuva" paklausė vilniečių, ar jie bijo šio klastingo viruso.

Kai kurie respondentai atsakė, kad viruso nereikia bijoti, nes tai paprastas virusas, tačiau jam skiriama per daug dėmesio. Be to, yra apsaugos priemonių, laikomasi higienos reikalavimų, visuomenė informuojama.

"Na nežinau, aš tai asmeniškai — nebijau, nors ir rizikos grupėj esu", — sakė moteris.

Kiti respondentai, priešingai, pripažino, kad bijo koronaviruso. Vienas vyras prisipažino, kad nuo pirmosios bangos pradžios Lietuvoje neturėjo nė vieno pažįstamo sergančio žmogaus. 

"Nu, aš manau, kai kurie bijo, jo kai kurie — gal biški ir neatsakingai elgiasi. Čia bendrai negalima pasakyti. Manau, kad yra tokių, kurie gal biški perdėtai bijo, bet yra ir tokių, kurie tikrai galėtų biški apie kitus pagalvoti kai kuriais atvejai", — atsakė vyras.

Tuo tarpu kitas vyras pasakė, kad jau persirgo koronavirusu ir, nors sirgo lengva forma, jau mėnesį jaučiasi labai blogai. 

"Prasirgau lengvai, taip kad bijokit kiti, čia iš tikrųjų yra rimtas dalykas", — sakė vyras.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje atvejų skaičius pasiekė 53 757 žmones, 12 655 žmonės pasveiko, 449 pacientai mirė. Šiuo metu koronavirusu serga 40 459 žmonės. Karantinas pratęstas iki gruodžio 17 dienos, tačiau jau dabar aišku, kad Kalėdinės šventės šiemet vyks kitaip, teks atsisakyti įprastų šventinių linksmybių.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
karantinas, Lietuva, Vilnius, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Karantinas pratęstas iki gruodžio vidurio
ES pradėjo derybas su "Sputnik V" vakcinos gamintoju
Lietuvoje per parą nustatyta daugiau nei 2,1 tūkst. naujų koronaviruso atvejų
NVSC nenuspręs už Seimą, kaip jam dirbti, pareiškė Veryga
Vamzdžių klojimo laivas Akademik Čerskij

Sertifikatorius neigia pranešimus apie pasitraukimą "Nord Stream-2" projekto

(atnaujinta 20:02 2020.11.26)
Bendrovė priėjo prie išvados, kad sankcijos bus taikomos paslaugoms, susijusioms su laivais ir juose sumontuota įranga, reikalinga projektui

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Norvegų "Det Norske Veritas" — "Germanischer Lloyd" (DNV GL) neatsisako "Nord Stream-2" dujotiekio sertifikavimo, tačiau nutraukia darbus, susijusius su jūrų laivais, praneša RBC, remdamasis bendrovės atstovais.

"DNV GL nepriėmė sprendimo atsisakyti sertifikuoti "Nord Stream-2" dujotiekio sistemą", — sakė bendrovės pareigūnas.

Kaip paaiškino DNV, išnagrinėjusi naują Valstybės departamento aiškinimą dėl sankcijų prieš Rusijos ir Vokietijos dujotiekį veiksmų, bendrovė priėjo prie išvados, kad sankcijos bus taikomos paslaugoms, susijusioms su laivais ir juose sumontuota įranga, reikalinga projektui. Bendrovė pabrėžė, kad neatsisako teikti su "Nord Stream-2" vamzdynais susijusių paslaugų.

"Nord Stream-2" DNV GL dalyvavo dokumentų peržiūroje ir statybos darbų atitikties standartams patikrinime. Tai taip pat apėmė įrangos, kuri buvo naudojama laivuose, tiesiant dujotiekį, bandymus ir paruošimą. Be to, įmonei reikėjo išduoti atitikties sertifikatą, tinkamai įvykdžius projektą.

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba